Gegužės 1 dieną Nemuno žiede vykusių lenktynių metu pilnai sudegė Juliaus Skirmanto vairuojama Honda Integra. Tai ne eilinis incidentas. Toks buvo įvykęs 2007 metais, kai treniruočių metu pilnai sudegė Jociaus pilotuojamas 1000 km lenktynėms ruošiamas bolidas. Apie incidentą su Integra jau šiek tiek
rašėme. Dabar norime padėti tašką šioje istorijoje atspindėdami trečios pusės, vairuotojo, požiūrį į įvykį.
Kalba neredaguota, autoriaus nuomonė ne būtinai turi sutapti su pašnekovo nuomone.
Automobilio ruošimas lenktynėms
Mano vairuojama Honda Integra dar buvo pirkta pirmame kurse. Iš viso gatvėmis su ja važinėjau apie 4 metus. Po to nusprendžiau įgyvendinti savo svajonę ir pradėti dalyvauti su ja Mini žiedinėse lenktynėse. Automobilio ruošimas prasidėjo 2011 metų liepos pabaigoje. Visi darbai prasidėjo nuo to, kad įdėjome k20a2 variklį. Per visą tą laiką iki paskutinės dienos prieš Mini žiedą, buvo atkakliai dirbama prie šio automobilio. Buvo įdėta ne tik daug mano asmeninių pastangų, bet labai stipriai prisidėjo prie to ir draugai. Sudegus automobiliui žmonės prisidėję prie šio projekto jautėsi tarsi praradę savo automobilį.
Grįžtant prie modifikacijų, naujasis variklis visiškai netiko, taigi teko viską pasigaminti. Buvo taikoma, gaminami variklio laikikliai, tekinamos poliuretainės pagalvės. Po to sekė pusašių taikymas. Prieita prie tokio sprendimo, kad reikėjo gamintis laikiklį pakabinamajam guoliui. Neradus jokio analogiško vamzdžio teko tekintis iš 80mm strypo. Vien šis 7cm vamzdukas kainavo apie 150lt.
Po to sekė išmetimo gamyba. Sunaudota 24 nerūdijančio plieno alkūnės išmetimo kolektoriui, gaminti flančai ir t.t. Išmetimo kolektorius vienintelė likus sveika detalė beje. Kėbulo darbams taip pat sunaudota daugybė laiko, energijos ir pinigų. Kėbulas buvo atnaujintas, išlengvintas, sudėti homologuoti lankai, nudažytas. Elektros darbai. Dar vieno draugo nežmoniškai didelės pastangos. Visa Integros instaliacija buvo pritaikyta prie naujojo variklio ir kompiuterio. Net buvo paliktas originalus Integros prietaisų skydelis.
Po to sekė kuro sistema. Išspręsta problema su kuro siurbliu, kuro grįžimu į baką, taip pat pravestas padavimas pro salona, be jungčių. Pervedžiota stabdžių sistema per saloną. Įtaisytas hidraulinis rankinis stabdis. Vėliau sekė važiuoklės darbai. Pakeistos visos einamos detalės – šarnyrai, traukės. Visi silent blokai pakeisti į poliuretaninius. Pagaminta reguliuojama važiuoklė – reguliuojamos viršutinės šakės, gale taip pat visos traukės reguliuojamos. Apex‘i oro filtras, variklio kompiuteris „Hondata“. Supirkta visa reikalinga įranga dalyvavimui mini žiede. Taip pat daug ko neatsimenu.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
Apie lenktynes
Pasakoju viską detalėmis, ką mačiau ir jaučiau apie antrąjį važiavimą Mini žiedinėse lenktynėse, kurios dar buvo sujungtos ir su Lietuvos žiedinų lenktynių čempionato pirmuoju etapu. Startavau iš trečiosios pozicijos. Kadangi neįsijungė antroji pavara iš pirmo karto, praradau dvi pozicijas. Tačiau jaučiau, kad esu greitesnis už priekyje esantį varžovą, ir mano tempas buvo stabdomas. Todėl nusprendžiau iš karto nerti į „Joker“ ratą. Man iš paskos atsirado Airidas Šiaurys.
Po „Jokerio“ tarpas tarp priekyje esančio oponento buvo padidėjęs, tačiau įpusėjus ratui, sugebėjau vėl pasivyti visą grupę. Atėjus lemtingam greičio nugesinimui, nusprendžiau imti šiek tiek kitokią trajektoriją, kad įgyčiau greičio pranašumą ties gesinimu. Taip gavosi, kad vienu ratu užvažiavau ant žolės ir su dugnu kabinau šone esančią betoninę dalį. (nežinau kaip tas daiktas vadinasi).
Po smūgio mano automobilis apsisuko. Nieko nelaukdamas vėl tęsiau lenktynes. Pradėjus važiuoti kirbėjo viena mintis ar neprakirtau karterio. Taigi ypatingą dėmesį skyriau į prietaisų skydelį ar nedega lemputė ir stebėjau teisėjus, ar jie nestabdys manęs. Visą tą laiką teisėjai nebuvo pakėlę jokios vėliavos, taip pat ir tepalo slėgio lemputė neužsidegė.
Tačiau ties sekančia gesinimo zona, dingo trauka. Taigi nusprendžiau pasirinkti saugią zoną, kuri nebūtų trasos trajektorijoje ir sustoti. Sustojau tiesiai prie teisėjų, vis dar juos stebėdamas. Iš pradžių nebuvo jokių ugnies požymių, todėl tiek aš tiek teisėjai elgėmės ramiai. Jie net nelabai suprato, kodėl aš ten sustojau.
Kai išlipau iš automobilio, pastebėjau, kad dega žolė po mašina. Pagalvojęs, kad tai galėjo atsitikti nuo karštos išmetimo sistemos, dviese su teisėju pastūmėme automobilį į zoną, kur daugiau smėlio ir mažiau žolės, apie 5-6 metrus. Kitas teisėjas užgesino degančią žolę. Netrukus pastebėjau, kad rusena automobilio dugnas iš galo ties kuro baku.
Greitai nubėgau iš automobilio keleivio pusės pasiimti automobilyje esantį gesintuvą. Bandydamas atsegti nuo laikiklių, pajutau kaitrą ties kojomis. nusprendžiau pasitraukti atokiau nuo automobilio. Teisėjas dar bandė gesinti ugnį, tačiau labai greitai pasibaigė gesintuvas. Po kelių minučių atvažiavo dar keli teisėjai su gesintuvais. Kaip matoma filmuotose medžiagose, jie bijojo prieiti prie automobilio ir gesinti. Jie purškė gesintuvus iš maždaug 3-4 metrų atstumo. Ir tai visai suprantama, juk jiems grėsė pavojus. Jie neturėjo įrangos tinkančios gesinti tokį gaisrą, plius jie nėra gaisro gesinimo specialistai.
Buvo baisu kad nesprogtų kuro bakas, padangos, automobilyje likęs gesintuvas. Pamatęs kaip ugnis nukeliavo nuo automobilio galo iki variklio skyriaus, nusprendžiau išeiti ir daugiau nežiūrėti kaip dega automobilis. Esu matęs, kaip automobilis supleška per 5 minutes, tačiau šis degė apie 24 minutes. Buvo labai gaila stebėti kaip lydosi viskas, ką per metus įdėjau. Gaisrinė atvažiavo tada, kai jau buvo išdegęs variklio skyrius, o ruseno tik priekinis buferis.
Šiuo metu susilaukiu labai didelės paramos iš žmonių, iš kurių mažiausiai galėčiau tikėtis. Ši situacija parodo, kaip atsainiai buvo pažiūrėta į saugumo aspektą jungtinėse Lietuvos automobilių žiedinių lenktynių ir Mini žiedinių lenktynių čempionatuose. Tiek Mini žiedinių lenktynių, tiek Lietuvos automobilių žiedinių lenktynių saugos plane numatyta gaisrinė brigada, kuri turėjo budėti varžybų metu. Jeigu ji būtų budėjusi, bent dalis automobilio būtų išgelbėta. Bučiau galėjęs tęsti čempionatą ir nepraradęs viso turto. Šiuo metu žala siekia apie 40 tūkst. litų. Savo planų kol kas dar nežinau. Žinau viena – ieškau Lietuvoje registruoto DC1 kėbulo. :)
Pagarbiai, Julius Skirmantas
Foto Aurimas Bungarda ir Aurimas Bungarda
Gegužės 1 dieną Nemuno žiede vykusių lenktynių metu pilnai sudegė Juliaus Skirmanto vairuojama Honda Integra. Tai ne eilinis incidentas. Toks buvo įvykęs 2007 metais, kai treniruočių metu pilnai sudegė Jociaus pilotuojamas 1000 km lenktynėms ruošiamas bolidas. Apie incidentą su Integra jau šiek tiek
rašėme. Dabar norime padėti tašką šioje istorijoje atspindėdami trečios pusės, vairuotojo, požiūrį į įvykį.
Kalba neredaguota, autoriaus nuomonė ne būtinai turi sutapti su pašnekovo nuomone.
Automobilio ruošimas lenktynėms
Mano vairuojama Honda Integra dar buvo pirkta pirmame kurse. Iš viso gatvėmis su ja važinėjau apie 4 metus. Po to nusprendžiau įgyvendinti savo svajonę ir pradėti dalyvauti su ja Mini žiedinėse lenktynėse. Automobilio ruošimas prasidėjo 2011 metų liepos pabaigoje. Visi darbai prasidėjo nuo to, kad įdėjome k20a2 variklį. Per visą tą laiką iki paskutinės dienos prieš Mini žiedą, buvo atkakliai dirbama prie šio automobilio. Buvo įdėta ne tik daug mano asmeninių pastangų, bet labai stipriai prisidėjo prie to ir draugai. Sudegus automobiliui žmonės prisidėję prie šio projekto jautėsi tarsi praradę savo automobilį.
Grįžtant prie modifikacijų, naujasis variklis visiškai netiko, taigi teko viską pasigaminti. Buvo taikoma, gaminami variklio laikikliai, tekinamos poliuretainės pagalvės. Po to sekė pusašių taikymas. Prieita prie tokio sprendimo, kad reikėjo gamintis laikiklį pakabinamajam guoliui. Neradus jokio analogiško vamzdžio teko tekintis iš 80mm strypo. Vien šis 7cm vamzdukas kainavo apie 150lt.
Po to sekė išmetimo gamyba. Sunaudota 24 nerūdijančio plieno alkūnės išmetimo kolektoriui, gaminti flančai ir t.t. Išmetimo kolektorius vienintelė likus sveika detalė beje. Kėbulo darbams taip pat sunaudota daugybė laiko, energijos ir pinigų. Kėbulas buvo atnaujintas, išlengvintas, sudėti homologuoti lankai, nudažytas. Elektros darbai. Dar vieno draugo nežmoniškai didelės pastangos. Visa Integros instaliacija buvo pritaikyta prie naujojo variklio ir kompiuterio. Net buvo paliktas originalus Integros prietaisų skydelis.
Po to sekė kuro sistema. Išspręsta problema su kuro siurbliu, kuro grįžimu į baką, taip pat pravestas padavimas pro salona, be jungčių. Pervedžiota stabdžių sistema per saloną. Įtaisytas hidraulinis rankinis stabdis. Vėliau sekė važiuoklės darbai. Pakeistos visos einamos detalės – šarnyrai, traukės. Visi silent blokai pakeisti į poliuretaninius. Pagaminta reguliuojama važiuoklė – reguliuojamos viršutinės šakės, gale taip pat visos traukės reguliuojamos. Apex‘i oro filtras, variklio kompiuteris „Hondata“. Supirkta visa reikalinga įranga dalyvavimui mini žiede. Taip pat daug ko neatsimenu.
Nuotraukos iš asmeninio albumo
Apie lenktynes
Pasakoju viską detalėmis, ką mačiau ir jaučiau apie antrąjį važiavimą Mini žiedinėse lenktynėse, kurios dar buvo sujungtos ir su Lietuvos žiedinų lenktynių čempionato pirmuoju etapu. Startavau iš trečiosios pozicijos. Kadangi neįsijungė antroji pavara iš pirmo karto, praradau dvi pozicijas. Tačiau jaučiau, kad esu greitesnis už priekyje esantį varžovą, ir mano tempas buvo stabdomas. Todėl nusprendžiau iš karto nerti į „Joker“ ratą. Man iš paskos atsirado Airidas Šiaurys.
Po „Jokerio“ tarpas tarp priekyje esančio oponento buvo padidėjęs, tačiau įpusėjus ratui, sugebėjau vėl pasivyti visą grupę. Atėjus lemtingam greičio nugesinimui, nusprendžiau imti šiek tiek kitokią trajektoriją, kad įgyčiau greičio pranašumą ties gesinimu. Taip gavosi, kad vienu ratu užvažiavau ant žolės ir su dugnu kabinau šone esančią betoninę dalį. (nežinau kaip tas daiktas vadinasi).
Po smūgio mano automobilis apsisuko. Nieko nelaukdamas vėl tęsiau lenktynes. Pradėjus važiuoti kirbėjo viena mintis ar neprakirtau karterio. Taigi ypatingą dėmesį skyriau į prietaisų skydelį ar nedega lemputė ir stebėjau teisėjus, ar jie nestabdys manęs. Visą tą laiką teisėjai nebuvo pakėlę jokios vėliavos, taip pat ir tepalo slėgio lemputė neužsidegė.
Tačiau ties sekančia gesinimo zona, dingo trauka. Taigi nusprendžiau pasirinkti saugią zoną, kuri nebūtų trasos trajektorijoje ir sustoti. Sustojau tiesiai prie teisėjų, vis dar juos stebėdamas. Iš pradžių nebuvo jokių ugnies požymių, todėl tiek aš tiek teisėjai elgėmės ramiai. Jie net nelabai suprato, kodėl aš ten sustojau.
Kai išlipau iš automobilio, pastebėjau, kad dega žolė po mašina. Pagalvojęs, kad tai galėjo atsitikti nuo karštos išmetimo sistemos, dviese su teisėju pastūmėme automobilį į zoną, kur daugiau smėlio ir mažiau žolės, apie 5-6 metrus. Kitas teisėjas užgesino degančią žolę. Netrukus pastebėjau, kad rusena automobilio dugnas iš galo ties kuro baku.
Greitai nubėgau iš automobilio keleivio pusės pasiimti automobilyje esantį gesintuvą. Bandydamas atsegti nuo laikiklių, pajutau kaitrą ties kojomis. nusprendžiau pasitraukti atokiau nuo automobilio. Teisėjas dar bandė gesinti ugnį, tačiau labai greitai pasibaigė gesintuvas. Po kelių minučių atvažiavo dar keli teisėjai su gesintuvais. Kaip matoma filmuotose medžiagose, jie bijojo prieiti prie automobilio ir gesinti. Jie purškė gesintuvus iš maždaug 3-4 metrų atstumo. Ir tai visai suprantama, juk jiems grėsė pavojus. Jie neturėjo įrangos tinkančios gesinti tokį gaisrą, plius jie nėra gaisro gesinimo specialistai.
Buvo baisu kad nesprogtų kuro bakas, padangos, automobilyje likęs gesintuvas. Pamatęs kaip ugnis nukeliavo nuo automobilio galo iki variklio skyriaus, nusprendžiau išeiti ir daugiau nežiūrėti kaip dega automobilis. Esu matęs, kaip automobilis supleška per 5 minutes, tačiau šis degė apie 24 minutes. Buvo labai gaila stebėti kaip lydosi viskas, ką per metus įdėjau. Gaisrinė atvažiavo tada, kai jau buvo išdegęs variklio skyrius, o ruseno tik priekinis buferis.
Šiuo metu susilaukiu labai didelės paramos iš žmonių, iš kurių mažiausiai galėčiau tikėtis. Ši situacija parodo, kaip atsainiai buvo pažiūrėta į saugumo aspektą jungtinėse Lietuvos automobilių žiedinių lenktynių ir Mini žiedinių lenktynių čempionatuose. Tiek Mini žiedinių lenktynių, tiek Lietuvos automobilių žiedinių lenktynių saugos plane numatyta gaisrinė brigada, kuri turėjo budėti varžybų metu. Jeigu ji būtų budėjusi, bent dalis automobilio būtų išgelbėta. Bučiau galėjęs tęsti čempionatą ir nepraradęs viso turto. Šiuo metu žala siekia apie 40 tūkst. litų. Savo planų kol kas dar nežinau. Žinau viena – ieškau Lietuvoje registruoto DC1 kėbulo. :)
Pagarbiai, Julius Skirmantas
Foto Aurimas Bungarda ir Aurimas Bungarda
