Rudenį kasmet daugėja atvejų, kuomet dėl kelyje sugedusių automobilių vairuotojams tenka kreiptis į pagalbos tarnybas, nes savarankiškai įveikti gedimų nebeįmanoma. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pagalbos prašymų šaltaisiais metų mėnesiais išauga net dvigubai.
Dažniausios priežastys, dėl ko atvyksta pagalbos kelyje tarnyba, yra rudenį ir žiemą padažnėjantys eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Antra svarbi priežastis – neužsivedantys jų varikliai.
„Gjensidige“ žalų direktoriaus Gyčio Matiuko teigimu, daugiausiai iškvietimų pagalbos kelyje tarnyba gauna nuo lapkričio iki vasario. Jis atkreipė dėmesį, kad pagalbos ekipažų dvigubai dažniau reikia darbo dienomis nei savaitgaliais, o tai susiję su intensyvesniu eismu ir žmonių skubėjimu.
Pasak draudimo eksperto, paprastai pagalbos kelyje tarnyba kviečiama tada, kai automobilis nebegali pats važiuoti ir jį reikia transportuoti. Automobilio transportavimo paslaugos sudaro 74 proc. visų pagalbos paslaugų. Apie 25 proc. automobilių yra pataisoma kelyje. „Jau sunku įsivaizduoti gatvėje automobilį, tempiamą virve. Tai nėra saugu, o ir vairuotojai nebeturi tokių įgūdžių. Tad tempimo virves keičia profesionali pagalba kelyje“, – tvirtino G. Matiukas.
Iki šiol Lietuvoje pagalbos kelyje galėjo sulaukti tik tie vairuotojai, kurie ją įsigydavo kaip kasko draudimo dalį ar kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
„Pastebėję, kad pagalbos kelyje reikia vis dažniau, pasiūlėme vairuotojams šią paslaugą atskirai nuo kitų draudimo rūšių. Pagalba kelyje tapo atskira draudikų teikiama paslauga, nes vairuotojams jos prireikia dažniau nei jie patys įvertina. Automobiliai modernėja, juose integruojama vis sudėtingesnė įranga, daugėja elektronikos, todėl net ir smulkų gedimą pakelėje pasitaisyti pačiam vis dažniau yra tiesiog nebeįmanoma. Tad dabar „Circle K” degalinėse galima įsigyti pagalbos kelyje kortelę, kuri užtikrins pagalbą kelyje, nepriklausomai nuo to, kokioje draudimo bendrovėje automobilis apdraustas“, – sakė G. Matiukas.
Anot jo, smulkius gedimus atvykę pagalbos specialistai paprastai pataiso vietoje. Rimtesnio gedimo atveju transporto priemonė yra nugabenama į artimiausias dirbtuves, o vairuotojui draudimas kompensuoja kelionės išlaidas iki jo kelionės tikslo. Pagalbos tarnybos padeda ir pradūrus padangą, automobilyje palikus raktelius ir netyčia užtrenkus dureles, neužkuriant automobilio variklio, pasibaigus degalams ar įvykus kitai bėdai kelyje.
Rudenį kasmet daugėja atvejų, kuomet dėl kelyje sugedusių automobilių vairuotojams tenka kreiptis į pagalbos tarnybas, nes savarankiškai įveikti gedimų nebeįmanoma. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pagalbos prašymų šaltaisiais metų mėnesiais išauga net dvigubai.
Dažniausios priežastys, dėl ko atvyksta pagalbos kelyje tarnyba, yra rudenį ir žiemą padažnėjantys eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Antra svarbi priežastis – neužsivedantys jų varikliai.
„Gjensidige“ žalų direktoriaus Gyčio Matiuko teigimu, daugiausiai iškvietimų pagalbos kelyje tarnyba gauna nuo lapkričio iki vasario. Jis atkreipė dėmesį, kad pagalbos ekipažų dvigubai dažniau reikia darbo dienomis nei savaitgaliais, o tai susiję su intensyvesniu eismu ir žmonių skubėjimu.
Pasak draudimo eksperto, paprastai pagalbos kelyje tarnyba kviečiama tada, kai automobilis nebegali pats važiuoti ir jį reikia transportuoti. Automobilio transportavimo paslaugos sudaro 74 proc. visų pagalbos paslaugų. Apie 25 proc. automobilių yra pataisoma kelyje. „Jau sunku įsivaizduoti gatvėje automobilį, tempiamą virve. Tai nėra saugu, o ir vairuotojai nebeturi tokių įgūdžių. Tad tempimo virves keičia profesionali pagalba kelyje“, – tvirtino G. Matiukas.
Iki šiol Lietuvoje pagalbos kelyje galėjo sulaukti tik tie vairuotojai, kurie ją įsigydavo kaip kasko draudimo dalį ar kartu su privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
„Pastebėję, kad pagalbos kelyje reikia vis dažniau, pasiūlėme vairuotojams šią paslaugą atskirai nuo kitų draudimo rūšių. Pagalba kelyje tapo atskira draudikų teikiama paslauga, nes vairuotojams jos prireikia dažniau nei jie patys įvertina. Automobiliai modernėja, juose integruojama vis sudėtingesnė įranga, daugėja elektronikos, todėl net ir smulkų gedimą pakelėje pasitaisyti pačiam vis dažniau yra tiesiog nebeįmanoma. Tad dabar „Circle K” degalinėse galima įsigyti pagalbos kelyje kortelę, kuri užtikrins pagalbą kelyje, nepriklausomai nuo to, kokioje draudimo bendrovėje automobilis apdraustas“, – sakė G. Matiukas.
Anot jo, smulkius gedimus atvykę pagalbos specialistai paprastai pataiso vietoje. Rimtesnio gedimo atveju transporto priemonė yra nugabenama į artimiausias dirbtuves, o vairuotojui draudimas kompensuoja kelionės išlaidas iki jo kelionės tikslo. Pagalbos tarnybos padeda ir pradūrus padangą, automobilyje palikus raktelius ir netyčia užtrenkus dureles, neužkuriant automobilio variklio, pasibaigus degalams ar įvykus kitai bėdai kelyje.
