Seimo narys Antanas Nedzinskas pateikė svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimus. Esminis siūlomas pakeitimas – istorinių automobilių amžiaus ribą padidinti nuo 30 iki 40 metų.
Žurnalistų autoklubas pabrėžia, kad toks pakeitimas turėtų minimalų poveikį eismo saugumui ar aplinkos taršai, tačiau jo pasekmės istorinės technikos puoselėtojams būtų reikšmingos.
Istorinių automobilių entuziastai atsidurtų sudėtingoje situacijoje
Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 2 600 istorinių automobilių, iš kurių 1 500 pagaminti tarp 1985 ir 1995 metų. Tai sudaro vos 0,1 proc. viso šalies automobilių parko, todėl šių transporto priemonių poveikis aplinkai yra minimalus. Nepaisant to, jei siūloma įstatymo pataisa būtų priimta, šie automobiliai netektų istorinės transporto priemonės statuso, o jų savininkai susidurtų su registracijos ir eksploatacijos apribojimais.
Daugelis labiausiai vertinamų kolekcinių modelių buvo pagaminti būtent šiame laikotarpyje: „Audi Quattro“, BMW Z1, BMW 850, „Ford Escort RS Cosworth“, „Renault Clio Williams“, „Lotus Esprit“, „Ferrari Mondial“, „Toyota Supra“, „Porsche 959“, „Volkswagen Golf GTI“, „Volkswagen T2“ ir daugelis kitų. Dalis šių automobilių neatitinka modernių išmetamųjų teršalų normų ar naujausių stabdžių sistemų reikalavimų, todėl įstatymo pakeitimas iš esmės eliminuotų juos iš eismo.
Automobilių entuziastai ir kolekcininkai aktyviai prisideda prie techninio paveldo išsaugojimo, organizuoja parodas ir renginius, skatina kultūrinę įvairovę bei Lietuvos automobilių istorijos puoselėjimą. Siūlomas amžiaus ribos pakeitimas ne tik apribotų šią veiklą, bet ir sumažintų senosios automobilių kultūros matomumą Lietuvoje.
Lietuva rizikuoja tapti išimtimi Europoje
Visose Europos Sąjungos šalyse istoriniais laikomi automobiliai, kurie yra senesni nei 30 metų. Net Vokietijoje, kuri garsėja giliomis automobilių gamybos tradicijomis ir turi didžiausią istorinių automobilių skaičių Europoje, taikomas tas pats 30 metų cenzas.
Jei Lietuva vienašališkai nuspręstų griežtinti šį kriterijų, ji taptų vienintele ES šalimi, taikančia tokius ribojimus be aiškaus pagrindo. Kodėl Lietuva turėtų išsiskirti iš Europos automobilių kultūros centrų – Vokietijos, Prancūzijos ar Italijos?
Žurnalistų autoklubas ragina Seimo narius įvertinti šio sprendimo pasekmes ir atsižvelgti į visuomenės bei ekspertų argumentus, prieš priimant sprendimus, kurie gali negrįžtamai pakeisti istorinių transporto priemonių statusą Lietuvoje.
Siūloma istorinių transporto priemonių apibrėžimo keitimo iniciatyva ne tik kelia abejonių dėl jos pagrįstumo, bet ir atrodo orientuota į siaurą interesų grupę, o ne visą automobilių entuziastų bendruomenę.
Pataisą inicijavo senovinių automobilių klubas „Retromobile“, tačiau šios organizacijos interesai nėra suderinti su platesne automobilių kultūros bendruomene. Nei kitos istorinių automobilių organizacijos, nei muziejai šios iniciatyvos nepalaiko. Todėl kyla pagrįstas klausimas – ar siūlomas įstatymo pakeitimas tikrai atitinka visuomenės interesus, ar yra nukreiptas į siauresnius tikslus?
