Autonominis vairavimas pastaraisiais metais tapo automobilių pramonės konkurencine arena, kurioje gamintojai siekia įrodyti savo technologinį pranašumą.
2023 m. vasarą Europos Komisija suteikė leidimą naudoti „Ford Blue Cruise“ sistemą 15-oje Europos šalių, o BMW Sokolove atidarė bandymų centrą, skirtą automatizuoto vairavimo sistemoms tobulinti. Tuo pat metu keli prabangių automobilių gamintojai jau siūlo sistemas, leidžiančias tam tikromis sąlygomis nuimti rankas nuo vairo važiuojant greitkeliuose.
Tačiau kai kurie gamintojai apskritai atsisakė visiškai autonominio vairavimo idėjos, teigdami, kad ši technologija , vis dar, yra per daug sudėtinga, o esama kelių infrastruktūra jai nėra tinkamai paruošta.
Elonas Muskas nuo pat pradžių turėjo kitokį požiūrį. Jis siekė „Tesla“ išskirtinumo šioje srityje, nepaisydamas skeptikų ir reguliuotojų perspėjimų.
Nors gamintojas reklamuoja „Tesla“ automobilius kaip autonominius, realybėje jie tokiais nelaikomi. Kaip ir kitų gamintojų sistemose, čia vis dar reikalingas vairuotojo įsikišimas. Tačiau tam tikrose situacijose „Tesla“ pagalbinės vairavimo sistemos demonstruodavo geresnį funkcionalumą, lyginant su konkurentais.
E. Musko strategija rėmėsi ne tik technologiniu pranašumu, bet ir finansiniu modeliu. Jis ne kartą teigė, kad „Tesla“ galėtų pardavinėti automobilius už mažiausią įmanomą kainą, nes pakankamas pajamų srautas būtų užtikrinamas per prenumeruojamą „Autopilot“ paslaugą.
Tačiau šį planą gali sužlugdyti Vokietijos Federacinio motorinių transporto priemonių biuro (KBA) tyrimas, kuriame nagrinėjami vartotojų skundai dėl netikėtų, nepaaiškinamų „Tesla“ stabdymo manevrų.
Netikėtas stabdymas – ne tik autonominio režimo problema
Problema nėra susijusi vien su „Full Self Driving“ (FSD) režimu. Vairuotojai praneša, kad tokie pat staigūs stabdymo atvejai pasitaiko ir naudojant įprastą adaptyvią greičio ir atstumo palaikymo kontrolę.
Kol kas nėra aišku, kas sukelia šias problemas ir kiek „Tesla“ automobilių Europoje gali turėti šiuos trūkumus. Vairuotojai praneša, kad jų automobiliai tiesiog staiga pradeda stabdyti be jokios akivaizdžios priežasties. Priekyje nebūna kitų transporto priemonių, oro sąlygos yra palankios, o greičio apribojimai nesikeičia.
Vienas rimčiausių incidentų įvyko, kai „Tesla“ per kelias sekundes be aiškios priežasties sulėtėjo nuo 100 km/val. iki 40 km/val., taip sukeliant pavojingą situaciją kelyje.
Panašus atvejis užfiksuotas ir 2022 m. San Franciske, kur automobilis staiga pradėjo stabdyti važiuodamas 90 km/val. greičiu.
Dėl šio įvykio tyrimą pradėjo JAV Nacionalinė kelių eismo saugumo administracija (NHTSA).
Vokietijos teismo verdiktas
Šiemet ši problema pirmą kartą pasiekė Vokietijos teismus. „Tesla Model 3“ savininkas pateikė ieškinį dėl autopiloto gedimo, reikalaudamas atlyginti patirtą žalą.
Traunšteino apygardos teismas nusprendė vairuotojo naudai, o aukštesnė instancija pripažino, kad „Tesla“ sistema yra nepatikima ir netinkama kasdieniam naudojimui.
Gamintojas neigia atsakomybę ir tvirtina, kad tai nėra sisteminė problema. Tačiau teismo sprendimu „Tesla“ privalės imtis priemonių, kad tokie incidentai ateityje nepasikartotų. Nepriklausomi ekspertai, išbandę automobilį, patvirtino, jog staigūs ir neprognozuojami stabdymo manevrai iš tiesų kelia pavojų eismo saugumui.
Ar „Tesla“ laukia rimtesni suvaržymai Europoje?
Šis teismo sprendimas gali turėti rimtesnių pasekmių „Tesla“ veiklai Europoje. Jei KBA tyrimas patvirtins, kad autonominio vairavimo sistema kelia rimtą pavojų, gali būti įvesti papildomi saugumo reikalavimai ar net laikinai apribota šių sistemų veikla.
Tai nėra pirmas kartas, kai „Tesla“ susiduria su reguliavimo institucijų spaudimu dėl savo autonominio vairavimo sistemų.
JAV jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl terminų „Full Self Driving“ ir „Autopilot“ naudojimo, nes jie gali klaidinti vartotojus.
