Po to, kai „
Lancia“ iškovojo viską, ką galima iškovoti vietinėse varžybose, atėjo metas pakelti sparnus ir išskristi į tarptautinę areną. Pastarojoje „Lancia Fulvia“ bandė atlaikyti konkurentų spaudimą iki paskutinės akimirkos. Akimirkos, kai į ralio trasos išriedėjo „Fulvia“ pamaina – garsusis „
Lancia Stratos“.
Daugelis specialistų analizuodami „Lancia Fulvia“ sėkmę autosporto varžybose, nuolatos pabrėždavo itin mažą svorį, efektyviai veikiančią stabdžių sistemą ir ... V formos 4 cilindrų variklį. Taip, brangieji, V formos, itin siaurą bei kompaktišką 4 cilindrų variklį.
Nereikalinga investicija
Tuomet „Fiat Group“ vardu vadintam koncernui priklausiusios markės labai dažnai patekdavo į vieną ir tą patį veiksmų sūkurį.
Kiek kartų girdėjote apie „
Alfa Romeo“ atgimimo planą? Kiek kartų tuometiniai „Maserati“ markės atstovai kalbėjo apie grandiozinius planus, kurie šį gamintoją pavers pasaulinio lygio žaidėju? Tokia pati dainelė buvo grojama ir „Lancia“ būstinėje.
Dešimtam dešimtmečiui einant į pabaigą, „Fiat Group“ jautėsi taip, lyg būtų sugrįžusi į savo pačią geriausią formą. „
Alfa Romeo 156“ iškovojo „Europos metų automobilio titulą“,„Fiat“ džiaugėsi milžiniškais pardavimais beveik visose senojo žemyno šalyse. Puikiomis nuotaikomis tuomet gyveno ir „Lancia“ vadovai, kurie mėgavosi faktu, jog per vienerius metus jiems pavyksta parduoti po maždaug 170 000 - 200 000 automobilio vienetų.
Pelningai dirbantys gamintojai „Fiat Group“ vadovams labai greitai uždėjo rožinius akinius, kurie ilgainiui paskatino elgtis neadekvačiai, neatsižvelgiant į situaciją automobilių rinkoje.
Nemažą kapitalą sukaupęs koncernas 1999-ųjų metų pabaigoje nusprendė nutraukti populiaraus hečbeko „Delta“ gamybą, atsisakyti taip pat nemažai dėmesio sulaukusios „Kappa“ ir vietoj jų abiejų sukurti naują „Lancia“ markės flagmaną su kuriuo gamintojas galėtų sugrįžti į seniai užmirštą teritoriją. Teritoriją, kurioje sau patogiai ant krėslų sėdėjo „Audi“, „BMW“ ir „Mercedes Benz“.
2000-aisiais visuomenei buvo pristatytas pirmasis „Lancia“ flagmano – „Thesis“ prototipas, kurio eksterjero dizainas iki šiol priverčia užduoti klausimą – „Ką po velnių jie sau galvojo?“
Tuometinis „Lancia“ vyriausiasis dizaineris bei „Thesis“ eksterjero dizaino sumanytojas, Michaelas Vernonas Robinsonas, teigė, jog šis automobilis buvo kurtas individualumą siekiančioms pabrėžti asmenybėms, kuris komforto lygiu, technologijomis ir kitais sprendimais niekuo nenusileidžia „Audi A6“ ir 5 serijos „BMW“. Skirtumas tik tas, jog jis buvo 15-20 procentų pigesnis už vokiškus analogus.
Technologiškai – tai buvo „Fiat Group“ ir „Lancia“ inžinierių triumfas. „LED“ tipo žibintai, tik šiam modeliui unikali platforma, adaptyvūs amortizatoriai, adaptyvi greičio ir atstumo palaikymo kontrolė. Privalumai, kurie anksčiau atrodė kaip revoliuciją sukėlęs „iPhone“ išmanusis telefonas.
Komforto lygį išgyrę žiniasklaidos atstovai taip pat lepino inžinierių savimeilę, bet... nuo 2001 iki 2008 metų „Lancia“ pardavė 15 661 „Thesis“ vienetus. Analogiška „Audi A6“ per tą patį laikotarpį surado 508 625 pirkėjų.
Milžiniškas inžinierių triūsas kuriant plačioms masėms skirtą vidutinio dydžio sedaną nuėjo šuniui ant uodegos. Apie prarastas investicijas vargu ar verta kalbėti, nes būtent šio modelio nesėkmė pakišo koją kitam projektui, kuris, teoriškai, buvo gerokai tinkamesnis kandidatas įtikti ne siauram, o platesniam pirkėjų ratui.
Ambicijos atsitiesti
Praėjus porai metų nuo „Lancia Thesis“ modelio gamybos pradžios, 2003-ųjų metų Frankfurto automobilių parodoje buvo pristatytas itin žavus, kompaktiškas kupė – „Lancia Fulvia“.
Po keleto dešimtmečių pertraukos iš dulkėmis aplipusios skrynios ištrauktas vardas simbolizavo gamintojo norą sugrįžti prie savo ištakų. Lengvų, dinamiškų, sportiškų ir visiems prieinamų kupė automobilių. Būtent toks ir buvo „Lancia Fulvia“ konceptas.
Automobilio eksterjero dizainu pasirūpinęs Flavio Manzoni, siekė sukurti modernią garsaus modelio interpretaciją. Siluetas ir tam tikri dizaino elementai, iš tiesų priminė įvairiuose ralio greičio ruožuose dulkes kėlusią „Fulvia“, bet visa kita buvo originalu ir neabejotinai – įdomu.
„Lancia Fulvia“ buvo sukurta atsižvelgiant į „Ford Puma“, naujai atgimusi „Mini“ bei „Volkswagen Beetle“ modelių sėkmę. Retro stiliaus automobiliai su moderniomis technologijomis tapo puiku pasipelnymo šaltiniu, todėl nenuostabu, jog šios, itin pelningos rinkos dalies norėjo ir „Lancia“.
Projekto autoriai norėdami išlaikyti konstrukcinį paprastumą bei užtikrinti kuo mažesnę automobilio kainą, tam tikrus agregatus ir komponentus pasiskolino iš „Fiat Punto“ hečbeko.
Skersai sumontuotas variklis taip pat atkeliavo iš kitų „Fiat“ modelių. Tai buvo 1,8 litro, 140 arklio galių išvystantis variklis, kuris užtikrino, jog 990 kilogramų svėręs kupė iki 100 km/val. įsibėgėtų per 8,6 sekundės.
Automobilį pristatę „Lancia“ markės atstovai džiaugėsi, jog serijinei gamybai paruošta „Fulvia“ bus komplektuojama, išskyrus „ABS“, be elektroninių pagalbininkų. Kodėl? Projekto autoriai norėjo užtikrinti, jog „Fulvia“ teiktų kuo didžiausią vairavimo malonumą, o tai įvertinę vairuotojai šiuo privalumu džiaugtasi.
Tad kas nutiko? Kodėl šis fantastiškai atrodantis kupė nepateko į serijinę gamybą? Kaip ir minėjome anksčiau – yra net kelios priežastys.
Pirmoji – milžiniškus nuostolius nešusi „Lancia Thesis“ gamyba bei „Fiat Group“ finansinė padėtis, kuri neleido skirti reikalingo biudžeto tokio tipo automobiliams.
Antroji – „Lancia“ padėtis milžiniškame „Fiat Group“ koncerno portfelyje. Nepaisant turtingos istorijos ir didžiulio gerbėjų rato, tuometiniai koncerno vadovai prioritetą skyrė „Alfa Romeo“, o vėliau – kitoms markėms.
Trečioji – 2008 metais pasirodė keli pranešimai, jog „Lancia“ turi noro pradėti „Fulvia“ gamybą, bet panašu, jog šiems planams paprieštaravo tuometinis koncerno vadovas – Sergio Marchionne, kuris ne vieną kartą yra pasakęs, jog „Lancia“ atgims tik tuo atveju, jeigu jiems pavyks atgaivinti „Alfa Romeo“.
GALERIJA
