• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol automobilis iš popieriaus lapo, kuriame yra nupiešti jo apmatai, nukeliauja iki konvejerio, praeina mažiausiai 3–5 metai. Vos pristatę vienos kartos modelį, gamintojai puola kurti kito. Pirkėjus jis pasieks gerokai vėliau. Šiame amžiuje dėl galingų kompiuterių procesas pagreitėjo, tačiau dabar jis tampa dar spartesnis, nes dizaineriai imasi naujų technologijų ir pradeda kurti automobilius virtualiojoje realybėje. Kokią naudą ji suteikia tikroje realybėje?

Kol automobilis iš popieriaus lapo, kuriame yra nupiešti jo apmatai, nukeliauja iki konvejerio, praeina mažiausiai 3–5 metai. Vos pristatę vienos kartos modelį, gamintojai puola kurti kito. Pirkėjus jis pasieks gerokai vėliau. Šiame amžiuje dėl galingų kompiuterių procesas pagreitėjo, tačiau dabar jis tampa dar spartesnis, nes dizaineriai imasi naujų technologijų ir pradeda kurti automobilius virtualiojoje realybėje. Kokią naudą ji suteikia tikroje realybėje?

REKLAMA

Kompiuterio kuriant dizainą nepakanka

Plačiosioms masėms virtualioji realybė asocijuojasi su žaidimais ir kitomis pramogomis, tačiau ji gana plačiai naudojama ir kuriant naujus produktus. Dabar menamoji realybė tampa madinga transporto pramonėje. Ji išpopuliarėjo 2020-aisiais per pandemiją, kai dėl uždarytų kontorų komandomis dirbantys dizaineriai negalėjo kartu kurti automobilių.

Dauguma įmonių pritaikė virtualiosios realybės technologiją. Ji beregint prigijo, nes leido skirtingose vietose esantiems komandos nariams žiūrėti į tą patį automobilį. Nors, pavyzdžiui, šiemet sukanka jau 20 metų, kai „Peugeot“ dizaino centras automobiliams kurti pasitelkia virtualiąją realybę.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš aiškindamiesi, kaip virtualioji realybė keičia automobilių kūrimą, prisiminkime, kaip jie buvo kuriami anksčiau. Ta pati technologija vis dar taikoma ir dabar. Prototipai buvo liejami iš molio arba skaptuojami iš medžio.

REKLAMA

Toks principas naudojamas nuo pat praėjusio amžiaus ir jis nepasikeitė, net atsiradus geriems kompiuteriams su raiškiais, tiksliais ekranais, nes šie neperteikia tikslaus trimačio vaizdo, jo gylio, šviesos ar realybėje matomų šešėlių. Jei kas nors netinka, nepatinka, dizaineriai keičia projektus, modelio detales ar net patį modelį.

Detalių, linijų šlifavimas realybėje leidžia kokybiškiausiai ištobulinti automobilio dizainą, linijas, o tą padarius dizaineriai eina kalbėti su inžinieriais, kaip po gražiu kėbulu sutalpinti visus reikalingus komponentus, kaip jį padaryti praktišką, panaudojamą ir atitinkantį griežtus reikalavimus. Tuomet vėl gimsta pakitimai.

REKLAMA
REKLAMA

Ką keičia virtualioji realybė? Nieko. Tik tai, kad didžioji dalis šių procesų yra atliekama virtualiai, o dienos šviesą išvysta tik paskutiniai projekto modeliai.

Per 20 metų sukūrė daugiau nei 3000 automobilių

Technologijų ekspertas, buvęs autonominius automobilius kūrusios įmonės „Waymo“ inžinierius Romanas Zontovičius mano, jog virtualioji realybė nėra būtina transporto priemonėms kurti. Tai gali būti gera papildoma priemonė, bet šiais laikais kompiuteriai yra pakankamai pažengę, kad būtų galima apsieiti be jos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdys – autonominiai automobiliai. Sako, kad jiems reikia 5G, 6G interneto. Tačiau „Youtube“, „Facebook“, didžioji dalis interneto buvo sukurta Silicio slėnyje, kur internetas – vienas prasčiausių pasaulyje. Kalnuotose San Fransisko apylinkėse mašinos važinėja sujungtos su dviem mobiliojo ryšio operatoriais, nes vienas negali užtikrinti reikiamo ryšio. Bet ten testuojami autonominiai modeliai kursuoja jau 15 metų“, – kalba R. Zontovičius.

REKLAMA

Iš tiesų ši technologija nėra trūks plyš būtina, nemažai gamintojų vis dar lipdo dizaino modelius iš molio, kiti pamažu pereina vien tik prie skaitmeninio mašinų kūrimo. Tačiau du dešimtmečius virtualiosios realybės technologija besinaudojantis prancūzų gamintojas „Peugeot“ sako, kad ji jiems tapo revoliucija kuriant automobilius. Be to, per tą laiką prancūzai išmoko išgauti didesnę technologijos naudą.

Pirmąjį modernų 500 kv. metrų dizaino centrą jie atidarė 2004-aisiais Velizi (Vélizy) miestelyje, šalia Paryžiaus. Čia buvo CAVE1 pavadinta patalpa su 5-iais 1280 x 1024 pikselių raiškos projektoriais, kurie projektavo vaizdą ant kubą sudarančių 2,90 x 2,32 metro sienų. Tai buvo pirmasis papildomas įrankis dizaineriams, leidęs realesnėmis sąlygomis apžiūrėti kompiuteriu kuriamus automobilius prieš gaminant prototipus.

REKLAMA

2015-aisiais patalpa buvo perdaryta, išplėsta ir pervadinta CAVE2. Joje sumontuoti 4K raiškos projektoriai užtikrina dar geresnį vaizdą. Čia dizaineriai apžiūri savo produktus, kuria ir tobulina automobilių salonus, čia pradeda rinkti apdailos medžiagas.

Skirtingiems gamintojams jungiantis į didelius koncernus, šia trimatį vaizdą perteikiančia dizaino studija ėmė naudotis visi „Stellantis“ priklausantys gamintojai, jų dizaineriai, rinkodaros komandos. Skaičiuojama, kad „Peugeot“ įkurto virtualiosios realybės centro ekranuose buvo apžiūrėta per 3000 transporto priemonių. Čia gimė išskirtinė „Peugeot i-Cocpit“ salono koncepcija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Greičiau, pigiau

„Per pastaruosius dešimtmečius dizaino kūrimas smarkiai pasikeitė, virtualioji realybė tapo esminiu mūsų komandų kasdienio gyvenimo įrankiu. Šis įrankis leidžia per trumpesnį laiką ištirti daug daugiau kūrybinių kelių“, – trumpai paaiškina „Peugeot“ dizaino direktorius Mathiasas Hossannas.

Ką jis turi omenyje? Ogi virtualioji realybė leidžia negaišti laiko su moliniais ar mediniais maketais ir pakeisti netikusias dalis, užbaigti automobilius, jų salonus dar neiškėlus jų iš kompiuterio ir nepavertus fiziniu objektu. Taip pat – parinkti spalvas, medžiagas, peržiūrėti salono ergonomiką.

REKLAMA

Virtualioji realybė suteikia galimybę tą padaryti akimirksniu: kompiuteryje komponentus galima per sekundę pakeisti ir iš karto pažiūrėti, kaip jie veikia. Su klasikiniais maketais tai užtrunka gerokai ilgiau ir kainuoja brangiau, o tyrimų bei plėtros kainos juk gula ant klientų pečių. „Peugeot“ suskaičiavo, kad virtualiosios realybės patalpa leido sutaupyti daugiau nei 3 milijonus eurų automobiliams kurti.

Didesnės galimybės parduodant

Virtualiosios realybės naudą ir prasmę ekspertai mato ir pardavimo procese, jau sukūrus automobilį.

REKLAMA

„Aš didesnę virtualiosios realybės prasmę ir pritaikymą matau pardavimo funkcijoje. Klientai gali pamatyti, kaip atrodys jų automobilis, salonas“, – sako R. Zontovičius.

Gamintojai po truputį juda ir šia kryptimi, ypač – „premium“ markių, tai populiaru ir tarp technologijomis pagarsėjusių kinų gamintojų. Jeigu automobilis pasižymi plačiomis personalizavimo galimybėmis, veikiausiai atstovas neturės visų galimų versijų demonstracinių modelių, taigi virtualioji realybė klientui leis geriau atkurti jo išorės ir salono vaizdą komplektuojantis.

REKLAMAAutobilis.lt
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų