Automobilis kurį matote nėra vienas iš tų, kuris buvo surastas Rusijos glūdumoje, jis nėra užmirštas „Lada“ inžinierių vaikas. Apskritai, jis neturi nieko bendro su „Lada“ gamykloje dirbančiais inžinieriais, nes už šio unikumo sukūrimą reikėtų paploti keliems automanams iš Rusijos, kurie norėdami turėti modernų, greitą ir pakankamai šiuolaikišką „Lada 2106“ kupė, nelaukė, kol jų svajonę išpildys nacionalinis gamintojas. Jie savomis rankomis patys sukūrė automobilį, kuris turėtų sukelti didžiulį susidomėjimą net ir „Lada“ kompanijos vadovams.
O viskas prasidėjo nuo...dviejų automobilių įsigijimo. Iš pradžių į kiemą įriedėjo vos ant kojų pastovintis „Lada 2106“. Praėjus kelioms minutėms ir surūkius keletą cigarečių, į kiemą buvo įstumtas automobilis, kurio pagrindu bus kuriamas naujasis projektas. Tai - 3 serijos „BMW“. Legendinis „E30“, pagamintas 1986 metais.
Kadangi „Lada 2106“ ir 3 serijos „BMW“ yra panašaus dydžio, vokiškas sedanas tapo puikiu kandidatu, norinčiu paaukoti savo organus pensininkui iš Rusijos. Kaip bebūtų keista, tačiau į garažą atvežtas „Lada 2106“ buvo vos dešimties metų senumo! To tikrai nepasakysi į jį pasižiūrėjus, ar ne?
Taigi, vaikinų tikslas - išrinkti vokišką automobilį ir vėliau ant „E30“ bazės uždėti kuo daugiau originalių „Lada 2106“ kėbulo detalių. Pradedant žibintais ir baigiant durelėmis ir net sparnais. Tačiau po kapotu turėjo būti ne senutis keturių cilindrų variklis, o modernus, bent jau 200 arklio galių išvystantis agregatas su turbina. Vis dėlto, planai labai greitai pasikeitė, kai jų dirbtuvėse atsirado „Toyota 1UZ-FE“ motoras. Iššifravus šį kodą - sužinome, jog tai 4.0 litrų darbinio tūrio, 8 cilindrų benzininis variklis, išvystantis 265 arklio galias ir 400 Nm sukimo momentą. Šis variklis kadaise buvo montuojamas į prabangų „Lexus SC“ kupė.
„Toyota“ variklis buvo ne vienintelis svetimkūnis šiame automobilyje. Galinė pakaba atkeliavo iš sumaitoto 3 serijos „BMW“ hečbeko (E36), stabdžių diskai kadaise priklausė „Audi S“ serijos modeliui.
Vairuotojo vieta, kuri „Lada“ automobiliuose nepasikeitė nuo pat septinto dešimtmečio, sulaukė kardinalių pasikeitimų. Automanai dirbę prie šio projekto nuolatos dievino „BMW“ markės specialistų darbo vaisius, todėl nenuostabu, jog visa priekinė panelė ir kitos interjero detalės atkeliavo iš skirtingų „BMW“ modelių.
Neįprastai, bet efektingai atrodantis automobilis sulaukė didžiulio praeivių dėmesio tą pačią minutę, kai išvažiavo į gatves. Didžiulis dėmesys, puiki aplinkinių reakcija atpirko visus keiksmus ir sunkų trijų metų darbą per kuriuos šis automobilis aštrius ragus parodė ne vieną ir ne du kartus. Visgi, konstruojant tokį unikalų automobilį reikia turėti ne tik daug noro, bet ir kantrybės.
Automobilis kurį matote nėra vienas iš tų, kuris buvo surastas Rusijos glūdumoje, jis nėra užmirštas „Lada“ inžinierių vaikas. Apskritai, jis neturi nieko bendro su „Lada“ gamykloje dirbančiais inžinieriais, nes už šio unikumo sukūrimą reikėtų paploti keliems automanams iš Rusijos, kurie norėdami turėti modernų, greitą ir pakankamai šiuolaikišką „Lada 2106“ kupė, nelaukė, kol jų svajonę išpildys nacionalinis gamintojas. Jie savomis rankomis patys sukūrė automobilį, kuris turėtų sukelti didžiulį susidomėjimą net ir „Lada“ kompanijos vadovams.
O viskas prasidėjo nuo...dviejų automobilių įsigijimo. Iš pradžių į kiemą įriedėjo vos ant kojų pastovintis „Lada 2106“. Praėjus kelioms minutėms ir surūkius keletą cigarečių, į kiemą buvo įstumtas automobilis, kurio pagrindu bus kuriamas naujasis projektas. Tai - 3 serijos „BMW“. Legendinis „E30“, pagamintas 1986 metais.
Kadangi „Lada 2106“ ir 3 serijos „BMW“ yra panašaus dydžio, vokiškas sedanas tapo puikiu kandidatu, norinčiu paaukoti savo organus pensininkui iš Rusijos. Kaip bebūtų keista, tačiau į garažą atvežtas „Lada 2106“ buvo vos dešimties metų senumo! To tikrai nepasakysi į jį pasižiūrėjus, ar ne?
Taigi, vaikinų tikslas - išrinkti vokišką automobilį ir vėliau ant „E30“ bazės uždėti kuo daugiau originalių „Lada 2106“ kėbulo detalių. Pradedant žibintais ir baigiant durelėmis ir net sparnais. Tačiau po kapotu turėjo būti ne senutis keturių cilindrų variklis, o modernus, bent jau 200 arklio galių išvystantis agregatas su turbina. Vis dėlto, planai labai greitai pasikeitė, kai jų dirbtuvėse atsirado „Toyota 1UZ-FE“ motoras. Iššifravus šį kodą - sužinome, jog tai 4.0 litrų darbinio tūrio, 8 cilindrų benzininis variklis, išvystantis 265 arklio galias ir 400 Nm sukimo momentą. Šis variklis kadaise buvo montuojamas į prabangų „Lexus SC“ kupė.
„Toyota“ variklis buvo ne vienintelis svetimkūnis šiame automobilyje. Galinė pakaba atkeliavo iš sumaitoto 3 serijos „BMW“ hečbeko (E36), stabdžių diskai kadaise priklausė „Audi S“ serijos modeliui.
Vairuotojo vieta, kuri „Lada“ automobiliuose nepasikeitė nuo pat septinto dešimtmečio, sulaukė kardinalių pasikeitimų. Automanai dirbę prie šio projekto nuolatos dievino „BMW“ markės specialistų darbo vaisius, todėl nenuostabu, jog visa priekinė panelė ir kitos interjero detalės atkeliavo iš skirtingų „BMW“ modelių.
Neįprastai, bet efektingai atrodantis automobilis sulaukė didžiulio praeivių dėmesio tą pačią minutę, kai išvažiavo į gatves. Didžiulis dėmesys, puiki aplinkinių reakcija atpirko visus keiksmus ir sunkų trijų metų darbą per kuriuos šis automobilis aštrius ragus parodė ne vieną ir ne du kartus. Visgi, konstruojant tokį unikalų automobilį reikia turėti ne tik daug noro, bet ir kantrybės.
