Kasmet Lietuvoje oficialiai surenkama ir perdirbama apie 30 tūkst. tonų naudotų padangų. Vis dėlto, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro duomenimis, dar apie 2–3 tūkst. tonų padangų atsiduria gamtoje ar nelegaliuose sąvartynuose.
„Visos sąlygos tvarkingam padangų utilizavimui yra sudarytos – jas galima palikti autoservise, prekybos vietoje, savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikštelėse ar pristatyti tiesiai atliekų tvarkytojui. Tačiau pavasarį vėl išvystame neteisėtai išmestų padangų kalnus. Tai reiškia, kad sistemoje vis dar yra spragų“, – sako atliekų perdirbimo įmonės „Ekobazė“ vadovė Marina Curko-Notkuvienė.
Neteisėtas šalinimas – ne tik pavieniai atvejai
Orientacinio sporto federacijos vykdantysis direktorius Vilius Aleliūnas tvirtina, kad situacija per pastarąjį dešimtmetį kiek pagerėjo, tačiau neteisėtai miškuose paliktų padangų vis dar daug.
„Treniruojamės visoje Lietuvoje – padangų vis dar randame reguliariai. Patogiose vietose prie kelių žmonės tiesiog išmeta jas lauk. Suprasti tokį elgesį sunku, ypač žinant, kad padangas galima priduoti nemokamai“, – pasakoja jis.
Anot Aleliūno, kai kurie padangų krūvų atvejai rodo aiškias sąsajas su nelegalia veikla – randamos dešimtys skirtingų rūšių padangų, sukrautų vienoje vietoje. Tokios atliekos dažniausiai – nelegalių ar su aplinkosauga nesiskaitančių servisų darbas.
Atsakomybė – ir vairuotojui
Pasak „Ekobazės“ vadovės, nors oficialiai padangas privalo priimti tiek prekybos vietos, tiek servisai, realybėje tai nebūtinai įvykdoma. Klientas, pasirinkęs nelegalų ar nesąžiningai veikiantį servisą, gali prisidėti prie taršos net to nežinodamas.
„Jeigu autoservisas neturi atliekų tvarkymo sutarties – padangos greičiausiai atsidurs ne ten, kur reikia. Todėl rekomenduoju prieš keisdami padangas pasiteirauti, ar servisas tvarkingai jas priduoda. Sąžiningi paslaugų teikėjai neturi ko slėpti“, – pabrėžia M. Curko-Notkuvienė.
Autoservisų tinklas „Melga“ ir šiemet rengs senų padangų surinkimo iš miškų akciją. Pernai per vieną dieną iš Vilniaus ir Kauno apylinkių buvo išvežta net 6 tonos padangų atliekų.
Prekyba internetu – dar viena spraga
Padangų prekyba internetu taip pat prisideda prie problemos. Teoriškai pirkėjas turi teisę senas padangas palikti nurodytoje vietoje, tačiau ši dažnai būna neprieinama ar tiesiog nenurodyta.
„Dalis žmonių padangas perka iš užsienio, o kur dėti senąsias – nebesusimąsto. Galiausiai jos atsiduria miške ar pakelėje. Tai – ne atsitiktinumas, o atsakomybės stoka“, – įsitikinusi „Ekobazės“ vadovė.
Išmetus padangas gamtoje, gali būti skirta bauda nuo 30 iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo pažeidimo masto. Be to, tenka padengti aplinkai padarytą žalą.
Perdirbimas – galimybė antram gyvenimui
Padanga gamtoje suyra tik per daugiau nei šimtmetį. Tačiau jei ji surenkama laiku ir priduodama tinkamai, galima ją perdirbti ir prikelti naujam gyvenimui.
„2024 m. surinkome 19 tūkst. tonų padangų – 25 proc. daugiau nei metais anksčiau. Iš jų gaminame guminius kilimėlius sporto ir žaidimų aikštelėms, akustines plokštes, bortelius ir kitus gaminius. Šių produktų paklausa pernai augo net 113 proc.“, – sako M. Curko-Notkuvienė.
Kaip atsakingai atsikratyti padangų?
Padangų keitimo vietose.
- Servisai privalo priimti senas padangas, jei jos keičiamos toje pačioje vietoje.
Perkant padangas.
- Pardavėjai (tiek fizinėse, tiek interneto parduotuvėse) privalo priimti tiek senų padangų, kiek buvo įsigyta naujų.
Didelių gabaritų atliekų aikštelėse.
- Čia nemokamai galima palikti 4–5 padangas per metus, jos turi būti nuimtos nuo ratlankių.
