Rekordinis augimas ir bandymas išgauti milijonines sumas
Vairuojant automobilį svarbu ne tik laikytis kelių eismo taisyklių, bet ir, patekus į nelaimingą įvykį, realistiškai įvertinti situaciją, nedaryti skubotų veiksmų.
„Taip vadinamų „pakišinėtojų“ mūsų šalies keliuose vis daugėja. Ypač šiemet matome labai ženklų tokių dirbtinai sukeltų įvykių keliuose augimą ir darome išvadą, kad tam įtakos gali turėti ir ekonominė situacija Lietuvoje – žmonės sugalvoja įvairių neteisėtų būdų pasipelnyti.
Remdamiesi mūsų bendrovės duomenimis matome, kad šiemet per pirmus devynis mėnesius jau turime šalyje beveik 1,3 tūkst. išaiškintų sukčiavimų, kurie įvykdyti keliuose. Neteisėtai bandytų išgauti išmokų suma jau viršija 1,7 milijonų eurų sumą. Vidutinė šių metų bandyta išgauti suma viršija 1,4 tūkst. eurų“, – situaciją komentuoja „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.
Anot jo, tokie skaičiai išties ženkliai skiriasi nuo pernai metų to paties laikotarpio.
„2021 metais sausio-rugsėjo mėnesiais fiksavome 543 išaiškintus sukčiavimo atvejus kelyje, o neteisėtai bandomų gauti išmokų suma kiek viršijo pusę milijono eurų. Pavyzdžiui priešpandeminiais, 2019, metais per tą patį laikotarpį žalų skaičius siekė 400 atvejų, taip pat bandyta išgauti netoli pusės milijono eurų“, – sako A. Juodeikis.
Kokias taktikas naudoja „pakišinėtojai“
Kaip pasakoja „Lietuvos draudimo“ atstovas, į apgavikų pinkles vairuotojai patenka dėl kelių priežasčių.
„Pirmiausia, žmonės ne visai tinkamai įvertina neva mandagų kito kelių eismo dalyvio gestą. Pavyzdžiui, analizuodami situacijas matome, kad sukčiai dažnai duoda pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors ja turėtų naudotis patys. Parodantys gestą ir trumpai stabtelėdami, jie praleidžia kitą vairuotoją, o tada specialiai sukelia avariją. Taigi lengviausia išvengti tokių situacijų – visuomet laikytis kelių eismo taisyklių“, – pasakoja A. Juodeikis.
Anot jo, vieni iš pačių populiariausių dirbtinai sukeltų autoįvykių nutinka žiedinėse sankryžose. Čia sukčiai dažniausiai pasinaudoja kito vairuotojo mažesne patirtimi vairuojant automobilį.
„Sukčiai išmaniai pasinaudoja kitų eismo dalyvių neatsargumu, sudėtingomis žiedinėmis sankryžomis, didesniu eismo juostų skaičiumi, parkavimu aikštelėse. Klientai dažnai pasakoja, jog buvo tikri, kad netrukdys kitiems eismo dalyviams, tačiau iš kažkur išniro kitas automobilis“, – patirtimi dalinasi draudimo ekspertas.
Esminiai patarimai, kaip neapsigauti
Kaip sako Artūras Juodeikis, išsiaiškinti įvykių aplinkybes, kurios buvo iš tiesų, padeda vaizdo įrašai, nuotraukos iš įvykio vietos, finansiniai dokumentai ir kitos specialios priemonės.
„Jau nuo 2007 metų itin daug dėmesio skiriame, siekdami išaiškinti sukčiavimų atvejus. Pavyzdžiui pasitaiko žmonių, turinčių net 80 panašių atvejų per metus ar eismo įvykiai vis nutinka toje pačioje vietoje. Taip pat pasitaiko atvejų, kai sukčiai veikia keliese su atskiromis transporto priemonėmis. Tada patekti į specialiai sukurtą eismo įvykį yra dar didesnė tikimybė“, – teigia „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Kaip sako ekspertas, tokie eismo įvykiai ne tik sukelia finansinius nuostolius, tačiau sukeltas išgąstis padaro rimtas pasekmes tiek vairuotojų, tiek ir keleivių sveikatai.
„Kad ir kaip gali būti sudėtinga, būtina kuo ramiau žvelgti į esamą situaciją. Itin svarbu viską ramiai apgalvoti, o geriausia – skambinti policijos pareigūnams. Vienas svarbiausių dalykų – iškart pasidaryti eismo įvykio, automobilio padėties kelyje, aplink esančių kelio ženklų nuotraukas, nepamiršti dangos ženklinimo.
Jei suvokiate, jog esate nekaltas, tačiau jus bando įtikinti kitaip – tai dar vienas ženklas, jog susidūrėte su kelių sukčiais. Nesileiskite įtikinami, jog verta susitarti vietoje, neatsiskaitykite vietoje grynaisiais pinigais, net jei yra toks pasiūlymas. Taip pat, sukčiams būdinga vilkinti laiką pildant eismo įvykio deklaraciją, pasitaiko, jog jie neturi automobilio dokumentų. Visi tokie ženklai rodo, kad yra didelė tikimybė, jog jus bando apgauti, kad prisiimtumėte kaltę už nutikusį eismo įvykį“, – pasakoja A. Juodeikis.
Draudimo ekspertas pažymi, kad sukčiai bando naudotis emocine kito vairuotojo padėtimi – išsigandęs žmogus dažnai ne taip realiai ir racionaliai geba vertinti situaciją. Galbūt todėl iš visų sukčiavimo formų dažniausiai draudikai susiduria būtent su kelių sukčiais.
„Pildydami dokumentus, iki galo įvertinkite situaciją, jei reikia – pasitarkite su artimaisiais, tačiau svarbiausia – nepriiminėkite skubotų sprendimų“, – pataria Artūras Juodeikis.
Kaip sako ekspertas, jei pastebite sukčiavimo atvejus, būtina pranešti atitinkamoms institucijoms, netoleruoti, jei žinote, kas tuo užsiima. Asmenys, siekiantys pasipelnyti iš draudimo kompanijų, augina draudimo įmokas visiems klientams, todėl tai ne tik draudikų, bet ir visos visuomenės gerovės klausimas.
