Galiniai varomieji ratai, priekyje sumontuotas variklis ir per vidurį sėdintis mėsos gabalas. Ne, tai ne „Mazda MX-5“ ar bet kuris kitas klasikinės komponuotės automobilis. Tai garsusis „MG MGB“, kuris visiems laikams pakeitė sportiškų automobilių veidą.
„MG“ markės gamykloje plušėję specialistai visuomet orientuodavosi į dinamiškus, smagiai valdomas mašinėles. Tiesiog užtenka pažvelgti į „MG“ bendrovės katalogą: „TC“, „TD“, „TF“ ar netgi „MGA“, tad kai atėjo metas sukurti naują, modernų, pasaulį sugebėsiantį pavergti sportišką automobilį, britai pasiraitojo rankoves ir užsibrėžė tikslą sukurti šį bei tą ypatingo.
Ištroškę naujovių
Oficialiai „MG MGB“ buvo pristatytas 1962 metais, tačiau tamsiose „MG“ dirbtuvėse naujo modelio projektavimo darbai prasidėjo gerokai anksčiau – 1958 metų pradžioje.
„MG“ inžinieriai norėdami pranokti visus potencialius konkurentus bei stengdamiesi įžengti į naują automobilių eros etapą, projektuodami „MGB“ pasinaudojo ne iki tol naudota rėmine konstrukcija, o modernų automobilį primenančią konstrukciją.
Netradicinis inžinierių sprendimas leido į atliktų darbų sąrašą įrašyti du itin svarbius pasiekimus. Pirmasis – naujoji struktūra leido atsikratyti nereikalingo viršsvorio. Antrasis – naujoji platforma leido sukurti pakankamai erdvų automobilį, už kurio vairo galėjo tilpti net ir pakankamai drūtas vyriškis.
Kaip bebūtų keista, bet didžioji dalis kitų sprendimų nebuvo nei naujoviški, nei kvapą gniaužiantys. Pavyzdžiui, pakabos ar stabdžių sistemos komponentai turėjo nemažai asociacijų su penktame dešimtmetyje gamintais „MG“ modeliais.
Nepaisant to, naujasis „MG MGB“ buvo vienas pirmųjų automobilių, kuris buvo suprojektuotas galvojant apie priekinio smūgio sugėrimo zonas, kurios avarijos metu turi švelniai sugerti energiją ir kuo mažiau jos perduoti viduje sėdintiems keleiviams. Ironiška, bet tuomet automobilio saugumą išbandžiusios asociacijos atstovai teigė, jog „MG MGB“ nėra toks saugus kaip analogiškas kompaktiškas hečbekas ar sedanas.
Sėkmingas debiutas
Ankstyvą 1962 metų rytą, Londono mieste rinkosi būrys automobilių tema rašančių žurnalistų. Jie į D.Britanijos sostinę atvyko ne šiaip sau. Jie atkeliavo į tarptautinę Londono automobilių parodą, kurioje jų laukė oficiali naujo „MG“ modelio prezentacija.
Daugelis parodos lankytojų išvydę „MG MGB“ nustebo ir nudžiugo. Jiems patiko dailios kėbulo linijos, protinga kainodara bei „MG“ inžinierių noras orientuotis į komfortą, leidžiantį vienu ypu su automobiliu įveikti kelis šimtus kilometrų.
Nuo pat pirmųjų „MG MGB“ pasirodymo dienų, britų bendrovė iškart pradėjo orientuotis ne į vietinę, bet į užjūrio rinką, esančią Jungtinėse Valstijose. Būtent ši šalis buvo pagrindinė „MG MGB“ rinka,kuri skatino bendrovės specialistus nuolatos tobulinti savo numylėtinį.
Praėjus trejiems metams nuo „MG MGB“ kabrioleto debiuto, britai oficialiai pristatė ilgai lauktą „MG MGB GT“. Dviejų durelių kupė, prie kurio kėbulo linijų braižymo prisidėjo ir garsieji specialistai iš „Pininfarina“.
Bene didžiausias kupė privalumas buvo ne tik atnaujinta galinė pakaba bei papildomi stabilizatoriai. Dėl unikalaus ir labai elegantiško silueto, „MGB GT“ kupė buvo stebėtinai praktiškas ir universalus.
Kaip ir buvo galima tikėtis, ne visi mėgo šiam britų kupė dalinti komplimentus ištisą parą. Buvo tokių, kurie „MGB GT“ kritikavo dėl per ilgų pavarų dėžės perdavimo skaičių ir šiltą orą pučiančio pečiuko, kuris anuomet būdavo papildomos įrangos sąraše, o tai labai erzino tuos, kurie nenorėjo mokėti papildomai už privalumą, kuris šiandien laikomas privalomos įrangos dalimi.
Nuosmukio metai
„MG MGB“ populiarumo pike, britai visame pasaulyje kasmet parduodavo tūkstančius sportiškų kupė ir kabrioletų. Vis dėlto, net ir geriausi „MG“ markės vadybininkai bei atsidavę Abingtono gamyklos darbuotojai, kurie niekada nebuvo išėjęs streikuoti, nepadėjo uždangstyti itin prastos „British Leyland“ koncerno vadybos. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl „MG MGB“ pardavimai pradėjo smukti.
Antroji bei dar viena itin svarbi priežastis – „Datsun 240Z“ pasirodymas Jungtinėse Valstijose. Netrukus jis sužavėjo amerikiečius ir tapo populiariausiu sportišku kupė anapus Atlanto. Tuo tarpu „MG“ neturėjo absoliučiai jokio atsako japonų invazijai.
„MG MGB“ palyginus su „Datsun 240Z“, pastarasis buvo pigesnis, žvitriau valdomas ir patikimesnis. Skamba ironiškai, nes „240Z“ niekada negarsėjo kaip itin ištvermingas automobilis.
Supynus tai prastėjančia D.Britanijos ekonomika, netikėtai prasidėjusia naftos krize bei kitais prastais koncerno sprendimais, 1979 metų rugsėjį „British Leyland“ atstovai paskelbė uždarantys Abingdono gamyklą, kurioje buvo gaminamos skirtingos „MG MGB“ modelio versijos.
Nepavykęs prisikėlimas
Į krizės voratinklį patekusi britų automobilių industrija stengėsi iš visų jėgų nepaskęsti ir išsilaikyti didžiulių problemų paviršiuje.
Keletas entuziastingai nusiteikusių verslininkų, 1975 metais įsigijusių „Aston Martin“, norėdami išgelbėti merdėjančią „MG“ markę, sukirto rankomis su „British Leyland“ koncernu dėl Abingdono gamyklos ir „MG“ markės įsigijimo. Derybos oficialiai prisidėjo 1979 metų rudenį.
Skirtingų šaltinių duomenimis, iniciatyvą parodę verslininkai turėjo sukrapštyti 30 milijonų svarų sterlingų vien tam, jog galėtų įsigyti gamyklą ir „MG“ prekės ženklą. Nors iš pradžių derybos tarp abiejų pusių vyko pakankamai sklandžiai, tačiau staigiai savo poziciją pakeitęs „British Leyland“ koncernas sugadino ambicingus verslininkų planus išnaudoti „MG“ kaip platformą, leidžiančia finansuoti labai brangius „Aston Martin“ projektus.
Netrukus „Aston Martin“ valdytojai pateko į savo finansų krizę ir vos per plauką nepaskelbė bankroto. Tuo tarpu „British Leyland“ sportiškų automobilių gamintojos „MG“ gyvybę palaikė iki 1992 metų, kai „MG“ modelių gamą papildė dar vienas nepasiteisinęs projektas – „MG RV8“.
Galiniai varomieji ratai, priekyje sumontuotas variklis ir per vidurį sėdintis mėsos gabalas. Ne, tai ne „Mazda MX-5“ ar bet kuris kitas klasikinės komponuotės automobilis. Tai garsusis „MG MGB“, kuris visiems laikams pakeitė sportiškų automobilių veidą.
„MG“ markės gamykloje plušėję specialistai visuomet orientuodavosi į dinamiškus, smagiai valdomas mašinėles. Tiesiog užtenka pažvelgti į „MG“ bendrovės katalogą: „TC“, „TD“, „TF“ ar netgi „MGA“, tad kai atėjo metas sukurti naują, modernų, pasaulį sugebėsiantį pavergti sportišką automobilį, britai pasiraitojo rankoves ir užsibrėžė tikslą sukurti šį bei tą ypatingo.
Ištroškę naujovių
Oficialiai „MG MGB“ buvo pristatytas 1962 metais, tačiau tamsiose „MG“ dirbtuvėse naujo modelio projektavimo darbai prasidėjo gerokai anksčiau – 1958 metų pradžioje.
„MG“ inžinieriai norėdami pranokti visus potencialius konkurentus bei stengdamiesi įžengti į naują automobilių eros etapą, projektuodami „MGB“ pasinaudojo ne iki tol naudota rėmine konstrukcija, o modernų automobilį primenančią konstrukciją.
Netradicinis inžinierių sprendimas leido į atliktų darbų sąrašą įrašyti du itin svarbius pasiekimus. Pirmasis – naujoji struktūra leido atsikratyti nereikalingo viršsvorio. Antrasis – naujoji platforma leido sukurti pakankamai erdvų automobilį, už kurio vairo galėjo tilpti net ir pakankamai drūtas vyriškis.
Kaip bebūtų keista, bet didžioji dalis kitų sprendimų nebuvo nei naujoviški, nei kvapą gniaužiantys. Pavyzdžiui, pakabos ar stabdžių sistemos komponentai turėjo nemažai asociacijų su penktame dešimtmetyje gamintais „MG“ modeliais.
Nepaisant to, naujasis „MG MGB“ buvo vienas pirmųjų automobilių, kuris buvo suprojektuotas galvojant apie priekinio smūgio sugėrimo zonas, kurios avarijos metu turi švelniai sugerti energiją ir kuo mažiau jos perduoti viduje sėdintiems keleiviams. Ironiška, bet tuomet automobilio saugumą išbandžiusios asociacijos atstovai teigė, jog „MG MGB“ nėra toks saugus kaip analogiškas kompaktiškas hečbekas ar sedanas.
Sėkmingas debiutas
Ankstyvą 1962 metų rytą, Londono mieste rinkosi būrys automobilių tema rašančių žurnalistų. Jie į D.Britanijos sostinę atvyko ne šiaip sau. Jie atkeliavo į tarptautinę Londono automobilių parodą, kurioje jų laukė oficiali naujo „MG“ modelio prezentacija.
Daugelis parodos lankytojų išvydę „MG MGB“ nustebo ir nudžiugo. Jiems patiko dailios kėbulo linijos, protinga kainodara bei „MG“ inžinierių noras orientuotis į komfortą, leidžiantį vienu ypu su automobiliu įveikti kelis šimtus kilometrų.
Nuo pat pirmųjų „MG MGB“ pasirodymo dienų, britų bendrovė iškart pradėjo orientuotis ne į vietinę, bet į užjūrio rinką, esančią Jungtinėse Valstijose. Būtent ši šalis buvo pagrindinė „MG MGB“ rinka,kuri skatino bendrovės specialistus nuolatos tobulinti savo numylėtinį.
Praėjus trejiems metams nuo „MG MGB“ kabrioleto debiuto, britai oficialiai pristatė ilgai lauktą „MG MGB GT“. Dviejų durelių kupė, prie kurio kėbulo linijų braižymo prisidėjo ir garsieji specialistai iš „Pininfarina“.
Bene didžiausias kupė privalumas buvo ne tik atnaujinta galinė pakaba bei papildomi stabilizatoriai. Dėl unikalaus ir labai elegantiško silueto, „MGB GT“ kupė buvo stebėtinai praktiškas ir universalus.
Kaip ir buvo galima tikėtis, ne visi mėgo šiam britų kupė dalinti komplimentus ištisą parą. Buvo tokių, kurie „MGB GT“ kritikavo dėl per ilgų pavarų dėžės perdavimo skaičių ir šiltą orą pučiančio pečiuko, kuris anuomet būdavo papildomos įrangos sąraše, o tai labai erzino tuos, kurie nenorėjo mokėti papildomai už privalumą, kuris šiandien laikomas privalomos įrangos dalimi.
Nuosmukio metai
„MG MGB“ populiarumo pike, britai visame pasaulyje kasmet parduodavo tūkstančius sportiškų kupė ir kabrioletų. Vis dėlto, net ir geriausi „MG“ markės vadybininkai bei atsidavę Abingtono gamyklos darbuotojai, kurie niekada nebuvo išėjęs streikuoti, nepadėjo uždangstyti itin prastos „British Leyland“ koncerno vadybos. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl „MG MGB“ pardavimai pradėjo smukti.
Antroji bei dar viena itin svarbi priežastis – „Datsun 240Z“ pasirodymas Jungtinėse Valstijose. Netrukus jis sužavėjo amerikiečius ir tapo populiariausiu sportišku kupė anapus Atlanto. Tuo tarpu „MG“ neturėjo absoliučiai jokio atsako japonų invazijai.
„MG MGB“ palyginus su „Datsun 240Z“, pastarasis buvo pigesnis, žvitriau valdomas ir patikimesnis. Skamba ironiškai, nes „240Z“ niekada negarsėjo kaip itin ištvermingas automobilis.
Supynus tai prastėjančia D.Britanijos ekonomika, netikėtai prasidėjusia naftos krize bei kitais prastais koncerno sprendimais, 1979 metų rugsėjį „British Leyland“ atstovai paskelbė uždarantys Abingdono gamyklą, kurioje buvo gaminamos skirtingos „MG MGB“ modelio versijos.
Nepavykęs prisikėlimas
Į krizės voratinklį patekusi britų automobilių industrija stengėsi iš visų jėgų nepaskęsti ir išsilaikyti didžiulių problemų paviršiuje.
Keletas entuziastingai nusiteikusių verslininkų, 1975 metais įsigijusių „Aston Martin“, norėdami išgelbėti merdėjančią „MG“ markę, sukirto rankomis su „British Leyland“ koncernu dėl Abingdono gamyklos ir „MG“ markės įsigijimo. Derybos oficialiai prisidėjo 1979 metų rudenį.
Skirtingų šaltinių duomenimis, iniciatyvą parodę verslininkai turėjo sukrapštyti 30 milijonų svarų sterlingų vien tam, jog galėtų įsigyti gamyklą ir „MG“ prekės ženklą. Nors iš pradžių derybos tarp abiejų pusių vyko pakankamai sklandžiai, tačiau staigiai savo poziciją pakeitęs „British Leyland“ koncernas sugadino ambicingus verslininkų planus išnaudoti „MG“ kaip platformą, leidžiančia finansuoti labai brangius „Aston Martin“ projektus.
Netrukus „Aston Martin“ valdytojai pateko į savo finansų krizę ir vos per plauką nepaskelbė bankroto. Tuo tarpu „British Leyland“ sportiškų automobilių gamintojos „MG“ gyvybę palaikė iki 1992 metų, kai „MG“ modelių gamą papildė dar vienas nepasiteisinęs projektas – „MG RV8“.
