„Tatra“ dar ketvirto dešimtmečio viduryje pristatė „V570“ ir „T97“ modelius, kurie turėjo nuožulnią stogo liniją, galinių varančiųjų ratų pavarą ir gale sumontuotą benzininį motorą. Pamatę naują „Porsche“ įkūrėjo koncepciją, „Tatra“ vadovai kreipėsi į teismą dėl autorinių teisių vagystės, tačiau šios kompanijos vedliai buvo labai greitai nutildyti. Vokietijai įsiveržus į tuometinę Čekoslovakiją, „Tatra“ vadovai atsiėmė visas pretenzijas. Visgi, pasibaigus antrajam pasauliniam karui, „Volkswagen“ nenorėdama dar kartą užrūstinti „Tatra“ kompanijos vadovų, į čekų įmonės sąskaitą pervėdė vieną milijoną Vokietijos markių.
Pažvelgę į „Tatra“ istoriją - išvysime ne vieną įdomų, įspūdingą, netradicinį automobilį, kuris savo laiku neturėjo jokių analogų. Tuo tarpu situacija autosporto arenoje buvo kitokia. Čekijoje sukurti automobiliai konkurencingumu nenusileisdavo savo varžovams iš Vakarų Europos, ir retkarčiais juos aplenkdavo.
Po labai sėkmingo „Tatra 603“ pasirodymo lenktynių trasoje, šios įmonės darbuotojai nusprendė sukurti pilnavertį „603“ bolido įpėdinį, kuris galėtų skinti pergalę vieną po kitos. Gavus palaiminimą iš „Tatra“ vadovybės, prasidėjo „Tatra 613“ automobilio kūrimo darbai.
Nors Čekoslovakijos gyventojai turėjo geresnį priėjimą prie Vakarų Europos, tačiau net ir „Tatra“ specialistai turėjo labai ribotą priėjimą prie jiems norimų komponentų. Alternatyvų paieškos privertė inžinierius nuolatos atidėlioti projekto užbaigimo datą, kol viskas susiklostė taip, jog pristačius „Tatra 613 GTH“, automobilis buvo nekonkurencingas ir neatitiko pasaulinės autosporto federacijos reikalavimų.
Praleidę daugybę bemiegių naktų, „Tatra“ inžinieriai savo garaže turėjo naujutėlį bolidą, kuris negali lenktyniauti. Ką tokiu atveju daryti „Audi“, „Mercedes Benz“ ar „Volvo“? Greičiausiai automobilį pastatytų į muziejų ir visam laikui jį užmirštų. Tuo tarpu „Tatra“ specialistai nusprendė jam suteikti antrąjį šansą ir „613 GTH“ pavertė saugos automobiliu.
Oficialus „Tatra 613 GTH“ debiutas įvyko 1996 metais, Vengrijos didžiojo prizo lenktynių metu. Pagal tuometinius Formulės 1 reikalavimus, saugos automobiliai turėjo būti pakankamai greiti tiesiojoje ir posūkiuose, nes Formulės 1 bolidai 100 ar 200 km/val. greitį pasiekdavo žaibišku greičiu.
Kadangi Vengrijoje įsikūrusi lenktynių trasa tinkamo automobilio neturėjo, į pagalbą atėjo „Tatra“, kuri pasiūlė pasinaudoti „613 GTH“ paslaugomis.
„Tatra 613 GTH“ turėjo 3.8 litro darbinio tūrio benzininį motorą, kuriam kompaniją palaikė ne vienas, bet du „Jikov“ firmos karbiuratoriai. Nors automobilio kūrimo procese buvo naudojamas motoras ir su tiesioginiu įpurškimu, tačiau „Tatra“ specialistai nusprendė, jog 3.8 litro agregatas tarnaus ilgiau, jeigu turės karbiuratorius.
3.8 litro agregatas išvystė daugiau kaip 300 arklio galių ir leisdavo 1270 kilogramų sveriančiai mašinai pasiekti 300 - 310 km/val. maksimalų greitį. To pilnai užteko patenkinti Formulės 1 organizatorių poreikius.
