Būdama komunistine valstybe, TSRS valdžia nepripažino automobilių, kurie būtų naudojami asmeninėms reikmėms. Tačiau net ir su tokiomis sankcijomis, Rusijos automobilių industrija judėjo į priekį.
Iki antrojo pasaulinio karo visa sportiška keturratė technika buvo sukurta inžinierių, kurie tame neturėjo žalio supratimo – šie žmonės gerai išmanė karo technikos, sunkvežimių, tačiau ne sportinių automobilių inžineriją. Ne veltui gauti produktai nublankdavo vakarietiškų modelių šešėlyje.
Kaip ir prieš tai aprašyto „Pobeda Sports“ modelio, „GAZ – SG2“ istorija prasideda nuo automobilių industrijos ir aviacijos inžinierių bendradarbiavimo vaisių. Tiksliau, „SG2“ yra tiesioginis, ryškiai patobulintas „GAZ-C1“ palikuonis.
Galvoti vyrukai iš Gorkio automobilių gamyklos nusprendė, jog „Pobeda Sports“ kėbulas nėra toks aptakus ir lengvas, kad pilnai išnaudotų važiuoklės, variklio ir transmisijos galimybes, todėl naujo prototipo kūrimas buvo patikėtas inžinieriui A. Smolinui. Skirtingai nei „GAZ-C1“ , naujojo automobilio kėbului nebuvo panaudota nei viena „GAZ – M20“ detalė – viskas sukurta naujai nuo A iki Z, naudojant aliuminio ir diuraliuminio lydinius, kas leido užtikrinti kuo mažesnį svorį. Galutinis rezultatas atrodė tiesiog stulbinančiai – futuristinis, beveik į kosminį laivą panašus automobilis buvo pakrikštytas „Torpedo“ pravarde, o jo svoris siekė vos 1100 kilogramų.
Smolinui nuskilo, kai atėjo laikas rinktis agregatus, kurie stovės naujajame jo kūrinyje – „GAZ –C1“ platformoje buvo išbandyti įvairiausi variklių ir greičių dėžių deriniai, todėl inžinieriui beliko surasti tą variantą, kuris leis „GAZ Torpedo“ įsibėgėti iki kuo didesnio greičio. Ir galutiniu jo sprendimu tapo tam laikmečiui modernus 2,5 litro darbinio tūrio variklis, turinti „roots“ tipo kompresorių. Šis derinys agregatui leido išvystyti 105 arklio galias, kurios galiniams varantiesiems ratams buvo perduodamos per trijų bėgių greičių dėžę.
Deja, tačiau visi derinimo, pritaikymo darbai užsitęsė ir „GAZ – SG2“ prototipas pavėluotai į bandymus atkeliavo 1951 metais, kuomet jau buvo atliekami testai su kitu sportiniu tėvynainių kūriniu – „ZIS – 112“. Komandos iš Gorkio automobilių gamyklos pastangos nuėjo šuniui ant uodegos, nes „ZIS“ tiesiojoje buvo greitesnis vos vienu kilometru per valandą, pasiekdamas 191 km/h greitį.
Nors „GAZ Torpedo“ buvo kiek pavėluotas gaminys, jis įeis į istoriją, kaip vienas futuristiškiausių prototipų, kurio kėbulo linijos žavi mus net ir šiandien. Šis automobilis taip pat padėjo „GAZ“ inžinieriams atlikti praktinius aerodinaminius bandymus, o šiuo metu specialistai Rusijoje bando restauruoti išlikusį vienintelį ir originalų „SG2“ egzempliorių.
Būdama komunistine valstybe, TSRS valdžia nepripažino automobilių, kurie būtų naudojami asmeninėms reikmėms. Tačiau net ir su tokiomis sankcijomis, Rusijos automobilių industrija judėjo į priekį.
Iki antrojo pasaulinio karo visa sportiška keturratė technika buvo sukurta inžinierių, kurie tame neturėjo žalio supratimo – šie žmonės gerai išmanė karo technikos, sunkvežimių, tačiau ne sportinių automobilių inžineriją. Ne veltui gauti produktai nublankdavo vakarietiškų modelių šešėlyje.
Kaip ir prieš tai aprašyto „Pobeda Sports“ modelio, „GAZ – SG2“ istorija prasideda nuo automobilių industrijos ir aviacijos inžinierių bendradarbiavimo vaisių. Tiksliau, „SG2“ yra tiesioginis, ryškiai patobulintas „GAZ-C1“ palikuonis.
Galvoti vyrukai iš Gorkio automobilių gamyklos nusprendė, jog „Pobeda Sports“ kėbulas nėra toks aptakus ir lengvas, kad pilnai išnaudotų važiuoklės, variklio ir transmisijos galimybes, todėl naujo prototipo kūrimas buvo patikėtas inžinieriui A. Smolinui. Skirtingai nei „GAZ-C1“ , naujojo automobilio kėbului nebuvo panaudota nei viena „GAZ – M20“ detalė – viskas sukurta naujai nuo A iki Z, naudojant aliuminio ir diuraliuminio lydinius, kas leido užtikrinti kuo mažesnį svorį. Galutinis rezultatas atrodė tiesiog stulbinančiai – futuristinis, beveik į kosminį laivą panašus automobilis buvo pakrikštytas „Torpedo“ pravarde, o jo svoris siekė vos 1100 kilogramų.
Smolinui nuskilo, kai atėjo laikas rinktis agregatus, kurie stovės naujajame jo kūrinyje – „GAZ –C1“ platformoje buvo išbandyti įvairiausi variklių ir greičių dėžių deriniai, todėl inžinieriui beliko surasti tą variantą, kuris leis „GAZ Torpedo“ įsibėgėti iki kuo didesnio greičio. Ir galutiniu jo sprendimu tapo tam laikmečiui modernus 2,5 litro darbinio tūrio variklis, turinti „roots“ tipo kompresorių. Šis derinys agregatui leido išvystyti 105 arklio galias, kurios galiniams varantiesiems ratams buvo perduodamos per trijų bėgių greičių dėžę.
Deja, tačiau visi derinimo, pritaikymo darbai užsitęsė ir „GAZ – SG2“ prototipas pavėluotai į bandymus atkeliavo 1951 metais, kuomet jau buvo atliekami testai su kitu sportiniu tėvynainių kūriniu – „ZIS – 112“. Komandos iš Gorkio automobilių gamyklos pastangos nuėjo šuniui ant uodegos, nes „ZIS“ tiesiojoje buvo greitesnis vos vienu kilometru per valandą, pasiekdamas 191 km/h greitį.
Nors „GAZ Torpedo“ buvo kiek pavėluotas gaminys, jis įeis į istoriją, kaip vienas futuristiškiausių prototipų, kurio kėbulo linijos žavi mus net ir šiandien. Šis automobilis taip pat padėjo „GAZ“ inžinieriams atlikti praktinius aerodinaminius bandymus, o šiuo metu specialistai Rusijoje bando restauruoti išlikusį vienintelį ir originalų „SG2“ egzempliorių.
