„Saab“ visuomet buvo nuostolingai veikiantis „General Motors“ koncerno padalinys, tad tik galite įsivaizduoti kaip turėtų atrodyti eilinis susitikimas, kuriame siekiama pasirinkti automobilius prie kurių reikėtų pradėti dirbti: „Norime visapusiškai naujo „Saab 9-3! Norime investuoti į hibridinę pavarą turinčias jėgainės! Norime skirti daugiau dėmesio saugumui!“. Jeigu „General Motors“ būtų linkusi investuoti į „Saab“ tiek, kiek į „Volvo“ investavo Kinijos koncernas „Geely“, šiandien galėtume džiaugtis ne vienu, bet dviem švediškų automobilių gamintojais.
Netikėta partnerystė
Taip jau viskas sutapo, jog 1999 m. „General Motors“ įsigijo 20 procentų „Subaru“ valdančio „Fuji Heavy Industries“ koncerno akcijų. Jeigu manote, jog šis sprendimas buvo priimtas tik šiaip sau – klystate.
Netrukus po šio sandorio į vieną kambarį įstumti „Saab“ bei „Subaru“ markių darbuotojai priėjo prie abejoms pusėms naudingo susitarimo. „Saab“ inžinieriai gauna priėjimą prie tuomet gamintos „Subaru Impreza“ ir šį modelį pritaiko pagal savo poreikius. Žinoma, turėdami minimalų biudžetą.
Jeigu tai būtų visiškai kita kompanija, o ne „Saab“, šiandien, ko gero, šis projektas būtų laikomas sėkmingu ir pavyzdiniu. Truputėlį pakoreguoji ten, truputėlį pateplioji kitur – ramu. Turi produktą, kuris neša bent minimalų pelną. Vis dėlto, vietoje šios, paprastos formulės, „Saab“ pasielgė priešingai.
Iš pradžių „Saab“ atliko pakeitimus, kurie buvo suprantami ir logiški. Pakeitė priekinį buferį, variklio dangtį, sparnus bei priekinėje dalyje įdėjo tuometinį „Saab“ automobilių stilių atspindėjusius žibintus.
Sekantis pokyčių etapas buvo gerokai rimtesnis. Automobilis taip pat buvo aprūpintas papildoma garso izoliacija, tik šiam modeliui specifinėmis „Saab“ sėdynėmis, galinės pakabos svirties įvorės buvo pagamintos iš aliuminio, amortizatoriai – sukalibruoti pagal „Saab“ inžinierių pageidavimus. „Saab“ netgi turėjo modifikuotą vairo kolonėlę, kuri automobiliui turėjo suteikti vikrumo ir miklumo įspūdį. Ir kaip galėjote tikėtis, šie pokyčiai tikrai nepradžiugino „General Motors“.
Net neabejojame, jog „Saab“ būtų atlikusi dar daugiau pakeitimų, kurių dėka „Subaru Impreza“ būtų tapusi visapusiškai autentišku „Saab“, tačiau kaip ir minėjome anksčiau, tai įsibėgėjusią pokyčių maniją sustabdė pernelyg ribotas biudžetas.
Kad ir kiek pakeitimų „Saab“ atliko, pagrindiniai ingredientai neturėjo nieko bendro su „Saab“, bet vargu ar tai galėtume laikyti didžiuliu trūkumu.
„Saab“ siekdama sudaryti bent menkiausią konkurenciją „Volvo V50“, potencialiems pirkėjams siūlė rinktis vieną iš dviejų variklių: abu turėjo keturių cilindrų konfigūraciją, abu buvo opoziciniai „Subaru“ varikliai, tačiau jų tūris – skyrėsi.
Bazinė modelio versija būdavo aprūpinama 2,5 litro, keturių cilindrų agregatu, gerai pažįstamą visiems „Subaru“ vairuotojams. Tuo tarpu šiek tiek didesnį biudžetą turintys vairuotojai galėdavo įsigyti „Saab 9-2X“ su 2 litrų, turbininiu agregatu, išvystančiu 230 arklio galių.
Liko užmarštyje
Šiandien, tradicinį kėbulo tipą turintys automobiliai turi vieną didžiulį trūkumą – jie nėra tokie patrauklūs ir geidžiami kaip padidinto pravažumo analogai. Tačiau to paties anuomet tikrai nesinorėjo pasakyti. Ypač Europoje, kur dominavo hečbekai, universalai ar sedanai.
2005-aisiais pasirodęs „Saab 9-2X“ buvo absoliuti ir totali komercinė nesėkmė. Per pirmuosius prekybos mėnesius „Saab“ pardavė vos 410 universalo vienetų.
Jeigu manote, jog šio modelio prekyba įsibėgėjo po pusmečio ar vienerių metų, deja, turėsime jus nuvilti.
Per dvejus gamybos metus „Saab“ savo pagrindinėje rinkoje (JAV) pardavė vos 10 346 universalo vienetus. Galbūt šis rodiklis būtų buvęs geresnis, jeigu automobilio gamyba būtų trukusi šiek tiek ilgėliau, tačiau „General Motors“ koncernui nusprendus atsikratyti „Subaru“ valdančio koncerno akcijų, netrukus raudona šviesa buvo uždegta ir „Saab 9-2X“ gamybai. Kita vertus, atsižvelgiant į tolimesnę įvykių eigą, abejojame ar didesnė „9-2X“ paklausa būtų išgelbėjusi „Saab“ nuo bankroto.
GALERIJA
