Iš viso sostinės žiedinėse sankryžose 2023 m. įvyko 250 eismo įvykių. Taigi kone dvi avarijos per tris dienas, rašoma „Lietuvos draudimo“ pranešime.
Bendra šių įvykių metu patirta nuostolių suma siekė 272 tūkst. eurų, o vidutinė vieno įvykio žala sudarė 1100 eurų.
Avaringiausios Vilniaus sankryžos
„Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pastebi, kad žiedinė sankryža, kurioje susikerta Savanorių pr., Laisvės pr. ir Geležinio Vilko g., išlaiko pačios pavojingiausios vietos vairuotojams sostinėje vardą − didžiausias eismo įvykių skaičius čia buvo fiksuotas ir 2022 m.
„Pernai šioje sankryžoje bendra vairuotojų patirtų žalų suma siekė 100 tūkst. eurų. Tai daugiau nei trečdalis arba 36 proc. visose sostinės žiedinėse sankryžose patirtų nuostolių sumos.
Akivaizdu, kad įvažiuojant į šį judrų ir apkrautą transporto mazgą vairuotojai turėtų išlikti budrūs ir dėmesingi, laikytis saugaus atstumo, nedaryti pavojingų manevrų“, − sako G. Petrikas.
Pasak jo, antroji pagal avaringumą sostinės žiedinė sankryža yra vadinamasis Pedagoginio universiteto žiedas (T. Narbuto g., Konstitucijos pr., Geležinio Vilko g.), kuriame praėjusiais metais buvo užfiksuoti 65 eismo įvykiai. Trečioje vietoje − Olandų žiedas Antakalnyje, čia įvyko 38 registruotos avarijos.
Brangiausiai atsiėjusi avarija žiede pernai įvyko prie Santaros klinikų, kuomet autoįvykio dalyvių patirta žala siekė daugiau nei 9800 eurų.
„Nors žiedinės sankryžos turi kur kas mažiau konfliktinių taškų nei įprastos keturšalės sankryžos, jose vis tiek įvyksta nemažai eismo įvykių ir įvairių incidentų. Žiedinėse sankryžose svarbiausia atidžiai stebėti kelių ženklus ir horizontalųjį ženklinimą, laikytis eismo taisyklių ir nepamiršti pagarbos kitų eismo dalyvių atžvilgiu“, − komentuoja draudimo ekspertas.
Ką svarbu žinoti vairuotojams
Pasak G. Petriko, nuostoliai žiedinėje sankryžoje gali būti patirti dar net neįvažiavus į ją. Todėl labai svarbu dar prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą pasirinkti tinkamą eismo juostą, numatyti reikalingą išvažiavimą iš žiedo, laiku rodyti manevro posūkį.
„Esminė taisyklė, kad posūkius reikia rodyti išvažiuojant iš žiedo, o ne įvažiuojant į jį. Taip pat posūkius būtina rodyti atliekant persirikiavimą į kitą eismo juostą. Nereta avarinė situacija − vairuotojai nespėja sužiūrėti tinkamų eismo juostų artėdami prie žiedinės sankryžos, ir įvažiavę į žiedą ima staigiai manevruoti, taip sukeldami avarines situacijas“, – sako G. Petrikas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad žiedinė sankryža dažnai sukelia stresą mažiau patyrusiems ar nežinantiems vietovės vairuotojams. Todėl jiems patartina stebėti kitus eismo dalyvius, važiuojančius žiedu, įvertinti galimus jų veiksmus. Žieduose neatidžius vairuotojus neretai „medžioja“ ir sukčiai.
„Analizuodami dirbtinai sukeltų eismo įvykių atvejus matome, kad sukčiaujantys vairuotojai dažnai suteikia pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors ja turėtų pasinaudoti patys – trumpai stabteli, praleidžia vairuotoją ir tada specialiai sukelia avariją. Todėl svarbiausia taisyklė važiuojant žiedinėje sankryžoje – visuomet stebėti kelių ženklinimą ir jo laikytis“, − pabrėžia G. Petrikas.
Ekspertas pastebi, kad vairuotojams laiko prireikia ir prisitaikyti prie eismo tvarkos pakeitimų žiedinėse sankryžose. Modernesnės žiedinės sankryžos yra ir saugesnės, ir aiškiau ženklinamos, jose nebegalima keisti eismo juostų, todėl mažiau tikimybės ir kelių sukčiams pasipelnyti iš neatidžių vairuotojų.
