Prie šio memorandumo prisijungė 4 ministerijos: Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos bei 7 institucijos: Lietuvos policija, Informatikos ir ryšių bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentai, AB „Via Lietuva“, Lietuvos transporto saugos administracija, VšĮ Transporto kompetencijų agentūra bei Lietuvos savivaldybių asociacija. Šalių veiklą koordinuos Susisiekimo ministerija.
„Nuo 2020 m. iki 2023 m. žuvusiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 11 proc., tačiau žūčių mūsų keliuose, deja, vis dar per daug. Todėl šiandien susibūrėme bendram darbui ir atnaujinome įsipareigojimą diegti kompleksines eismo saugos gerinimo priemones, kuriant saugesnius kelius, diegiant pažangias eismo valdymo priemones bei skatinant sąmoningumą kelyje ir aukštesnę vairavimo kultūrą“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad be švietimo ir žmonių sąmoningumo didinimo pasiekti pokytį saugaus eismo srityje sudėtinga.
„Visuomenės edukacijos procesas turi vykti nenutrūkstamai ir į tai būtina investuoti nuolat. Taip pat reikalingi papildomi infrastruktūriniai ir teisiniai sprendimai, jų ieškosime bendromis pastangomis. Kad išvengtume skaudžių nelaimių ateityje, ypatingą dėmesį privalome skirti ir kovai su daugkartiniais ir šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Memorandumą pasirašiusių institucijų atstovai įsipareigojo siekti iki 2030 m. žūčių šalies keliuose sumažinti perpus, palyginti su 2020 m. Brėžiamas tikslas, kad 1 mln. gyventojų tektų ne daugiau kaip 30 žuvusiųjų Lietuvos keliuose (2020 m. šis skaičius buvo 63 žuvusieji 1 mln. gyventojų).
„Lietuvos policija supranta, kad įgyvendinamos eismo saugumo programos „Vizija – nulis“ sėkmę lemia visų Memorandumą pasirašančių institucijų ir visuomenės susitelkimas bei glaudus bendradarbiavimas. Mūsų šaliai – vienintelei Europos Sąjungoje – per pastarąjį dešimtmetį pavyko žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti perpus. Esame eismo saugumo srities lyderiai. Maža to, toliau kantriai einame pažangos keliu saugodami kiekvieną gyvybę, atsakingai rūpindamiesi kiekvienu eismo dalyviu, t. y. kiekvienu Lietuvos piliečiu“, – kalbėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius.
Pasirašytame dokumente šiam tikslui pasiekti pagal kiekvienos institucijos kompetenciją yra numatytos 44 priemonės. Tarp jų – kelių infrastruktūros gerinimas, rekonstruojant pavojingus kelių ruožus, įrengiant ir plečiant įvairias inžinerines eismo saugumo priemones, tobulinant informacines technologijas, diegiant dinamines saugaus greičio valdymo sistemas (kintamos informacijos kelio ženklus), plečiant pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą. Taip pat efektyvesnis šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ištyrimas, įvairių saugaus eismo kampanijų bei prevencinių programų organizavimas, mokymo priemonių moksleiviams saugaus eismo įgūdžiams formuoti sukūrimas, pratybų ir mokymų pareigūnams organizavimas bei kt.
Statistika rodo, kad pagrindinė žūčių keliuose priežastis – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas. 2024 m. sausio–kovo mėn. dėl šios priežasties žuvo 57 proc. visų eismo dalyvių.
