Automobilių saugumas yra viena iš tų sričių, kuriai „Euro NCAP“ organizacijos nariai skiria didžiulį dėmesį. Vos ne kasmet griežtinami reikalavimai tampa tikrų iššūkių automobilių gamintojams, siekiantiems gauti maksimalų 5 žvaigždučių balą.
2024 metais į bendrą saugumo balą buvo įtrauktas naujas kriterijus, leidžiantis išmatuoti ar naujuose automobiliuose diegiamos pagalbinės vairavimo technologijos gali iš tikrųjų padėti išvengti avarijos ar kitų nelaimingų atsitikimų kelyje.
„Euro NCAP“ vairavimo pagalbos sistemas vertina pagal du pagrindinius kriterijus: sistemos efektyvumą ir sistemos sugebėjimą prisitaikyti prie skirtingų scenarijų.
Naujų bandymų lyderiai – BMW ir „Mercedes-Benz“
Pirmuose šio tipo „Euro NCAP“ bandymuose dalyvavo penki modeliai: „Mercedes-Benz“ C klasė, „BMW i5“, „Volkswagen ID.7“, „Volvo EC40“ ir „BYD Atto 3“.
„Labai gerai“ įvertinimą organizacijos nariai skyrė dviems modeliams: „BMW i5“ ir „Mercedes-Benz“ C klasei.
„Euro NCAP“ teigimu, abiejuose automobiliuose įdiegtos technologijos puikiai valdė važiavimo greitį, sklandžiai palaikė automobilį reikiamoje eismo juostoje, bet tuo pačiu užtikrino, kad vairuotojas visuomet būtų atsakingas už savo veiksmus.
Organizacijos nariai šiame teste ypatingai išgyrė „Mercedes-Benz“. Juos maloniai nustebino faktas, kad C klasė turi efektyviai veikiančią funkciją, kuri leidžia sustabdo automobilį kelkraštyje, jeigu po tam tikro laiko vairuotojas pradeda nereaguoti į keletą perspėjimų.
Įvertinimą „Gerai“ šiuose bandymuose gavo „Volkswagen ID.7“ ir „Volvo EC40“. Šiuose modeliuose diegiamos sistemos veikė patikimai, tačiau joms trūko pažangesnių funkcijų, kurias siūlo BMW ir „Mercedes-Benz“. Be to, šiuose modeliuose diegiamų sistemų veikimas sudėtingesnėmis sąlygomis nebuvo idealus.
Kritikos strėlės – „BYD Atto 3“
Kinijos automobilių gamintojo „BYD“ modelis šiuose bandymuose gavo prasčiausią įmanomą rezultatą.
„Euro NCAP“ organizacijos nariai sako, kad šiame automobilyje naudojama greičio palaikymo sistema nesugebėjo tiksliai nuskaityti kelio ženklų, o reakcija į avarines situacijas buvo prastas.
Be to, jeigu vairuotojas tam tikrą laiką nereaguodavo į įspėjimus, pagalbinė vairavimo sistema tiesiog išjungdavo eismo juostos palaikymo sistemą ir leisdavo automobiliui važiuoti toliau. Jeigu, pavyzdžiui, vairuotojas tokioje situacijoje sunegaluotų, galite tik įsivaizduoti šios sistemos veikimo padarinius. Automobilis tiesiog skrietų į griovį ar trenktųsi į kitą automobilį.
