Padidinto pravažumo automobilių segmentas, bent jau Europoje, aukštesnę pavarą įjungė prieš daugiau nei dešimtmetį. Per šį laiko tarpą hečbekus, universalus, sedanus, vienatūrius sugebantis pakeisti kėbulo tipas neša didžiulį pelną visiems automobilių gamintojams. Nesvarbu, ar tai būtų „Audi“, „Porsche“ ar netgi „Lamborghini“. Velniai rautų, į nuvažiuojantį pseudo visureigių traukinį netrukus įšoks ir „Ferrari“! Kad ir kaip skaudžiai skamba ši žinia, automobilių gamintojai norėdami išgyventi turi dirbti pelningai. Nebus pelno, nebus nei egzotiškų superautomobilių, nei itin brangių autosporto divizijų, nei technologijų, kurios priverčia laužyti žandikaulį.
„Volkswagen“, kaip ir daugelis europietiškų gamintojų, visuomet ieškodavo alternatyvų tradiciniams kėbulo tipams, jėgainėms ar inžineriniams sprendimais. Štai – 1989 metais pasirodžiusi itin populiaraus „Volkswagen Golf“ modifikacija sukėlė nemažą šurmulį ne tik tarp didžiųjų gamintojų, bet ir tarp vokišką hečbeką mylinčių vairuotojų.
„Volkswagen“ vadovų nuostabai, Ženevos automobilių parodoje pademonstruota nauja „Golf“ koncepcija sulaukė beprotiškai daug dėmesio ir prašymų pradėti serijinę gamybą. „Volkswagen“ į šią žmonių reakciją sureagavo pakankamai racionaliai – jau sekančiais metais, 1990 metais, oficialiai pradėjo padidinto pravažumo „Golf“ modelio gamybą.
Ties šiuo momentu norisi paklausti – Kaip vokiečiams pavyko taip greitai pradėti serijinę padidinto pravažumo versijos gamybą? Nustebsite, bet „Volkswagen“ kompanijai tai pavyko padaryti į pagalbą pasitelkus Austrijoje esančius partnerius.
Iš pradžių naujoji „Golf“ versija buvo pagaminama ir surenkama Vokietijoje esančioje gamykloje. Toje pačioje gamykloje, kurioje buvo surenkamas iki skausmo visiems puikiai pažįstamas hečbekas. Vėliau, surinkti egzemplioriai būdavo išsiunčiami į Austrijoje esančią gamyklą, kurioje jam buvo atliekamos bekelės entuziastams patinkančios grožio procedūros.
Šį kompaktišką „visureigį“ varė ne pats pajėgiausias ar įspūdingiausias variklis. 1.8 litro darbinio tūrio, keturių cilindrų jėgos agregatas išspausdavo 98 arklio galias. Su juo tik prajuokinsite tuos, kuriems bandysite kažką įrodyti, užtat jo pilnai pakako, jog galėtumėte nusigauti iš vienos girios į kitą.
Tam tikri šaltiniai teigia, jog „Volkswagen“ norėdama pagerbti inžinierių komandą, dirbusią prie „Golf Country“, sukonstravo keletą egzempliorių, turėjusių „Golf GTI“ tūnojusį motorą, galėjusį išvystyti 115 arklio galių.
„Volkswagen“ į šį kompaktišką, bet žvitrų visureigį montavo keturių varančiųjų ratų pavarą. Tai nebuvo nuolatinė, senamadiška ir sunki keturių varančiųjų ratų pavara. Tai buvo „Syncro“ sistema su viskozine mova, kuri esant reikalui variklio sukimo momentą tarp priekinės ir galinės ašies paskirstydavo 50:50 koeficientu. Tuo tarpu įprastomis sąlygomis, pavyzdžiui važiuojant greitkeliu, 95 procentai galios būdavo siunčiama į priekinius ratus.
Šie ir kiti „Volkswagen Golf Country“ privalumai nesugebėjo sukurti precendento, jog paskatintų kitus automobilius gamintojus atsisakyti tradicinių hečbekų.
Pagal pirminį planą „Volkswagen“ tikėjosi per metus pagaminti bent jau 5000 vienetų per metus ir per trejus metus į bendro naudojimo kelius išleisti 15 000 padidinto pravažumo „Golf“ egzempliorių.
Deja, ambicingi „Volkswagen“ planai taip ir liko tik ambicingais planais. Per dvejus metus Europoje atsirado tik 7735 savanoriai, kurie pasiryžo sumokėti gerokai didesnę sumą. O tiksliau – už „Golf Country“ sumą galėjote įsigyti neblogos komplektacijos „Volkswagen Passat“.
English version
