Kovo pabaigoje Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė nusprendė kovoti su didelėmis degalų kainomis, kurios perkopė dviejų eurų ribą.
Vokiečiai nesiėmė vengriško būdo ir priverstinai nesumažino degalų kainų. Vietoje to, Vokietijos vyriausybė trims mėnesiams sumažino degalų akciją benzinui (30 centų) ir dyzelinui (14 centų). Įteisinus šią priemonę, Vokietijos vyriausybė tikėjosi, jog degalų kaina už vieną litrą vėl bus mažesnė nei du eurai.
Nors degalų kaina sumažėjo, bet šis efektas truko neilgai. Jau birželio pradžioje, nepaisant mažesnių mokesčių, benzino ir dyzelino kainos Vokietijoje greitai vėl viršijo du eurus už litrą.
Vokietijos automobilių klubas ADAC išreiškė susirūpinimą ir dėl to savo ataskaitoje teigė, kad naftos pramonė naudojasi šia padėtimi siekdama padidinti savo pelną.
Dar kitaip tariant, ADAC nariai mano, jog naftos pramonė didina savo maržas ir uždirba daugiau pinigų iš kiekvieno parduoto degalų litro, o tai reiškia, jog mokesčių mažinimas neveikia, o valstybė dėl to prarado apie 3 mlrd. eurų.
Nemažą susirūpinimą išreiškė ir Vokietijos federalinis kartelių biuras, kuris pareiškė, kad „nuo birželio pradžios naftos ir degalų kainų skirtumas labai padidėjo“, ir dėl to jie kaltina naftos perdirbimo įmones, kurios dirbtinai didina savo pelną.
Šiai nuomonei pritaria ir Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Žaliųjų partija), kuris dėl dabartinės padėties nori įteisinti griežtą antimonopolinį įstatymą.
Vokietijos dienraštis „Der Tagesspiegel“ teigia, jog viena iš svarbių antimonopolinio įstatymo sudedamųjų dalių yra, pavyzdžiui, galimybė valstybei, net ir nesant aiškių, teisiškai priimtinų naftos perdirbimo gamyklų ir naftos koncernų piktnaudžiavimo rinka įrodymų (kurių gauti praktiškai neįmanoma), apriboti šių įmonių pelną, o kraštutiniu atveju net priversti jas parduoti degalinių tinklus.
Tai griežtas įstatymas, kurį sunkiai palaikys Vokietijos vyriausybinė koalicija, tačiau J. Habeckas mano, kad jį galima priimti, ir norėtų, kad jis įsigaliotų dar šiais metais. Kita vertus, esant dabartinei ekonominei padėčiai, toks įstatymas gali sulaukti nemažo visuomenės palaikymo.
Kovo pabaigoje Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė nusprendė kovoti su didelėmis degalų kainomis, kurios perkopė dviejų eurų ribą.
Vokiečiai nesiėmė vengriško būdo ir priverstinai nesumažino degalų kainų. Vietoje to, Vokietijos vyriausybė trims mėnesiams sumažino degalų akciją benzinui (30 centų) ir dyzelinui (14 centų). Įteisinus šią priemonę, Vokietijos vyriausybė tikėjosi, jog degalų kaina už vieną litrą vėl bus mažesnė nei du eurai.
Nors degalų kaina sumažėjo, bet šis efektas truko neilgai. Jau birželio pradžioje, nepaisant mažesnių mokesčių, benzino ir dyzelino kainos Vokietijoje greitai vėl viršijo du eurus už litrą.
Vokietijos automobilių klubas ADAC išreiškė susirūpinimą ir dėl to savo ataskaitoje teigė, kad naftos pramonė naudojasi šia padėtimi siekdama padidinti savo pelną.
Dar kitaip tariant, ADAC nariai mano, jog naftos pramonė didina savo maržas ir uždirba daugiau pinigų iš kiekvieno parduoto degalų litro, o tai reiškia, jog mokesčių mažinimas neveikia, o valstybė dėl to prarado apie 3 mlrd. eurų.
Nemažą susirūpinimą išreiškė ir Vokietijos federalinis kartelių biuras, kuris pareiškė, kad „nuo birželio pradžios naftos ir degalų kainų skirtumas labai padidėjo“, ir dėl to jie kaltina naftos perdirbimo įmones, kurios dirbtinai didina savo pelną.
Šiai nuomonei pritaria ir Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Žaliųjų partija), kuris dėl dabartinės padėties nori įteisinti griežtą antimonopolinį įstatymą.
Vokietijos dienraštis „Der Tagesspiegel“ teigia, jog viena iš svarbių antimonopolinio įstatymo sudedamųjų dalių yra, pavyzdžiui, galimybė valstybei, net ir nesant aiškių, teisiškai priimtinų naftos perdirbimo gamyklų ir naftos koncernų piktnaudžiavimo rinka įrodymų (kurių gauti praktiškai neįmanoma), apriboti šių įmonių pelną, o kraštutiniu atveju net priversti jas parduoti degalinių tinklus.
Tai griežtas įstatymas, kurį sunkiai palaikys Vokietijos vyriausybinė koalicija, tačiau J. Habeckas mano, kad jį galima priimti, ir norėtų, kad jis įsigaliotų dar šiais metais. Kita vertus, esant dabartinei ekonominei padėčiai, toks įstatymas gali sulaukti nemažo visuomenės palaikymo.
