Eismo įvykiai neretai įvyksta ne vien dėl kelių eismo ženklų ir taisyklių nepaisymo. Tai priklauso ir nuo kitų priežasčių, tokių kaip vairuotojo atliekami pašaliniai darbai ar chaosas salone, kad ir dėl netinkamai gabenamų daiktų, kurie neretai gerokai sujaukia vairuojančio koncentraciją. Profesionalus lenktynininkas Dominykas Butvilas teigia, jog tai išsprendus, galima sumažinti ne tik avaringų situacijų riziką, bet ir pagerinti transporto priemonių pralaidumą miestuose.
„Vairuojant nevalgyk, neužsiimk pašaliniais darbais, nepulk tvarkyti salono ar betvarkės jame, judant transporto priemonei, kad ir greitkelyje. Paradoksalu, tačiau šių, atrodo elementarių patarimų svarbą, vairuotojai supranta tik tada, kai patys su tuo susiduria, sukeldami pavojų ne tik sau, bet ir eismo dalyviams“, – sako „Alfa Romeo Stelvio“ vairuojantis lenktynininkas.
Anot jo, siekiant išvengti avaringų situacijų dėmesį verta atkreipti į šiuos patarimus:
Daugiaveika – tik ne už vairo
Taupydami laiką, vairuotojai važiuodami rytais į darbą automobilyje ne tik spėja papusryčiauti, bet ir pasirengti dienos darbų planą bei atsakyti į vakar dienos laiškus. Moterys susitvarkyti plaukus ir pasidaryti makiažą. Anot D. Butvilo, pakliūti į pavojingą situaciją, nereikia dviejų ar trijų sekundžių dėmesio atitraukimo nuo kelio, o pakanka vos vienos.
„Vos kelios akimirkos – tik tiek tereikia, jog sukeltume spūstį prie žalio šviesoforo signalo, uždelsus pajudėti. Dar mažiau gali pritrūkti norint laiku spėti sustabdyti automobilį. Didžioji dalis nelaimingų incidentų keliuose, įvyksta būtent dėl vairuotojų pašalinių darbų ir dėmesio koncentracijos vairavimui trūkumo. Siekiant saugoti save ir eismo dalyvius dėmesį privalu nukreipti į vieną vienintelį atliekamą darbą – vairavimą“, – sako jis.
Automobilio salone – nepriekaištinga tvarka
Sportininkas įvardija ir kitą, vairuotojų dėmesį išblaškantį aspektą – automobilio salone ar bagažinėje esančius nepritvirtintus daiktus, kurie juda ir skleidžia pašalinius garsus, vairavimo metu. Pasak jo, savo vietos neturintys daiktai gali daryti įtaką ne tik vairavimo kokybei, bet ir apsunkinti tam tikrų manevrų atlikimo eigą.
„Iš asmeninės patirties galiu teigti, jog automobilyje besimėtantys įvairūs daiktai daro neigiamą įtaką mano vairavimui. Šie priverčia suklusti, nukreipiant mintis į tai, kas ir kodėl mano automobilyje skleidžia garsus bei posūkių metu, jog tvarkingai išliktų savo vietose, važiuoti kaip galima lėčiau. Ir viskas tik dėl vienos paprastos klaidos – tinkamai nepritvirtintų daiktų“, – pažymi D. Butvilas.
Ausinės – tam skirtu metu
Nuotoliniai susirinkimai, nuotolinės paskaitos ir kiti užsiėmimai vykstantys virtualioje erdvėje šiais laikais jau tampa įprastu procesu. D. Butvilas pastebi, jog šią praktiką vis daugiau vairuotojų taiko vairavimo metu, aplink esantį garsą izoliuojant ausinių pagalba.
„Ausinėse grojanti garsi muzika, tinklalaidės ar transliuojami bet kokie kiti užsiėmimai, vairuotojui gerokai apriboja jo klausos lauką ir sumažina sąmoningumą. Užgožiamos specialiųjų tarnybų sirenos ir bet kokie kiti kelyje pasitaikantys garsai. Tokio tipo vairuotojams gali būti sunkiau orientuotis kelyje šie dažniau sukelia avaringas situacijas ir kliudo sklandų eismą“, – akcentuoja „Alfa Romeo Stelvio“ vairuojantis lenktynininkas.
Poilsis ilgų kelionių metu – būtinas
„Užsispyrimas įveikti kuo daugiau kilometrų ilgų kelionių distancijose gali kainuoti gyvybę“, – sako D. Butvilas, pridurdamas, jog avarijos dėl vairuotojų mieguistumo sudaro nuo 15 proc. iki 60 proc. visų eismo įvykių.
Anot jo, pailgėjęs reakcijos laikas lemia tai, kad siekiant išvengti susidūrimo ar norint jį sumažinti, vairuotojai dažniausiai nebespėja imtis jokių veiksmų. „Pavargusių vairuotojų reakcija į įvykius kelyje sulėtėja, užtrunkama ilgiau, kol pastebimi kelio ženklai ir prisimenama, ką jie reiškia, sunkiau adaptuojamasi prie besikeičiančių vairavimo sąlygų“, – pažymi D. Butvilas.
Sportininkas atkreipia dėmesį, jog leidžiantis į ilgesnę kelionę, svarbu tinkamai pailsėti ir, svarbiausia, gerai išsimiegoti.
Agresija vairuojant – grėsmė saugumui
Viena iš dažniausiai nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių taip pat gali būti ir agresyvus vairavimas. Pasak lenktynininko D. Butvilo, nepakantumas ir pyktis, nukreiptas prieš kitus kelių eismo dalyvius, daro didelę įtaką tiek pačiam eismui, tiek saugumui jame, tačiau ne tik dvejoms konflikto pusėms, bet ir visiems aplinkiniams. Tačiau, anot lenktynininko, šalies gatvėse su tokiais incidentais susidurti tenka vis rečiau, o tai yra malonus pasiekimas.
„Džiaugiuosi, kad Vilniaus gatvėse vairavimo kultūra vis labiau auga. Rečiau tenka pamatyti agresyvaus vairavimo, vienas kito „auklėjimo” pavyzdžius, grūmojimus ir panašius veiksmus. Vairuotojai susitaikė su tuo, kad mieste skubėti neverta, nes bendro srauto neaplenksi. Gatvėse beveik nebegirdžiu garso signalų, o tai liudija apie vairuotojų kantrumą“, – sako jis.
Eismo įvykiai neretai įvyksta ne vien dėl kelių eismo ženklų ir taisyklių nepaisymo. Tai priklauso ir nuo kitų priežasčių, tokių kaip vairuotojo atliekami pašaliniai darbai ar chaosas salone, kad ir dėl netinkamai gabenamų daiktų, kurie neretai gerokai sujaukia vairuojančio koncentraciją. Profesionalus lenktynininkas Dominykas Butvilas teigia, jog tai išsprendus, galima sumažinti ne tik avaringų situacijų riziką, bet ir pagerinti transporto priemonių pralaidumą miestuose.
„Vairuojant nevalgyk, neužsiimk pašaliniais darbais, nepulk tvarkyti salono ar betvarkės jame, judant transporto priemonei, kad ir greitkelyje. Paradoksalu, tačiau šių, atrodo elementarių patarimų svarbą, vairuotojai supranta tik tada, kai patys su tuo susiduria, sukeldami pavojų ne tik sau, bet ir eismo dalyviams“, – sako „Alfa Romeo Stelvio“ vairuojantis lenktynininkas.
Anot jo, siekiant išvengti avaringų situacijų dėmesį verta atkreipti į šiuos patarimus:
Daugiaveika – tik ne už vairo
Taupydami laiką, vairuotojai važiuodami rytais į darbą automobilyje ne tik spėja papusryčiauti, bet ir pasirengti dienos darbų planą bei atsakyti į vakar dienos laiškus. Moterys susitvarkyti plaukus ir pasidaryti makiažą. Anot D. Butvilo, pakliūti į pavojingą situaciją, nereikia dviejų ar trijų sekundžių dėmesio atitraukimo nuo kelio, o pakanka vos vienos.
„Vos kelios akimirkos – tik tiek tereikia, jog sukeltume spūstį prie žalio šviesoforo signalo, uždelsus pajudėti. Dar mažiau gali pritrūkti norint laiku spėti sustabdyti automobilį. Didžioji dalis nelaimingų incidentų keliuose, įvyksta būtent dėl vairuotojų pašalinių darbų ir dėmesio koncentracijos vairavimui trūkumo. Siekiant saugoti save ir eismo dalyvius dėmesį privalu nukreipti į vieną vienintelį atliekamą darbą – vairavimą“, – sako jis.
Automobilio salone – nepriekaištinga tvarka
Sportininkas įvardija ir kitą, vairuotojų dėmesį išblaškantį aspektą – automobilio salone ar bagažinėje esančius nepritvirtintus daiktus, kurie juda ir skleidžia pašalinius garsus, vairavimo metu. Pasak jo, savo vietos neturintys daiktai gali daryti įtaką ne tik vairavimo kokybei, bet ir apsunkinti tam tikrų manevrų atlikimo eigą.
„Iš asmeninės patirties galiu teigti, jog automobilyje besimėtantys įvairūs daiktai daro neigiamą įtaką mano vairavimui. Šie priverčia suklusti, nukreipiant mintis į tai, kas ir kodėl mano automobilyje skleidžia garsus bei posūkių metu, jog tvarkingai išliktų savo vietose, važiuoti kaip galima lėčiau. Ir viskas tik dėl vienos paprastos klaidos – tinkamai nepritvirtintų daiktų“, – pažymi D. Butvilas.
Ausinės – tam skirtu metu
Nuotoliniai susirinkimai, nuotolinės paskaitos ir kiti užsiėmimai vykstantys virtualioje erdvėje šiais laikais jau tampa įprastu procesu. D. Butvilas pastebi, jog šią praktiką vis daugiau vairuotojų taiko vairavimo metu, aplink esantį garsą izoliuojant ausinių pagalba.
„Ausinėse grojanti garsi muzika, tinklalaidės ar transliuojami bet kokie kiti užsiėmimai, vairuotojui gerokai apriboja jo klausos lauką ir sumažina sąmoningumą. Užgožiamos specialiųjų tarnybų sirenos ir bet kokie kiti kelyje pasitaikantys garsai. Tokio tipo vairuotojams gali būti sunkiau orientuotis kelyje šie dažniau sukelia avaringas situacijas ir kliudo sklandų eismą“, – akcentuoja „Alfa Romeo Stelvio“ vairuojantis lenktynininkas.
Poilsis ilgų kelionių metu – būtinas
„Užsispyrimas įveikti kuo daugiau kilometrų ilgų kelionių distancijose gali kainuoti gyvybę“, – sako D. Butvilas, pridurdamas, jog avarijos dėl vairuotojų mieguistumo sudaro nuo 15 proc. iki 60 proc. visų eismo įvykių.
Anot jo, pailgėjęs reakcijos laikas lemia tai, kad siekiant išvengti susidūrimo ar norint jį sumažinti, vairuotojai dažniausiai nebespėja imtis jokių veiksmų. „Pavargusių vairuotojų reakcija į įvykius kelyje sulėtėja, užtrunkama ilgiau, kol pastebimi kelio ženklai ir prisimenama, ką jie reiškia, sunkiau adaptuojamasi prie besikeičiančių vairavimo sąlygų“, – pažymi D. Butvilas.
Sportininkas atkreipia dėmesį, jog leidžiantis į ilgesnę kelionę, svarbu tinkamai pailsėti ir, svarbiausia, gerai išsimiegoti.
Agresija vairuojant – grėsmė saugumui
Viena iš dažniausiai nelaimes kelyje sukeliančių priežasčių taip pat gali būti ir agresyvus vairavimas. Pasak lenktynininko D. Butvilo, nepakantumas ir pyktis, nukreiptas prieš kitus kelių eismo dalyvius, daro didelę įtaką tiek pačiam eismui, tiek saugumui jame, tačiau ne tik dvejoms konflikto pusėms, bet ir visiems aplinkiniams. Tačiau, anot lenktynininko, šalies gatvėse su tokiais incidentais susidurti tenka vis rečiau, o tai yra malonus pasiekimas.
„Džiaugiuosi, kad Vilniaus gatvėse vairavimo kultūra vis labiau auga. Rečiau tenka pamatyti agresyvaus vairavimo, vienas kito „auklėjimo” pavyzdžius, grūmojimus ir panašius veiksmus. Vairuotojai susitaikė su tuo, kad mieste skubėti neverta, nes bendro srauto neaplenksi. Gatvėse beveik nebegirdžiu garso signalų, o tai liudija apie vairuotojų kantrumą“, – sako jis.
