Pavasaris – ne tik šiltesnių orų, bet ir po žiemos atsivėrusių duobių gatvėse metas. Atsainiai prižiūrėtuose kelio ruožuose duobės tampa tokios gilios ar aštrios, kad vairuotojai dažnai ne tik prakerta padangą, bet ir smarkiai apgadina brangius ratlankius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nuostolius už pradurtą padangą gali padengti savivaldybė (jei žala kilo dėl kelio būklės) arba draudimo bendrovė, kurioje automobilis apdraustas Kasko draudimu.
Vis dėlto, su portalu tv3.lt susisiekęs vairuotojas piktinosi, kad draudimo bendrovės naudoja neaiškius vertinimo metodus, kuomet reikia atlyginti nuostolius. Pasak jo, pramušus vieną padangą, kompensacija buvo sumažinta net 50 proc., nes protektoriaus gylis nesiekė 7 mm.
„Juokingiausia, kad automobilis iš gamyklos išvažiavo turėdamas padangas, kurių originalus protektoriaus gylis yra tik 6 mm“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, tai reiškia, kad net ką tik įsigytai, nenaudotai padangai gali būti pritaikytas ženklus nusidėvėjimas. Vairuotojas taip pat teigia, kad dėl jam nesuprantamo sprendimo kreipėsi į draudimo bendrovę, tačiau atsakymas buvo šabloniškas ir formalus: „Tokia metodika, tokios lentelės.“
Tačiau toks draudimo bendrovės pasiteisinimas vairuotojo neįtikino: „Niekaip nesuprantu, kodėl draudimo kompanija taiko 50 proc. nusidėvėjimą padangoms automobiliui vos išvažiavus iš salono.“
Vertinimas – pagal techninę būklę, o ne vien metus
Pasak „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko, padangų vertė nėra nustatoma vien pagal jų amžių – esą daug svarbiau įvertinti faktinę būklę.
„Padangos yra specifinis transporto priemonės elementas, kurio vertės pokytis priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo realios eksploatacijos“, – aiškina jis.
Pašnekovas tikina, kad draudimo bendrovė taiko aiškią ir objektyvią metodiką, pagrįstą techniniais kriterijais – pirmiausia, protektoriaus gyliu.
„Tai leidžia tiksliai nustatyti padangos nusidėvėjimą ir proporcingai taikyti vertės sumažinimą“, – pažymi G. Petrikas.
Jei žala padaryta tik padangai, tuomet taikoma atskira Kasko draudimo taisyklė. Tokiu atveju nusidėvėjimas vertinamas tiesiogiai pagal protektoriaus likutinį gylį.
„Tačiau jeigu padanga pažeidžiama kartu su kitomis transporto priemonės dalimis, tuomet vadovaujamasi bendra Kasko taisyklių tvarka, kurioje numatyta, kaip taikomas nusidėvėjimas visai transporto priemonei“, – priduria jis.
Nors padangos vertinamos pagal vienodą metodiką, tam tikrais atvejais galima ir individuali peržiūra.
„Jeigu klientas pateikia oficialius dokumentus, įrodančius, kad padanga nebuvo naudota arba turi specifinį gamyklinį protektoriaus gylį, tokie atvejai gali būti nagrinėjami individualia tvarka“, – sako G. Petrikas.
Ką daryti, jei vairuotojas nesutinka su draudiko vertinimu?
Kaip pabrėžia G. Petrikas, draudimo veikla remiasi aiškiomis vidinėmis procedūromis ir sutartyse numatytais principais. Vis dėlto, jei vairuotojas mano, kad sprendimas nėra objektyvus, jis turi teisę inicijuoti nepriklausomą žalos vertinimą.
„Draudėjas gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus ir savo lėšomis užsakyti žalos įvertinimą. Gavus svarų pagrindimą ir argumentus, sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas. Tačiau reikia pažymėti, kad tokia praktika taikoma gana retai“, – teigia jis.
Pasak G. Petriko, tokie atvejai yra pavieniai ir konkrečiai susiję su individualiomis situacijomis, todėl apie juos plačiau pakomentuoti negalėjo.
