„Volkswagen“ yra automobilių pramonės milžinas, kuris visuomet bus po padidinamuoju stiklu, todėl nenuostabu, jog žmonės yra linkę dažniau prisiminti tokių gigantų nesėkmes ir vienu metu užmiršti visus pasiekimus.
Daugelyje senojo žemyno šalių dominuojančias pozicijas turintis automobilių gamintojas visuomet ieškojo būdų kaip padidinti vidaus degimo variklių efektyvumą arba sukurti technologijas, kurios leistų jų atsisakyti. Pavyzdžiui? Elektrinis „Golf“, kuris visuomenei buvo pristatytas 1976-aisiais. 
Švaresnė ateitis
Dabar gyvename laikais, kuomet aplinkosauga yra pati svarbiausia tema ir didžiausias galvos skausmas visiems automobilių gamintojams.
„Volkswagen“ norėdama užbėgti įvykiams už akių, 1990-ųjų pradžioje pradėjo gvildenti netradicinę idėją – lengvas, efektyvus variklis, kuris nenaudoja tradicinių degalų, alyvos ir pasižymėtų minimalia žala aplinkai.
„Volkswagen“ vadovai norėdami sužinoti ar tai įmanoma, tuomet nusprendė kreiptis į Herbertą Clementsą ir Michaelį Hoetgerį – inžinierius, kurie visuomet mėgdavo eksperimentuoti. Tai buvo tie žmonės, kurie net nedvejodami iškart sutiktų sukurti revoliucinį variklį.
„Volkswagen“ vadovai į šiuos inžinierius kreipėsi turėdami kelis kriterijus. Vienas iš jų – sukurti variklį, kuris nenaudotų tradicinių degalų ir į atmosferą išmestų minimalų kiekį išmetamųjų dujų. Misija neįmanoma? Tik ne šiems specialistams, kurie nuo 1996 metų savo dirbtuvėse plušo prie visiškai naujos koncepcijos variklio. 
Netradicinis variklis
Po keletą metų trukusių bandymų, „Volkswagen“ vadovybei buvo pristatytas trijų cilindrų, 220 arklio galių ir 500 Nm sukimo momentą išvystantis motoras.
Tai buvo naujoviškas garo variklis, kuris taip pat turėjo stūmoklinį variklį, veikiantį uždaroje grandinėje. Be to, jeigu tradiciniuose vidaus degimo varikliuose, cilindrų sienelės būna sutepamos alyva, šiame variklyje cilindrų sienelių tepimas vykdavo naudojant garus.
Tai buvo itin kompaktiškas ir pakankamai lengvas motoras. Pirmieji prototipai svėrė maždaug 120 kilogramų ir pasižymėjo dinaminėmis savybėmis, kurias anuomet galėjome surasti gerokai didesnio tūrio jėgos agregatuose.
Projekto autoriai nenorėdami išlaidauti, pirmąjį variklio prototipą sumontavo į kompaktišką „Škoda Fabia“ universalą. Palyginę net su pačiu galingiausiu motoru, kuris tuomet buvo montuojamas į šį modelį, naujoji automobilio širdis pranoko net didžiausių skeptikų prognozes. Jis veikė sklandžiau ir tyliau, demonstravo puikias dinamines savybes. Be to, darbinę temperatūrą naujasis variklis pasiekdavo vos per 30 sekundžių! 
Idealus variklis? Jeigu jis būtų patekęs į masinę gamybą – taip. Išvydę prototipo demonstraciją, vienas didžiausių automobilių gamintojų Europoje nusprendė užtraukti rankinį stabdį. Pasak projekto autorių ir inžinierių, naujos kartos variklio kūrimas buvo sustabdytas.
Tuomet „Volkswagen“ darbuotojai nusprendė atlikti vartotojų apklausą ir suprasti ar tokio pobūdžio motoras (garo variklis) jiems būtų įdomus. Pasirodo, daugelis apklaustųjų atsakė neigiamai. Tuo tarpu projekto autoriai su tuo nesutiko. Bendru sutarimu abi pusės nusprendė išsiskirti ir susikoncentruoti į kiekvienai pusei rūpimus projektus.
Šis projektas skamba kaip didžiulė neišnaudota galimybė, nes dabar tokio tipo variklis taptų visų problemų sprendimo būdu. Prieš 15 metų pristatyta variklio koncepcija dabar būtų laikoma revoliucine. Vis dėlto, sprendžiant iš projekto autorių pareiškimų įvairiose žiniasklaidos priemonėse, vargu ar kada nors galėsime tokį variklį pamatyti savo automobiliuose.
