Naudotas „Abarth 500/595“: Velniškai smagi kišeninė dėžutė

Tokio pobūdžio automobiliai Europoje buvo ir iki šių dienų išlieka populiarūs, tačiau sulig kiekvienais metais jų gretos nuolatos mažėja. Kodėl? Nes automobilių gamintojų pelno marža šioje klasėje yra tiesiog per maža, jog pateisintų bet kokias investicijas į mažus modelius, galinčius rėkti garsiau už naujutėlį „Lamborghini“. Kita vertus, kai „Volkswagen Up! GTI“ ir „
Volkswagen Polo GTI“ kainų skirtumas minimalus, kaip manote, kurį modelį pasirinks dauguma pirkėjų?

Vis dėlto, naudotų automobilių rinkoje galima atrasti ne vieną, bet keletą, labai intriguojančiai atrodančių pasiūlymų: „Audi S1“, „Mini Cooper S“, „Renault Twingo R.S“, „Suzuki Swift Sport“ ir žinoma – „
Abarth 500“ (vėliau „Abarth 595“).

Kuomet „Abarth“ gavo galimybę mielam „Fiat 500“ suteikti didžiulę įžūlumo dozę, vargu ar kas nors tikėjosi, jog sportiška modelio versija taps tokia populiari ir, netgi, kultinė, nes skorpiono logotipu pažymėta versija paneigė visus įmanomus automobilių industrijos stereotipus.

Visų pirma – „
Fiat 500“ pagrindu gaminami „
Abarth“ automobiliai yra gaminami nuo pat 2008 metų. Pirmasis rimtesnis atnaujinimas buvo atliktas 2012 metais, antrasis – 2016, o trečiasis, labiau simbolinis, atnaujinimas buvo atliktas 2022 metais. Nepaisant to, pagrindiniai komponentai išliko nepasikeitę: variklis, pakabos sistemos, didžioji dalis kėbulo detalių – nei „Fiat“, nei „Abarth“ neturėjo noro investuoti į naujoves, kurios reikšmingai pakeistų pačio automobilio esmę.

DIZAINAS

Dar nuo gūdžių 1970-ųjų, kai „Fiat“ perėmė „Abarth“ kontrolę, aštresniais prieskoniais pagardintų modelių receptas buvo ganėtinai paprastas. „Abarth“ specialistai į savo dirbtuves atsiveždavo standartinį „Fiat“ modelį, jį nudažydavo balta spalva, ant šonų užklijuodavo raudonos spalvos juosteles, užmaudavo stilingus ratlankius bei, galbūt, uždėdavo didesnį spoilerį.

Panašų veiklos modelį „Abarth“ išlaikė ir modernioje veiklos eroje. Pirmoji sportiškų modelių laida, palyginus su standartiniu „Fiat 500“, pasižymėjo patobulinimais, kuriuos minėjome anksčiau. Nei per daug, nei per mažai – viskas atlikta išskirtinai skoningai. Vis dėlto, antroji modelių laida (nuo 2012) gavo žymiai didesnę agresyvumo porciją.

Palyginus su standartiniu „Fiat 500“, „Abarth“ tapo truputėlį pūstesnis, turintis daugiau sportiškumą pabrėžiančių aksesuarų,o tam tikros ribotos laidos versijos turėdavo netgi klasiškai atrodantį galinį spoilerį, kuris galėdavo būti kaip rampa riedlentei. Tačiau ar visi šie aksesuarai buvo sukurti tik dėl grožio ar ir dėl funkcijos? Putlesnis priekinis buferis buvo sukurtas tam, jog padėtų praplėsti variklio skyrių. Kokiu tikslu? O gi tam, jog keturių cilindrų variklis turėtų pakankamai efektyvią aušinimo sistemą. Taipogi, vertikalūs, priekiniame ir galiniame buferyje esantys pjūviai tiekia stabdžiams aušinimui reikalingą orą, o ir abu išmetimo sistemos vamzdžiai čia ne dėl grožio, bet dėl funkcijos.

Jeigu pirmasis „Abarth“ sukuriamas įspūdis – labai geras, tai automobilio salonas yra ta vieta, kuri kelia didžiausią nusivylimą. Taip, rankose laikysite optimalaus storio vairą, pavarų perjungimo svirtis – patogioje naudoti vietoje. Prietaisų valdymas, matymo laukas ir šaunios, kūną apgaubiančios sėdynės taip pat vertos komplimentų, tačiau kiekvienas džiuginantis elementas yra apvilktas pigiomis detalėmis.

Atkreipkite dėmesį:

• Artimųjų šviesų lemputės tipas – H1


• Tolimųjų šviesų lemputės tipas – H7

INTERJERAS

Vidinė durelių apdaila, durų atidarymo rankenėlės, transmisijos tunelio ir priekinės panelės apdaila tiesiog verčia užduoti klausimą – „Kodėl?“ Greičiausiai taip yra todėl, nes „Fiat“ tiesiog nesiryžo skirti tam reikalingo biudžeto, tačiau tik norisi pasvajoti apie versiją, kurioje kokybinis skirtumas tarp „Abarth“ ir „Mini“ nebūtų toks akivaizdus.

Nuo savo pagrindinio konkurento „Abarth“ atsilieka ne tik maloniomis liesti medžiagų departamente. „Abarth“ taip pat atsilieka keliais žingsniais technologijų srityje. Pati prabangiausia versija gali turėti ksenoninius žibintus, automatinę klimato kontrolę, pažangesnę („Fiat“ standartais) multimedijos sistemą su „Bluetooth“ sąsaja, galinius atstumo jutiklius, stoglangį, automatiškai tamsėjantį galinio vaizdo veidrodėlį. Visa tai – elementari kiekvieno modernaus automobilio įranga, tačiau „Abarth“ negali turėti automatinės greičio palaikymo sistemos, automatinės stabdymo sistemos ar eismo juostos palaikymo sistemos. Visa tai neegzistuoja ne viename papildomos įrangos kataloge. Tai, iš dalies, padeda išlaikyti žemą automobilio kainą, tačiau išpuikę modernių automobilių vairuotojams tai gali atrodyti kaip didžiulė „Abarth“ silpnybė.

Atkreipkite dėmesį:

• Kadangi sportiškas „Abarth“ modelis buvo sukurtas „Fiat 500“ pagrindu, tai reiškia, jog anksčiau ar vėliau susidursite su šiek tiek atsilaisvinusiomis durų rankenėlėmis ar sugedusiu vandens siurbliuku, kurio dėka plovimo skystis patenka ant priekinio stiklo;


• Netikėtai sugedęs ventiliatoriaus variklis gali pradėti skleisti nemalonius garsus. Nors pati detalė nėra labai brangi, tačiau jos pakeitimas gali užtrukti ilgiau negu galite pagalvoti;

DINAMIKA

Kaip ir minėjome anksčiau, sportiškoji „Fiat 500“ versija buvo sukurta šio modelio pagrindu, o tai reiškia, jog grandiozinių pokyčių „Abarth“ neatliko, pavyzdžiui, pakabos sistemose. Priekyje rasite „MacPherson“ kolonas, o gale – torsioninę siją. Vis dėlto, priklausomai nuo pagaminimo metų, „Abarth“ galėjo turėti „Koni“ amortizatorius priekyje ir gale (su „Eibach“ spyruoklėmis) ar netgi riboto praslydimo diferencialą.

Nepriklausomai nuo to, ar šie komponentai bus naudotame modelyje, kiekvienas „Abarth“ iš gamyklos išriedėdavo su 1,4 litro, keturių cilindrų benzininiu varikliu su turbokompresoriumi. Vėlgi, modeliai, gaminti nuo 2008 iki 2012 metų galėjo turėti 135 arba 160 arklio galių modifikaciją. Vėliau, atnaujinta modelių gama, pavadinta „595“ (arba „695“) vardu, galėjo turėti 1,4 litro variklio versiją, išvystančią nuo 140 iki 180 arklio galių.

Kad būtų pasiekta didesnė galia, variklyje nebuvo atliktos rimtos modifikacijos. Vietoje to, „Abarth“ naudojosi ganėtinai senamadiškais metodais. Galingesnės versijos turėjo naują oro filtrą, leidusį varikliui laisviau kvėpuoti, o didžiausią galios prieaugį duodavo naują variklio valdymo programa.

Savo parametrais eilėje skirtingų modelių naudotas motoras neprilygsta „Cooper S“ automobiliuose randamiems analogams, kurių tūris (priklausomai nuo pagaminimo metų) svyruodavo nuo 1,6 iki 2,0 litrų, tačiau šis mažalitražis agregatas skleidžia malonų garsą visame sūkių diapazone bei pasižymi tokio tūrio varikliams nebūdingu veržlumu.

Esant žemiems variklio sūkiams, jis šiek tiek užtrunka, kol supranta ko norite iš jo, tačiau perkopus 3000 aps/min. padalą, atsiveria vartai pro kuriuos didžiausiu pajėgumu pradeda bėgioti itališki ristūnai. Jis į bet kokį akceleratoriaus paspaudimą reaguoja taip greitai, kaip tik galima to prašyti ir iki pat raudonosios zonos pasižymi įtikinama trauka.

Atkreipkite dėmesį:

• Turbokompresoriaus tarnavimo laiką galima pailginti kartu su alyva pakeitus varžtą, laikantį alyvos tiekimo liniją prie turbinos. Jo viduje yra nedidelis filtras, kuris, praradęs pralaidumą, blogina sparnuotės tepimą;


• Netikėtai sugedęs ventiliatoriaus variklis gali pradėti skleisti nemalonius garsus. Nors pati detalė nėra labai brangi, tačiau jos pakeitimas gali užtrukti ilgiau negu galite pagalvoti;


• „Abarth“ rekomenduoja variklio alyvą keisti kas 15,000 kilometrų arba 12 mėnesių, priklausomai nuo to, kas įvyksta anksčiau;


• Paskirstymo diržą reikia keisti kas 4 metus arba kas 120,000 kilometrų;


• Daugiau smagių pasivažinėjimų matę egzemplioriai turi vieną bendrą bruožą – sunkiau persijungiančias pavaras. O tiksliau – sunkiai persijungia iš trečios į ketvirtą. Taip yra dėl nusidėvėjusių pavarų dėžės sinchronizatorių;


• Kiekvieno automano ausį džiuginanti išmetimo sistema gali turėti papildomus vožtuvus, kurie atsidarydavo smarkiai paspaudus akceleratorių ar įjungus „Sport“ režimą. Būtent šie vožtuvai mėgsta užstrigti atidarytoje padėtyje. Kita vertus, atsižvelgiant į kokį garsą skleidžia išmetimo sistema, tai nėra tas gedimas, kuris trukdytų automobilį eksploatuoti kasdien;

VALDYMAS

Neįprastų talentų turintis automobilis. Tokią išvadą norėjosi padaryti po kelių šimtų nuvažiuotų kilometrų. Matote, pažvelgus į „Abarth 595“ pamatysite, jog tai – sąlyginai aukštas, siauras, trumpą ratų bazę turintis spuoginčius. Šios charakteristikos automobiliui suteikia važiavimo savybes, kurios, švelniai tariant, gali pasirodyti komiškos, bet apie tai – vėliau.

Pradėjus sukinėti vairą, minkyti pedalus ir su dešine ranka malti pavarų perjungimo svirtį, iškart norisi padaryti keletą išvadų. Visų pirma – vairo sunkumas. Jis, modernių automobilių standartais, neįprastai sunkus ir pasunkėja dar labiau įjungus „Sport“ režimą. To nenorime laikyti trūkumu. Tai labiau neįprastas radinys modernių automobilių tarpe.

Dar vienas neįprastas reiškinys – automobilio pakabos nustatymai. Nesvarbu kokiu keliu važiuotumėte ir kaip važiuotumėte, „Abarth“ niekada neleis suprasti, jog gausite automobilį, kuris bus švelnus ir linkęs jus apsaugoti nuo kelyje atsirandančių duobių ir nelygumų. Tai ypač išryškėja, kai automobilio greitis siekia maždaug 100 km/val. Tuomet spyruoklių pasipriešinimas amortizavimui tampa toks mažas, jog „Abarth“ pradeda šokinėti nuo vieno nelygumo iki kito. Su tuo, tikrai ne kiekvienas sugebės susigyventi, tad išankstinis pasivažinėjimas yra tiesiog privalomas, siekiant suprasti „Abarth“ netaps rakštimi užpakalyje.

Kita vertus, jeigu atrasite savyje ryžto pasiaukoti, tuomet „Abarth“ nustebins nuostabiu kompozicijos ir valdymo kompromisu. Net ir silpniausios modelio versijos lygiuose keliuose jaučiasi kaip prikaltas prie paviršiaus ir pasižymi tvirtumu, kuriam, įprastas „Cooper S“ negali prilygti.

Vairavimo malonumo prasme – „Abarth“ yra vienas iš tų retų automobilių, primenančių ko mes atsisakome vardan geresnės komforto įrangos, didesnio svorio ir perdėtai sudėtingų sprendimų.

Atkreipkite dėmesį:

• Priekinių amortizatorių atramos yra linkusios rūdyti;


• Silpnoji šių mažylių vieta – galiniai amortizatoriai, viršutinės įvorės, ratų guoliai;


• „Check Engine“ indikacinės lemputės klaidą labai dažnai iššaukia oro srauto matuoklės gedimas;


• Ganėtinai dažnai iš vandens siurblio išleidimo vamzdelio gali pradėti tekėti aušinimo skystis;

KODĖL VERTA RINKTIS?

• Išskirtinis dizainas


• Lengvas ir vikrus


• Žvalus benzininis variklis


• Nereikalaujantis didelių pastangų vairuojant mieste ar kur eismo intensyvumas didesnis


• Velniškai jaudinanti „Competizione“ versija su riboto praslydimo diferencialu

O KODĖL NE?

• Beviltiška automatinė pavarų dėžė


• „Abarth“ visuomet buvo siūlomas su 5 pavarų mechanine pavarų dėže, todėl greitkelyje automobilis tampa daugiau nei triukšmingas


• Standi pakaba. „Esseesse“ ir „Competizione“ versijose pakaba būna dar standesnė


• Keista vairuotojo pozicija


• Nelygiame kelyje automobilio elgesys labiau primena guminį kamuoliuką, kuris sulig kiekvienu nelygumu pašoka į orą

DETALIŲ KAINOS

• Alyvos filtras ~ 9 eurai


• Salono filtras ~ 6 eurai


• Paskirstymo diržo komplektas su aušinimo skysčio siurbliu ~ 90 eurų


• Alyvos slėgio daviklis ~ 7 eurai


• Vožtuvų dangtelio tarpinė ~ 15 eurai


• Alkūninio veleno riebokšlis ~ 12 eurų


• Stabilizatoriaus traukė ~ 11 eurų


• Rato guolių komplektas su stebule ~ 40 eurų


• Priekinės svirties įvorė ~ 10 eurų


• Amortizatorius ~ 60 eurų


• „MacPherson“ kolonos pagalvė ~ 22 eurai


• Pakabos spyruoklė ~ 40 eurų


• Uždegimo ritė ~ 40 eurų


• Stabdžių diskas ~ 20 eurų


• Įsiurbimo kolektoriaus tarpinių komplektas ~ 20 eurų


• Oro sklendė ~ 115 eurų


• Elektrinis kuro siurblys ~ 30 eurų


• Alkūninio veleno padėties daviklis ~ 25 eurai

GERIAUSIOS VERSIJOS

„Abarth 500 SS“ (iki atnaujinimo)

„Abarth“ siūlė dvi stilingo hečbeko versijas: „500“ ir „500 esseesse“. Pirmoji buvo standartinė, turinti mažiausios galios variklį (135 AG) ir pakankama smagumo dozę. Vis dėlto, brangesnė „Esseesse“ visuomet buvo aprūpinta 160 arklio galios benzininio variklio versija, sužeminta pakaba, triukšmingesne išmetimo sistema, efektyvesne stabdžių sistema. Viską, ko reikia tikram sportiškam hečbekui.

„Abarth 595 Competizione“ (po atnaujinimo)

„Abarth“ atnaujinusi modelių gamą pakeitė ne tik modelio vardą, bet ir pasiūlė keletą skirtingų įrangos lygių: „595“, „Turismo“, „Pista“ ir „Competizione“. Norėdami gauti maksimalią itališkos neracionalybės injekciją, padarykite sau paslaugą ir įsigykite „Competizione“ versiją.

Ji – labiausiai įtraukianti, maksimalų „Abarth“ potencialą išnaudojanti modifikacija, dėl kurios suprasti kodėl „Abarth“ iki šiol turi tokį didžiulį gerbėjų ratą visame pasaulyje. Jeigu esate minkštakūnis, tuomet dairykitės „Turismo“ versijos.