• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Oro pasipriešinimo koeficientas - punktas, į kurį privalo atsižvelgti kiekvienas automobilio kūrėjas. Nesvarbu ar būtumėte „Toyota“ krosoverio projekto autorius ar visiškai naujo „Ferrari“ superautomobilio kuratorius.
Anksčiau, kai automobiliai nebuvo tokie galingi, daugelis inžinierių į oro pasipriešinimą žiūrėjo skeptiškai. Be to, kai automobilių maksimalus greitis siekė 90 ar 100 km/val., oro pasipriešinimas neturėjo didžiulės įtakos. Tačiau kai variklių pajėgumas pradėjo augti kaip ant mielių, inžinieriai privalėjo surasti būdų kaip padidinti automobilių stabilumą, pagerinti valdymo savybes ir kas be ko - sumažinti oro pasipriešinimo koeficientą.
Po įvairiausių eksperimentų paaiškėjo, jog aptakių formų automobiliai yra greitesni, sunaudoja mažiau degalų, o ir važiuodami didesniu greičiu yra stabilesni.
Šiandien nesurasime ne vieno automobilio, kuris į serijinę gamybą pateko nepraėjęs bandymų vėjo tunelyje. Savo amato specialistai norėdami pamatyti kaip naujausiam jų kūriniui sekasi susidoroti su oro pasipriešinimu, vėjo tunelyje praleidžia mėnesius tobulindami mažiausias smulkmenas.
Naujų automobilių aerodinamika tobulinama tam, jog sumažintų vidutines kuro sąnaudas, vėjo keliamą triukšmą, įvairiausius virpesius važiuojant dideliu greičiu. Tačiau vėjo tunelyje plušantys specialistai dirba ir prie aukštesnės kategorijos automobilių. Automobilių, kuriems lemta pagerinti greičio rekordus, patekti į automobilių istorijos knygas.
Šiandien pažvelgsime į devynis aerodinaminius elementus, kurie atlieka ne vieną, bet net keletą funkcijų.
1 ) Chaparral 2J
Nenustebtume, jeigu pamatę šį automobilį pagalvojote apie vonią ar spintą su ratais. Tačiau šio automobilio kūrėjai norėdami pagerinti „2J“ aerodinamines savybes, galinėje dalyje sumontavo du ventiliatorius, kurie leisdavo „Chaparral“ prisisiurbti prie kelio dangos.

Oro pasipriešinimo koeficientas - punktas, į kurį privalo atsižvelgti kiekvienas automobilio kūrėjas. Nesvarbu ar būtumėte „Toyota“ krosoverio projekto autorius ar visiškai naujo „Ferrari“ superautomobilio kuratorius.
Anksčiau, kai automobiliai nebuvo tokie galingi, daugelis inžinierių į oro pasipriešinimą žiūrėjo skeptiškai. Be to, kai automobilių maksimalus greitis siekė 90 ar 100 km/val., oro pasipriešinimas neturėjo didžiulės įtakos. Tačiau kai variklių pajėgumas pradėjo augti kaip ant mielių, inžinieriai privalėjo surasti būdų kaip padidinti automobilių stabilumą, pagerinti valdymo savybes ir kas be ko - sumažinti oro pasipriešinimo koeficientą.
Po įvairiausių eksperimentų paaiškėjo, jog aptakių formų automobiliai yra greitesni, sunaudoja mažiau degalų, o ir važiuodami didesniu greičiu yra stabilesni.
Šiandien nesurasime ne vieno automobilio, kuris į serijinę gamybą pateko nepraėjęs bandymų vėjo tunelyje. Savo amato specialistai norėdami pamatyti kaip naujausiam jų kūriniui sekasi susidoroti su oro pasipriešinimu, vėjo tunelyje praleidžia mėnesius tobulindami mažiausias smulkmenas.
Naujų automobilių aerodinamika tobulinama tam, jog sumažintų vidutines kuro sąnaudas, vėjo keliamą triukšmą, įvairiausius virpesius važiuojant dideliu greičiu. Tačiau vėjo tunelyje plušantys specialistai dirba ir prie aukštesnės kategorijos automobilių. Automobilių, kuriems lemta pagerinti greičio rekordus, patekti į automobilių istorijos knygas.
Šiandien pažvelgsime į devynis aerodinaminius elementus, kurie atlieka ne vieną, bet net keletą funkcijų.
1 ) Chaparral 2J
Nenustebtume, jeigu pamatę šį automobilį pagalvojote apie vonią ar spintą su ratais. Tačiau šio automobilio kūrėjai norėdami pagerinti „2J“ aerodinamines savybes, galinėje dalyje sumontavo du ventiliatorius, kurie leisdavo „Chaparral“ prisisiurbti prie kelio dangos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Chapparal


2 ) Peugeot 208 T16
Mes kartais prancūzus vadiname bepročiais, bet tik dėl to, jog jie turi sugebėjimų nustebinti. Po labai ilgos pertraukos į „Pikes Peak“ kilimo į kalną varžybas sugrįžę prancūzai, pristatė ne iš kelmo spirtą „Peugeot 208 T16“.
Nors automobilio išvaizda primena mums visiems puikiai pažįstamą europietišką hečbeką, tačiau po miela išvaizda slypi „Peugeot 908“ bolidas, kuris nuo pat pirmos minutės buvo kuriamas tam, jog galėtų įveikti Le Mano 24 valandų lenktynes.
„Peugeot 208 T16“ nuo savo konkurentų išsiskyrė ne tik galinga 6 cilindrų jėgaine, bet ir Formulės 1 bolidams būdinga prispaudžiamąja jėga. Matote tą galinį spoilerį?

REKLAMA

Detail


3 ) Audi S1 E2 Quattro
Fantastiškai atrodantis „Audi“ bolidas buvo vienas pirmųjų automobilių pasaulio ralio čempionate, kuris buvo sukurtas atsižvelgiant į aerodinamines savybes. Sumontavus milžiniško pajėgumo jėgainę ir keturių varančiųjų ratų pavarą, platus priekinis buferis ir dar aukštesnis galinis spoileris sugebėdavo prispausti automobilį prie kelio dangos.

REKLAMA
REKLAMA

1985 Audi Sport Quattro S1 E2


4 ) Nissan Deltawing
Eksperimentas, kuris realiame pasaulyje buvo sutiktas skeptiškai. Nepaisant neįprastos išvaizdos, automobilio kėbulo linijos buvo sukurtos vėjo tunelyje. Kiekviena iškilimas, kiekvienas apvalumas šiame automobilyje yra tam, jog galėtų lenktynių trasą įveikti tokiu pačiu tempu kaip ir aukštesnės lygos bolidai. Gaila, jog šio eksperimentinio automobilio evoliucijos projektas buvo nutrauktas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

0123


5 ) Lotus F1 Type 49B 
Kai Formulės 1 čempionato dalyviams buvo leidžiama eksperimentuoti, D.Britanijoje įsikūrusi „Lotus“, norėdama pranokti savo konkurentus, 1968 metų sezonui paruoštą bolidą aprūpino ne vienu, bet dviem spoileriais. Pirmasis buvo sumontuotas gale, o antrasis - priekyje.
Priekinis spoileris labai greitai buvo uždraustas po to, kai važiuojant dideliu greičiu „Lotus“ priekinis spoileris nutrūkdavo ir atsitrenkdavo į gale važiuojančius bolidus.

REKLAMA

454347d63648f2967deffdefc701a0a1


6 ) Brabham BT46B
Matote šį didžiulį ventiliatorių? Oficialiai, šis prietaisas buvo skirtas variklio aušinimui, tačiau iš tikrųjų, gale sumontuotas ventiliatorius veikdavo kaip didžiulė siurbėlė. Kiekviename posūkyje šis variklio aušinimo aparatas veikdavo kaip aerodinaminis elementas, tačiau spragą taisyklėse suradę „Brabham“ komandos nariai labai greitai buvo nuleisti ant žemės. Po vienerių varžybų šis prietaisas buvo uždraustas.

REKLAMA

Brabham


7 ) Mclaren P1
Galinis „McLaren P1“ spoileris - patį juodžiausią darbą atliekantis elementas šiame automobilyje. Pačioje aukščiausioje padėtyje, į viršų pakeltas galinis spoileris sukuria net 600 kilogramų prispaudžiamąją jėgą. Jeigu šis spoileris būtų pakeltas važiuojant 250 km/val greičiu, jis galėtų sulaužyti galinę automobilio važiuoklę.

McLaren


 

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų