Naudota „Opel Astra K“: Nepelnytai likęs „Volkswagen Golf“ šešėlyje?

Vis dėlto, kaip ir bet kuri diskusija, taip ir konkursų bei tarptautinių apdovanojimų naudingumas turi dvejas puses. Kai gamintojas laimi „Europos metų automobilio“ ar „Lietuvos metų automobilio“ konkursą (ši „Astra“ laimėjo šiuos konkursus 2016 metais), jie tampa puikiu pagrindu pasigirti, bet tai tikrai nėra rodiklis, kuris nusako kas yra geras automobilis ir kas yra blogas automobilis.

Sprendžiant vien iš pardavimų statistikos, „Opel“ sulig penktos kartos „Astra“ pasirodymu nesugebėjo išlaikyti aukštai iškeltos kartelės. Per dvidešimties metų laikotarpį (nuo 1999 iki 2019 metų) „Opel Astra“ pardavimų apimtys Europoje sumažėjo nuo 670 tūkst. iki 136 tūkst. vienetų per metus, o tai – drąstiškas pokytis.

Be abejonės, sumažėjusią paklausą galima pateisinti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, visą kaltę suversti „SUV“ tipo automobiliams, tačiau nei „Volkswagen Golf“, nei „Ford Focus“, nei „Škoda Octavia“ (pagrindiniai „Astra“ konkurentai) sugebėjo išvengti didžiulio nuopuolio. Tad kur slypi problema?

DIZAINAS

Dalį kaltės galima suversti markės įvaizdžiui arba automobilio išvaizdai, kuri, tiesą sakant, niekada nebuvo stiprioji „Astra“ pusė. Neiššaukianti, bet nuobodi. Solidi, bet nekelianti emocijų. Jeigu ne ryškios „OPC“ versijos, likusiosios puikiai atspindėtų lietingo rudens dieną.

„Opel“ siekdama ištaisyti susidariusią padėtį, pasielgė gana drąsiai („Opel“ standartais) ir sulig „Astra K“ modelio pasirodymu bulkutės formos tiesiog pradingo. Nors stilistinė automobilio pusė išliko mažai pakitusi, tačiau keletas aštresnių dryžių automobiliui suteikė modernumo įspūdį. Net ir 2019 metais atliktas „Opel Astra“ atnaujinimas neatnešė nieko naujo.

Vis tik, už nežymių vizualinių pokyčių slypėjo gerokai pasikeitęs ratuotis. Bene svarbiausias pokytis – automobilio platforma, į kurią tuometiniai „Opel“ šeimininkai investavo daugiau nei 200 mln. eurų.

Šių investicijų dėka automobilio struktūra tapo 15 procentų standesnė ir tuo pačiu 20 procentų lengvesnė. Vien automobilio struktūros svoris sumažėjo nuo 357 iki 280 kilogramų, o bendras automobilio svoris, palyginus su prieš tai gamintu modeliu, gali būti sumažėjęs nuo 120 iki 200 kilogramų.

Griežtos dietos metodų buvo imtasi netgi automobilio važiuoklėje, kur gamintojas panaudojo konstrukcijas iš itin stipraus, bet lengvo plieno, priekinės ir galinės ašys tapo kompaktiškesnės ir tuo pačiu lengvesnės.

Nepaisant šių pokyčių, priekinės pakabos konstrukcija išliko nepakitusi. Ten – laiko patikrintos „MacPherson“ kolonos, o gale – torsioninė sija. Verta pridurti, jog patys galingiausi modeliai gaudavo „Opel“ inžinierių patentuotą „Watt“ vardu pavadintą jungtį, kuri sumažina kėbulo šoninius svyravimus posūkiuose.

Teoriškai „Watt“ svirtys su šarnyrais tvirtinamos automobilio apačioje ant nedidelės kryžmės už galinio rato per vidurį. Prie jų prisukamos šoninės svirtys, jungiančios centrinę svirtį su ratais. Tokia jungtis absorbuoja net 80 proc. apkrovų, tenkančių kėbului posūkiuose.

Jeigu vienos naujovės atrodė kaip privalumas, tai kiti priimti sprendimai atrodė gana keistai. Pavyzdžiui? Naujos kartos modelyje nebebuvo galima užsisakyti adaptyvių amortizatorių, kurie, neva, dėl mažesnio automobilio svorio tapo nebereikalingi.

Nebereikalingi tapo ir galingesni vidaus degimo varikliai. „Opel“ niekada nepanoro pasiūlyti sportiškos „OPC“ versijos ar netgi galingesnio dyzelinio agregato kaip tai darė anksčiau.

Atkreipkite dėmesį:

• Priekinė slenksčių dalis nėra pakankamai gerai apsaugota nuo išorinių veiksnių. Pavyzdžiui, į slenksčius besidaužantys akmenys gali palikti neįžvelgiamus randus, bet būtent ši vieta tampa korozijos židiniu.


• Gana dažnai pasitaikantis simptomas – galinė vaizdo kamera arba nesklandžiai veikianti ženklų nuskaitymo sistema.

INTERJERAS

Įsliūkinę į automobilio vidų pasijusite, lyg sėdėtumėte moderniame automobilyje. Interjero elementų stilistka – elementari ir ilgalaikėje perspektyvoje neužknisanti, o tai yra gerai.

Džiuginančių pokyčių išvysite ir centrinėje konsolėje, kurioje tėra vos keletas mygtukų, o centrinės konsolės viršuje pūpso lietimui jautrus ekranas. Būtent jo dėka valdysite daugumą funkcijų, tačiau tai ne problema, nes „Opel“ sistemos valdymas nėra sunku, o ir pagrindinių prietaisų valdymą palengvina tai, jog „Opel“ neatsisakė fizinių mygtukų kaip, pavyzdžiui, „Peugeot 308“.

Kitas išskirtinumas – interjero erdvė. Nors automobilis tapo 5 centimetrais trumpesnis už prieš tai gamintą modelį, tačiau mašinoje nesijauti, lyg būtum suspaustas. Ypač ant galinių sėdynių, kur vietos dabar užteks net ir putliausiam bičiuliui.

Jeigu jau prakalbome apie sėdynes, tiesiog privalote įsigyti modelį, kuris turi „AGR“ vardu pavadintas sėdynes, kurios turi storesnes sėdynių sieneles. Jos ne tik pasižymi geresniu šoniniu prilaikymu, bet ir yra milijoną kartų patogesnės už standartinius krėslus, kurie priverčia pasijusti, lyg būtumėte prie prievartą pasodinti ant medinio suolo.

Apskritai, žvalgykitės į aukštesnės komplektacijos modelius, kuriuose gausite ne tik daugiau priedų, bet ir tam tikrose vietose geresnės kokybės apdailos medžiagas. Visa kita – labai „Opeliška“. Ergonomika, interjero erdvė – vokiškai solidi ir nekelianti didelių priekaištų.

Visgi, pačiu neįprasčiausiu sprendimu reikėtų laikyti mechaninės pavarų dėžės perjungimo svirties antgaliu. Jo forma – tiesiog keista ir neįprasta naudoti. Toks jausmas, jog šią idėją pasiūlė žmogus darbuotojų susirinkime pasakęs – „O davai padarom taip...“

Atkreipkite dėmesį:

• Multimedijos sistema retkarčiais mėgsta užstrigti. Šią problemą galima išspręsti dvejais būdais: atjungti ir iš naujo prijungti akumuliatorių arba atnaujinti programinę multimedijos įrangą.


• Priekinė kamera, kuri yra atsakinga, pavyzdžiui, už visų saugumo sistemų darbą, gali aprasoti iš vidaus. Tokiu atveju rekomenduojama nuimti priekinės kameros apdailos detalę ir tiesiog jos vidinę dalį išvalyti.

DINAMIKA

„Opel“ buvo vienas pirmųjų gamintojų Europoje, kuris per porą metų drastiškai pakeitė variklių gamą. Jeigu ankstesnė „Astra“ modelio karta siūlė aibe skirtingų benzininio arba dyzelinio variklio variacijų, tai „Astra K“ buvo visiška priešingybė.

Per gana ilgą „Astra K“ gamybos laikotarpį automobilis buvo siūlomas su šešiais benzininiais ir trimis dyzeliniais varikliais. Jie visi nebuvo siūlomi vienu metu, tad galutinis variklio pasirinkimas priklausys ir nuo automobilio pagaminimo metų.

Benzininių variklių gretose – tikra painiava. Benzinu varomų motorų pirmamidės apačioje rasite 1 litro, trijų cilindrų arba 1,4 litro, keturių cilindrų atmosferinį agregatus. Pastarasis, teoriškai, turėtų pareikalauti minimalių investicijų į priežiūrą, tačiau abu išvysto apie 100 arklio galių, tačiau tricilindris turi 40 Nm didesnį sukimo momentą ir vos 96 g/km CO2 siekiančią emisiją. Pravartu, jeigu automobilį perkate atsižvelgdami į „taršos mokėstį“.

Pajėgesnių variklių lygoje – 1,4 litro arba 1,6 litro turbininiai varikliai. Jų galios pajėgumas svyruoja nuo 125 iki 200 arklio galių. 1,4 litro turbininė versija iki šiol yra žinoma dėl išsitampančių grandinės mechanizmų bei trūkinėjančių stūmoklių, tad mes rekomenduotume rinktis 1,6 litro versiją. Tačiau jų pasiūla naudotų mašinų rinkoje nėra tokia didelė kaip mes norėtume.

Dyzeliniai varikliai visuomet buvo 1,6 litro darbinio tūrio. Skirtumas tik tas, jog vienas iš jų turėjo vieną arba dvejas turbinas, tačiau pastaroji nėra nei menkiausio jūsų dėmesio. Nebent turite užtektinai lėšų kruopštesnei variklio priežiūrai.

Taupumo varžybose geriausiai atrodo 110 rba 136 arklio galių išvystanti dyzelinė versija. Jos taupumas – neišpasakytas. Net ir mieste, važiuojant ne pačiu sparčiausiu tempu, labai lengvai tilpsite į 4,5 litro 100 kilometrų ribą.

Ir nepamirškite – nei vienas „Opel Astra“ modelis neturi „PSA“ koncerno variklių. 2019 metais atnaujinta „Opel Astra“ modelių gama perėjo prie naujos kartos „General Motors“ koncerno variklių: 1,2 ir 1,4 litro benzininių ir 1,5 litro dyzelinių. Visi jie – trijų cilindrų.

Ne ką mažesnė painiava transmisijų departamente. Iki 2019 metų „Opel Astra“ galėjo turėti vieną iš keturių skirtingų transmisijų. Silpniausi benzininiai motorai turėjo 5 laipsnių mechaninę ar 5 laipsnių robotizuotą transmisiją. Daugiau galios turintys motorai – 6 laipsnių „General Motors“ agregatus.

Nuo 2019 metų viskas pasikeitė. Dyzeliniai motorai naudoja 6 laipsnių mechaninę „General Motors“ komponentą arba 9 laipsnių „ZF“ automatinę transmisiją. 1,4 litro benzininis gauna vienintelį pasirinkimą – klaikią „CVT“ transmisiją. Tuo tarpu 1,2 litro motorai siūlomi tik su mechaninėmis transmisijomis.

Atkreipkite dėmesį:

• „Opel Astra“ automobiliai buvo komplektuojami su amortizatoriais, kurių ilgaamžiškumas – kvestionuotinas. Kadangi didžioji dalis „Opel Astra“ automobilių buvo perkamos įmonių, galite net neabejoti, jog bent vienas iš amortizatorių bus stipriai nusidėvėjęs.


• Dyzelinių variklių silpnoji vieta – kietųjų dalelių filtro regeneracijos sistema, o tiksliau – jos veikimo padariniai. Dėl gana dažno kietųjų dalelių filtro valymo, iš rikiuotės labai greitai išeina „EGR“ vožtuvas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į dvejas turbinas turinčią versiją, kuri reikalauja naudoti kokybišką alyvą, kurią reikia keisti kas 15 tūkst. kilometrų. Taip pat privalote naudoti tik kokybiškus degalus. Jeigu nepiktnaudžiausite, tuomet šis motoras neturėtų kelti problemų.

VALDYMAS

„Astra“ niekada nepretendavo į smagiausiai valdomų automobilių gretas. Vietoje to „Astra“ siūlydavo komfortą ir saugumo pojūtį važiuojant didesniu greičiu.

„Opel“ šį kartą nusprendė į „Astra“ montuoti minkštesnes spyruokles ir standesnius amortizatorius. Šios kombinacijos dėka „Astra“ kelyje jaučiasi taip, lyg truputėlį plaukiotų ir nebūtų tokia kietakaktė kaip daugelis vokiškų automobilių.

Vertinant automobilio komfortą – nesitikėkite kažkokių stebuklų, tačiau lygiame automobilio pakaba veikia nepriekaištingai. Šiek tiek nervingiau, kai kelio danga nusėta duobėmis, įvairiais nelygumais ir kitomis negandomis.

Vis dėlto, daugiausiai priekaištų norisi skirti instrumentams, kurie yra skirti automobilio valdymui: per didelė sankabos pedalo eiga, progresyvumo neturintis stabdžių pedalas, o ir vairo mechanizmas tiesiog padeda sukioti vairą, neleidžiant suprasti ar jis sujungtas su priekiniais ratais ar ne. Neįsimintinas – geriausias žodis, kuris tinka norint apibūdinti „Opel Astra“ elgesį kelyje.

Vertinant subjektyviai – „Ford Focus“ turi geriau subalansuotą pakabą. Vertinant objektyviai – „Opel Astra“ įtiks eiliniam vairuotojui, kuris automobilius vertina pagal kitus kriterijus.

Atkreipkite dėmesį:

• Versijose su 1,4 litro benzininiais varikliais dažnai pasitaikanti problema – trūkčiojimas variklio sūkiams perlipus 2500 aps/min. ribą. Galime pradžiuginti, jog šią problemą galima pašalinti tiesiog atnaujinus programinę įrangą.


• Verta atsižvelgti į dar vieną benzininių variklių ypatybę – paskirstymo mechanizmą. Tiek trijų, tiek keturių cilindrų motorai turi ne paskirstymo diržą, o grandinę, kuri išsitampo. Galiausiai, dėmesį skirkite ir grandinės įtempėjui, o geriausia – įsigijus automobilį su benzininiu varikliu iškart atlikti paskirstymo sistemos atnaujinimą.


• Dar viena plačiai žinoma 1,4 litro benzininių variklių problema – alyvos siurblys bei vožtuvų pakelėjai dėl kurių variklio skyriuje galite girdėti pašalinius garsus, o automobilio kompiuteris automatiškai įjungs „Limp Mode“.

KODĖL VERTA ĮSIGYTI?

• Atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus – gera kaina


• Gausi atsarginių detalių pasiūla


• Erdvus interjeras


• Taupūs dyzeliniai varikliai


• Moderni išvaizda


• Puikiai kelią apšviečiantys LED žibintai

KODĖL NE?

• Garso izoliacija galėtų būti geresnė


• Per kietos sėdynės


• Išliekamoji vertė


• Benzininių variklių dinamika