Preliminariais Valstybės duomenų agentūros, Tarptautinės prekybos ir užsienio investicijų statistikos skyriaus duomenimis, 2022 metais Lietuvos rinkoje po eksporto liko apie 28670 tonų padangų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, į mūsų šalį padangas įveža daugiau nei 300 įmonių. Natūralu, kad kažkada ateina laikas šias padangas utilizuoti. Mūsų šalies masteliais gaunasi ganėtinai rimti skaičiai. „Europos padangų ir gumos gamintojų asociacijos“ duomenimis, vien paskutiniais praėjusio dešimtmečio metais Senajame žemyne buvo surinkta 3,45 mln. tonų padangų atliekų.
Lietuvoje padangų importuotojai įstatymo įpareigoti sutvarkyti ne mažiau nei 80 proc. nuo į vidaus rinką išleistų padangų, čia jiems talkina tokios organizacijos, kaip „Padangų importuotojų organizacija” ir kt. Pasirūpinti padangų utilizavimu įpareigoti ne tik padangų platintojai, bet ir automobilių remonto dirbtuvės, kur jūs keičiantis sezonams važiuojate permontuoti padangų. Be to, čia įveiklintos ir stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelės miestuose bei rajonuose. Atrodo, tinkamos sąlygos jau sudarytos, tačiau vis dar susiduriama su problema, kai padangos išmetamos miškuose, padangų atliekų randama ir valant upes. Kas verčia taip elgtis?
Miškus teršia ir nelegalūs verslautojai?
Neatsakingų žmonių ir neatsakingo verslo abejingumą itin dažnai pirmieji pamato miškininkai ir gamtosaugininkai. Tai jų kasdienybė. Teigiama, kad gamtosaugininkai bei miškininkai, per metus surenka po 3-6 tonas tokių atliekų iš kiekvieno rajono miškų.
Ekspertai linkę manyti, kad taip aplinką teršia ne tik vienas kitas neatsakingas gyventojas, bet ir nelegaliai veiklą vykdantys „garažiukai“. Bent jau didesniais kiekiais padangų tokiu būdu atsikrato smulkūs remontininkai, padangų montuotojai ar automobilių ardytojai. Teko girdėti apie atvejus, kad jie net ima iš savo klientų papildomą mokestį už senų padangų surinkimą, tačiau tas padangas vėliau paprasčiausiai išmeta.
„Čia svarbus yra socialinės atsakomybės aspektas. Mūsų indėlis į kelią link švaresnio pasaulio priklauso nuo to, į kokį verslą kreipiamės dėl utilizavimo paslaugos. Nes padangų tvarkymo sistema jau yra, tik reikia, kad visa ši grandinė veiktų tvarkingai. Reikia, kad pirkėjai padangas pirktų iš patikimų pardavėjų, senos padangos būtų paliekamos tam pritaikytose vietose, o padangų importuotojai ir pardavėjai vykdytų visas įstatymų numatytas prievoles.” - pastebėjimais dalinasi PIO vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė
Perdirbtos padangos vėl tarnauja žmonėms
Tinkamai perdirbtos padangos ne tik tausoja gamtą, bet ir mažina planetos išteklių naudojimą. Nes gaminiai iš perdirbtų padangų vėl tarnauja žmonėms ar bent jau tampa energijos šaltiniu. Tačiau visas procesas turi prasidėti nuo labai svarbaus žingsnio – nebetinkamos naudoti padangos turi būti paliktos tam skirtose vietose. Tai yra, stambiagabaričių atliekų aikštelėse, neatlygintinai paliktos naujų padangų pirkimo vietoje, atsakingiems padangų montuotojams arba automobilių remonto paslaugas teikiančiose įmonėse.
Kaip teigia su Lietuvos padangų gamintojais ir importuotojais dirbančios “Padangų importuotojų organizacijos” atstovai, mūsų šalies rinkoje kiekvienais metais būna iki 30 tūkstančių tonų senų padangų, kurias privalu perdirbti. Didžioji dalis šių atliekų keliauja į didžiausias Lenkijos perdirbimo gamyklas, labai nedaug jų panaudojama ir energijai išgauti Lietuvoje. Perdirbimo gamyklose iš senų padangų išskiriami trys pagrindiniai ruošiniai antriniam panaudojimui – granulatas, metalas ir medvilnė.
„Patį perdirbimo procesą sudaro keli etapai ir jis yra toks tikslus, kad galima visiškai atskirti gumą, metalą ir medvilnę. Todėl iš gautų produktų ir vėl gaminami nauji, naudingi gaminiai. Išgautas metalas vėl lydomas, tekstilė tampa alternatyviu kuru, o iš gumos granulių gaminamus gaminius esate matę kiekvienas - tai plokštės vaikų žaidimo ar sporto aikštelėms, danga šaligatviams, specialūs paklotai gyvulių ūkiams ir dar daug kitų naudingų gaminių naudojamų ir buityje, ir viešoje infrastruktūroje,“ – pastebi „Padangų importuotojų organizacijos“ vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė.
Ką turi žinoti vairuotojai
Padangų keitimo laikotarpis – tam tikras papildomo streso metas automobilininkams. Net tuomet, kai nereikia pirkti naujų padangų, reikia rasti dirbtuves padangų permontavimui, daliai vairuotojų dar reikia pasirūpinti ir tuo, kur išmesti naudoti jau nebetinkamas. Tiesa, dauguma automobilininkų jau žino, kaip tai padaryti atsakingai. Dauguma šį rūpestį palieka automobilių remonto dirbtuvėms, kuriose keičia padangas. Dalis naudojasi tuo, kad perkant naujas padangas, tokį patį kiekį senų gali palikti pirkimo vietoje. Kiti pasinaudoja teise senas padangas palikti stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse, tačiau įsigyjant padangas pas patikimą platintoją atliekų vežiojimo patiems tikrai galima išvengti, taip pat ir keičiant padangas atsakingame servise.
„Į stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles vienas gyventojas per metus gali atiduoti iki penkių padangų ir jos turi būti priimamos nemokamai. Jei už tai prašoma sumokėti, būkite kategoriški ir žinokite savo teises. Tokia pati situacija ir kai perkate naujas padangas, o senas norite išmesti. Ten kur perkate naujas, turite teisę visiškai nemokamai palikti tokį patį kiekį senų padangų. Pavyzdžiui, jei perkate keturias padangas, tai galite atiduoti keturias senas, tokio pat dydžio bei paskirties padangas, ir nesutikite už tai mokėti papildomai, jei to prašo pardavėjas, tas pats liečia ir elektonines parduotuves ar skelbimų portaluose parduodamas padangas, jeigu pardavėjas pataria padangų atliekas vežti į DGASA, žinokite, kad jis nevykdo įstatymo nuostatų. Montavimo paslaugas teikiančios įmonės taip pat privalo priimti tiek pat senų padangų kiek montuojama. Jei permontuojate dvi padangas – dvi nebetinkamas naudoti galite ir palikti” - pasakoja „Padangų importuotojų organizacijos“ vykdančioji direktorė Jekaterina Volkė.
Atliekų tvarkymą reglamentuojantys įstatymai pastoviai tobulinami, tai vyksta ir šiuo metu, deja, kartais įstatymų pakeitimų projektuose pateikiame siūlymai gali turėti skaudžių pasekmių, ne tik verslui, bet ir eiliniam vartotojui, todėl savo pareiga laikome ginti atsakingų gamintojų ir importuotojų teises, bei teikdami pastabas ir pasiūlymus stengiamės tokių pakeitimų išvengti, tokiu būdu siekiame būti išgirsti, sistemą tobulinti, o ne griauti, šviesti visuomenę, verslą, įtraukti kuo daugiau dalyvių į atsakingo tvarkymosi bendruomenę. – sako J. Volkė.
Mūsų Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, padangų utilizavimo bei perdirbimo mechanizmas veikia, įstatyminė bazė ir tvarka yra aiškiai apibrėžti. Tad būkime atsakingi – netoleruokime žmonių, kurie niokoja gamtą išmesdami senas padangas. Taipogi žinokite savo teises bei galimybes, kaip senomis padangomis atsikratyti teisingai.
