(Vienas iš daugelio automobilių prie kurio prisidėjo Nerijus)
C4
Ar galėtumėte įvardinti bent tris priežastis, kurios Jus paskatino įsigyti pirmąjį automobilį? Maža kaina? Svajonių modelis? O galbūt tai buvo spontaniškas sprendimas? Kuomet paprašėme Nerijaus papasakoti apie savo pirmąjį automobilį, išskirtiniams ratuočiams silpnybę turintis automanas pasakojimą pradėjo su šypsena veide.
„Kaip ir daugelis, pirmojo automobilio įsigijimui ruošiausi anksčiau negu gavau vairuotojo pažymėjimą. Ilgai taupiau, jog galėčiau turėti tokį automobilį kokio tikrai norėčiau“, - pasakojimą apie pirmąjį automobilį pradeda Nerijus.
„Iki šiol nežinau kodėl, bet atsidaręs automobilių skelbimų portalą nusprendžiau pasižvalgyti į „Audi“ markės modelius. Visai netikėtai radau visiems puikiai pažįstamą „Audi C4“. Iš kitų, to paties modelio egzempliorių, jis išsiskyrė nepriekaištingu stoviu ir įspūdinga komplektacija. Prieš dešimt metų daugelis 18-mečių apie tokį pirmąjį automobilį galėjo tik pasvajoti.“
Kitaip negu daugelis automanų, kuriems pakerta kojas tam tikros markės kūriniai ar modeliai, Nerijus nuo pat pirmojo automobilio laikų dairėsi tik į tuos automobilius, kurie turėdavo išskirtinių bruožų, savybių. Automobilio gamintojui Nerijus didžiulio prioriteto neskiria. Vietoj to vaikinas ieško ratuočio, kuris būtų išskirtinis, traukiantis akį, turintis potencialo, kuomet ateitų metas jį patobulinti.
„Visi mano turėti automobiliai buvo labai skirtingi, tačiau tuo pačiu turėjo vieną bendrą bruožą – jie nebuvo eilinės, pilkos dėžutės, kurios susiliedavo su pilka mase.“
„Esu įsitikinęs, jog išskirtiniai modeliai yra įkvėpimo šaltiniai, ne tik man, bet ir kitiems. Kuo daugiau įdomių automobilių gatvėse, tuo spalvingesnis mūsų pasaulis. Tai mūsų, išskirtinių ratuočių vairuotojų, indelis į ateitį, ir visiškai nesvarbu kokio pobūdžio projektas tai yra.“, - priduria Nerijus.
(Nerijaus pirmasis automobilis)
Cyborg
Japoniški automobiliai nėra retenybė mūsų šalies keliuose. Užteks pažvelgti į bet kurią pusę, jog pamatytumėte bent vieną Japonijos automobilių gamintojo modelį. Vis dėlto, didžiąją dalį japoniškų automobilių parko sudaro „Toyota Avensis“, „Honda Civic“ ar „Subaru Forester“ – modeliai, kuriuos galima įsigyti bet kuriame turguje. To paties tikrai nepasakysi apie Nerijaus garaže stovintį „Mitsubishi Mirage R“ – grynakraujį japoną, kuris mūsų šalyje gyvena jau ne vienerius metus. Be to, šis kompaktiškas hečbekas gali drąsiai pretenduoti į „Vienintelio Lietuvoje egzemplioriaus“ titulą.
„Tikslaus skaičiaus nepasakysiu, bet šį automobilį turiu maždaug 5 metus, o savo laisvą laiką, pastangas ir finansus šiam automobiliui skyriau maždaug 3-ejus metus.“
„Kaip gi jis atsidūrė pas tave?“, - paklausiame Nerijaus.
Japoniško automobilio savininkas trumpam susimąsto ir atsako – „Anksčiau šis automobilis priklausė Jonui Mikalajūnui, kuris ir buvo šio projekto iniciatorius. Būtent jis pašalino senąjį 1,6 litro motorą ir vietoj jo sumontavo dabartinį – taip pat 1,6 litro „MIVEC“ agregatą. Vis dėlto, dėl laiko stokos ir kitų dalykų tolimesnis projekto vystymas sustojo.“
„Palaipsniui priėjome link bendro sprendimo, jog pradėtą projektą užbaigsiu aš.“
(Ne pats maloniausias vaizdelis)
„Mitsubishi“ deimantais papuoštas hečbekas išsiskiria ne tik dėl to, jog buvo skirtas Japonijos rinkai. Matote, jis buvo sukurtas labai įdomiu laikmečiu, kuomet visi Japonijos automobilių pramonės žaidėjai norėjo pranokti savo konkurentus. Šis laikotarpis pagimdė tokius modelius kaip: „Honda NSX“, „Nissan Skyline GT-R“ ar „Toyota Supra“, tačiau žemesnės klasės automobilių darže taip pat netrūko adrenaliną gaminančių atletų. Vienas iš jų – „Mitsubishi Mirage R“.
„Mitsubishi“ niekada nematė prasmės ir reikalo į Europą atvežti sportišką „Colt“ hečbeko versiją, tačiau dėl itin lengvų, dinamiškų, tiksliai valdomų automobilių pamišusi Japonija naująjį „Mitsubishi“ suvalgė kaip tikrą skanėstą.
Kaip ir anksčiau minėjome, „Mirage Cyborg R“ buvo gaminamas su priekinių arba keturių varančiųjų ratų pavara, bet tai nebuvo vienintelis skirtumas. Priekinių varančiųjų ratų pavarą turėjęs modelis turėjo 175 arklio galias išvystantį motorą. Tuo tarpu „4WD“ versija turėjo pasitenkinti su „vos“ 146 arklio galių kaimene turinčia širdimi.
„Mirage Cyborg R“ anuomet buvo tiesioginis „Mitsubishi“ atsakas „Honda Civic“ analogams, kurie buvo mėgstami dėl pakankamai mažos kainos ir aukštasūkių variklių.
„Mitsubishi“ norėdama sudominti kitoje barikadų pusėje esančius automanus, kompaktišką hečbeką aprūpinto standesnėmis spyruoklėmis bei amortizatoriais, didesnio skersmens stabdžių diskais ir itin tikslia 5 laipsnių mechanine pavarų dėže. Nors priekyje tūnantis motoras neišvystydavo milžiniško arklio galių kiekio, tačiau tai su kaupu atpirkdavo mažas automobilio svoris – vos 1040 kilogramų!
Mažas svoris ir standesnė važiuoklė padėjo sukurti automobilį, kuris tiesiog dievina posūkius. Turinti pakankamai daug drąsos ir įgūdžių, mažasis „Mirage Cyborg R“ lenktynių trasoje galėtų labai rimtai pasigalynėti su galingesniais varžovais.
Atskiros istorijos vertas keturių cilindrų variklis su kintamų vožtuvų darbo fazių sistema, kuri daugeliui „Mitsubishi“ markės fanų geriau žinoma „MIVEC“. Iš esmės, ji atlieka tą pačią funkciją kaip ir „Honda V-TEC“ – važiuojant ramiai ir tolygiai, „MIVEC“ sistema stengiasi užtikrinti maksimalų ekonomijos efektyvumą, o paspaudus akceleratoriaus pedalą iki dugno atveria vartus visiems po variklio dangčiu miegantiems ristūnams.
„Į mano rankas patekęs modelis turėjo ne tik keturis varomuosius, bet ir galingesnę „MIVEC“ širdį. Tokiu būdu nušoviau du zuikius vienu metu“, - priduria Nerijus.
„Vis dėlto, teko labai ilgai svarstyti apie tolimesnį automobilio likimą ir jo paskirtį. Iš pradžių norėjau montuoti saugos lankus, automobilį „pastatyti“ ant dietos, didinti variklio galią su turbinos pagalba, tačiau visi panašūs planai buvo išmesti į šiukšlių dėžę. Kodėl? Pavyzdžiui, norėdamas ženkliai pakelti variklio galią, padidėjusio krūvio neatlaikytų kiti automobilio agregatai. Automatiškai reikia plėsti darbų, detalių sąrašą ir galutinę projekto sąmatą.“
„Palaipsniui save įtikinau, jog automobilis pats iš savęs yra ganėtinai stiprus ir įdomus, tačiau iki pilnos laimės man trūko daugiau agresijos. Tiek man, tiek kitiems šis modelis nėra panašus į agresorių – atvirkščiai. Visas apvalus, neturintis nei pradžios, nei pabaigos.“
Nusprendęs kaip turi atrodyti garaže stovintis projektas, Nerijus pasiraitojo rankoves ir kibo į darbus. Vaikinas pradėjo atsukinėti kiekvieną varžtelį, išiminėti kiekvieną detalę – atėjo metas paruošti automobilio kėbulą restauracijai.
Nerijus pradėjo domėtis kolegų projektais, kokius sprendimus ir žingsnius jie atliko su panašaus pobūdžio automobiliais, turėjo progos pamatyti kaip šis modelis atrodo vieno ar kito gamintojo apdaila, tačiau galutinis rezultatas jo vis tiek netenkino.
Ieškodamas būdo kaip išspręsti šią problemą, Nerijus į pagalbą pasitelkė tą pačią formulę kaip ir pirmasis projekto iniciatorius – iš dviejų padarė vieną ir tuo pačiu labai stipriai neatitolti nuo gamintojo sugalvoto originalaus recepto.
„Sugalvojau sujungti dvi šio modelio apdailas į vieną, kurių dėka pavyktų sukurti agresyvesnę automobilio stovėseną.“
„Neslėpsiu, gauti reikiamas apdailos buvo tikras iššūkis. Kadangi kiekvieną kėbulo detalę reikėjo pritaikyti individualiai, prireikė nemažai laiko viską sudėlioti į savo vietas, kur nors ką nors nupjauti, paploninti, suleisti ir pan“, - pasakoja Nerijus.
Kaprizingas rytietis
Daugeliui gali pasirodyti keista, tačiau tokio kalibro automobiliai priklauso brangiai išlaikomų mašinų kategorijai. Sunku tuo patikėti, ar ne? Juk daugeliui vairuotojų tai tik išsišokėliškai atrodantis „Mitsubishi Colt“, tačiau už žemintos pakabos ir raumeningų sparnų slepiasi automobilis, kuriam dažniausiai reikia tokių detalių, kurių Lietuvoje praktiškai nėra.
„Viskas priklauso nuo finansų“, - trumpai, drūtai automobilio eksploataciją apibūdina Nerijus.
„Praėjusių metų vasarą suplyšo kardano granatos apsauginė guma. Kas čia tokio, ar ne? Tačiau Lietuvoje tokios nerasi su žiburiu. Teko išleisti maždaug 150 eurų ir laukti maždaug mėnesį, kol detalė atvyks iš Japonijos.“
„Išvažiavimai su šiuo automobiliu tikrai nėra standartiniai ir iš jo visada yra reikalaujama daugiau, todėl manau normalu jog kažkas genda ,lūžta, susidėvi. Niekada nežinau kokių išlaidų pareikalaus kiekvienas sezonas“, - juokdamasis priduria Nerijus.
Vairavimo malonumas
Akivaizdu, jog iš gamyklos išriedėjęs „Mirage R“ ir Nerijaus garaže stovintis egzempliorius tam pačiame kelio ruože elgtųsi kaip du skirtingi automobiliai.
Vietoj standartinių amortizatorių stovi kietumą ir aukštį leidžiantys reguliuoti analogai, kurie komfortą išmeta pro langą suteikdami stabilų elgesį posūkiuose.
„Važiuojant prastesne kelio danga junti menkiausią nelygumą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl su šiuo automobiliu į gatves išvažiuoju vasaros naktimis, jog galėčiau laisviau manevruoti, apvažiuoti duobes ir šulinių dangčius. Be to, tamsiu paros metu gali susikoncentruoti tik į vieną dalyką – vairavimą.“
„Turint tokį automobilį tenka ieškoti tik gerų kelių, kurie leidžia atskleisti didžiulį „Mirage Cyborg R“ potencialą, o norint išnaudoti visas japoniško hečbeko galimybes, reikia ne tik stipriai įsikibti į vairą, bet ir stipriau spausti akceleratoriaus pedalą, nes atmosferinis motoras leidžia tachometro rodyklę laužti iki pat 9500 sūkių ribos. Važiavimas aukštomis apsukomis užburia ir tikrai kelia adrenalino lygį kraujyje. „Honda“ vairuotojai turėtų mane puikiai suprasti.“
VIDEO
(Video autorius - Different Name MEDIA)
GALERIJA
GALERIJA 2
