Nesvarbu apie kurį prancūziškų automobilių gamintoją kalbėtume, vienu metu jie pasaulį stebino inovacijomis, netradiciniais ir laiką pralenkiančiais sprendimais, o užmigus ant laurų, prasidėdavo juodasis laikotarpis, kai kartais atrodo, jog prancūzai nežino ir nesupranta ką daro. Ir šis užburtas ratas sukasi nuo pat antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Vienas didžiausių automobilių gamintojų Europoje - „Peugeot“, į tamsią duobę paskutinį kartą įkrito dar 2004 metais, kai prancūzai nusprendė atnaujinti visą modelių gamą. Nuostabųjį „Peugeot 206“ pakeitė sunkesnis, brangesnis ir daugelyje aspektų prastesnis „Peugeot 207“. Darbiniu arkliu pramintą „Peugeot 406“ pakeitė dar vienas cepelinas - „Peugeot 407“. Na, o apie „3008“ ar „5008“ net nereikia kalbėti.
Ir tada atėjo 2010 metai - „Peugeot 407“ ir „Peugeot 607“ modelių išleistuvės. Prancūzai nusprendė šiuos du modelius išleisti į pensiją, tuo tarpu jų vietą nuspręsta palikti vienam, visiškai naujam automobiliui - „Peugeot 508“. Kaip ir ant tos pačios platformos sukurtas „Citroen C5“, taip ir „Peugeot 508“ stengėsi orientuotis į konservatyvesnius pirkėjus. Galbūt todėl, kai 2010 metais šie automobiliai debiutavo Europoje, tiek vieno, tiek kito automobilio reklaminiuose šūkiuose garsiai skambėjo kalbos apie vokišką kokybę.
„Peugeot 508“ buvo sutiktas pakankamai blankiai. Nuo 2010 iki 2015 metų sausio „Peugeot“ pardavė šiek tiek daugiau nei 266 tūkst. automobilių. Tai neprilygsta nei populiariajam „Peugeot 406“ nei skeptiškai vertinamam „Peugeot 407“, kuris surado net 734 tūkst. pirkėjų. Kas be ko, prie labai mažos automobilio paklausos prisidėjo Europoje praūžusi ekonominė krizė ir stiprėjantys konkurentai, tačiau „Peugeot“ nusprendė nenuleisti rankų ir išsiuntė „508“ į plastinės chirurgijos kliniką, kurioje jam buvo atlikta plastinė operacija.
Kukliai, labai kukliai
Pastebimiausi pasikeitimai - naujo dizaino priekiniai žibintai ( aukštesnės komplektacijos modeliai gauna žibintus su „Full LED“ technologija ), naujo dizaino priekinį buferį, šiek tiek kitokios formos variklio dangtis ir solidžiau atrodančios radiatoriaus grotelės.
Automobilio viduje pasikeitimų taip pat nėra labai daug. Nuo šiol visi „Peugeot 508“ modeliai gavo naujos kartos „PSA“ koncerno pramogų ir informacijos sistemą su 7 colių lietimui jautriu ekranu. Aukštesnės komplektacijos modeliai gali būti komplektuojami su galinio vaizdo kamera, aklosios zonos įspėjimo sistema ir „Head-Up“ ekranėliu, kuriame rodoma pati svarbiausia informacija (greitis, navigacijos informacija). Šie žaisliukai nieko nenustebins, tačiau malonu žinoti, jog prancūzai bando neatsilikti nuo šiuolaikinių tendencijų.
Didžiausia naujiena - dyzelinis variklis
Anksčiau, padidinto pravažumo „508 RXH“ buvo komplektuojamas TIK su hibridine jėgaine. Kadangi tai buvo „508“ modelio flagmanas, automobilio kaina buvo per didelė ir siekė pusėtinai sukomplektuoto 3 serijos „BMW“ ar „Audi A4“ kainą. O ką jau kalbėti apie „Škoda Superb“ ar „Opel Insignia“. Ačiū dievui, jog „Peugeot“ inžinieriai suprato padarę klaidą ir nuo šiol „508 RXH“ pardavinės su viena iš dviejų jėgainių. Pirmoji - 2.0 litrų, keturių cilindrų varoma dyzelinu ir antroji - hibridinė, kurią sudaro 180 arklio galių išvystantis dyzelinis variklis ir 20 arklio galių išvystantis elektrinis motoras.
Mūsų bandytas modelis turėjo ne hibridinę, bet tradicinę jėgainę. 2.0 litrų, 4 cilindrų agregatas išvysto 180 arklio galių ir 400 Nm sukimo momentą esant 2000 aps/min. „Euro 6“ standartus atitinkantis motoras komplektuojamas tik su 6 bėgių automatine pavarų dėže, kurią sukūrė „Aisin“ firmos specialistai.
Įprastai, pati stipriausioji prancūziškų automobilių savybė - puikūs dyzeliniai varikliai. Iki šiol bandyti prancūziški automobiliai su dyzeliniais motorais pasižymėdavo mažomis vibracijomis, kukliomis kuro sąnaudomis ir išsiskirdavo žvalumu. Iš dalies tą patį būtų galima pasakyti ir apie naująjį motorą. 180 arklio galių išspaudžiantis variklis žvaliai reaguoja į akceleratoriaus komandas, puikiai jaučiasi važiuodamas didesniu greičiu, tačiau stipriau paspaudus akceleratoriaus pedalą juntama per didelės variklio vibracijos. Džiugu, jog jos trunka pakankamai trumpai.
Daugelį maloniai turėtų nustebinti kuklios šio variklio vidutinės kuro sąnaudos. Nors gamintojo deklaruojamų sąnaudų ( 4.6 litro ) nepavyko, tačiau nuvažiavus kelis šimtus kilometrų mieste, užmiestyje ir greitkelyje, borto kompiuteryje matėme 6.2 litro 100 kilometrų. Žinant, jog automobilis sveria maždaug 1900 kilogramų ir turi automatinę pavarų dėžę - rezultatas labai maloniai pradžiugino.
Apskritai, priekaištauti sėdint automobilio viduje nėra dėl ko. Prietaisų skydelis matomas aiškiai, didžioji dauguma jungiklių ir mygtukų yra pasiekiami ranka. Mums taip pat patiko ir automobilyje sumontuotos sėdynės, kurios nėra nei labai kietos, nei labai minkštos. Aukso viduriukas.
Įdomus ir keistas sprendimas - variklio užvedimo mygtuką sumontuoti ne dešinėje pusėje, bet kairėje. Prie to reikia įprasti.
Banguojantis laivas
„Peugeot 405“, „Peugeot 406“ ir „Peugeot 407“ nebuvo tie automobiliai, kuriuos galėtume pavadinti sportiškais. Dinamiškais - taip, žinoma. To paties tikėjomės atsisėdę ir už „Peugeot 508 RXH“ vairo. Suradus vingiuotesnį kelio ruožą, prancūziškas universalas visu gražumu parodė savo tingų charakterį. Nors vairo mechanizmas nėra jau toks beviltiškas, tačiau automobilio pakabos konfigūracija nesuteikia pasitikėjimo ir neskatina posūkį įveikti kuo greičiau. Susidaro įspūdis, jog „Peugeot“ inžinieriai norėjo sukurti automobilį, kuris valgytų ne posūkius, bet ilgus ir nuobodžius kilometrus greitkelyje. Ir mes neklydome. Būtent greitkelyje „Peugeot 508 RXH“ atsiskleidžia visu gražumu.
Visos blogos emocijos po pasivažinėjimo užmiesčio keliais pradingsta. Atsiranda noras pasigarsinti muziką, atsipalaiduoti ir stebėti kaip „Peugeot 508 RXH“ be jokio pašalinio garso įveikia 50, 100, 200, 300 ir 400 kilometrų. Su „508 RXH“ tai yra vienas malonumas. Tokių vidutinės klasės automobilių šiais laikais išliko nedaug.
Viena kaina, gausybė žaisliukų
„Peugeot 508 RXH“ mūsų šalyje kainuoja nuo 32.065 eurų. Už šią sumą gausite tiek daug priedų, jog vargu ar kam nors atsirastų noras priekaištauti. Bazinėje įrangoje yra 8 garsiakalbių garso sistema, navigacija, pastovaus greičio palaikymo sistema, automatiškai tamsėjantis galinio vaizdo veidrodėlis, lietaus daviklis, „Bluetooth“ laisvų rankų įranga, šildomos priekinės sėdynės, priekiniai ir galiniai parkavimo davikliai, padangų slėgio davikliai, galinė vaizdo kamera, elektra valdomi langai ir veidrodėliai, panoraminis stogas, dviejų zonų klimato kontrolė ir 18 colių ratlankiai.
Papildomos įrangos sąrašas toks trumpas, net keista. Jame yra keletos rūšių odinės sėdynės, gamyklinė signalizacija, „JBL“ firmos garso sistema ir elektra valdomas stoglangis. Viskas.
Pati realiausia „Peugeot 508 RXH“ alternatyva - „Škoda Superb“ arba „Opel Insignia Countrytourer“. Tačiau tokią pačią komforto įrangą turintys modeliai kainuos žymiai brangiau negu „Peugeot 508 RXH“.
Taip pat reikėtų paminėti, jog „Opel“ suteikia 4 metų, „Škoda“ - 4 metų, o „Peugeot“ suteikia 5 metų garantiją.
„Peugeot 508“ niekada nebuvo tuo automobiliu, kuris būtų daugelio prioritetų sąraše. Tačiau ne vienas vidutinės klasės automobilis nėra tobulas, net ir populiarusis „Volkswagen Passat“.
Net ir pagal prancūziškų automobilių standartus, „508 RXH“ trūksta ekstravagantiškumo ir išskirtinumo. Jis - per daug vokiškas, blankus, šiek tiek nuobodus ir tuo pačiu solidus. Tačiau galbūt tokie vidutinės klasės automobiliai ir turi būti? Juk retas įmonės vadovas į darbą ateina su oranžinės spalvos kostiumu, ar ne?