Jeigu ne „Renault-Nissan“ aljanso ištiesta ranka, Rusijos automobilių pramonės žvaigždę „
Lada“, būtų ištikęs toks pats likimas kaip ir britiškojo „Rover“. Kaip ir bankrotą paskelbusi „
Rover“, taip ir nepriklausomos „Lada“ inžinieriai bandė ieškoti įvairiausių būdų kaip išlipti iš gilios duobės, kurią gamintojos vadovai sau išsikasė 1990-ųjų pradžioje.
Po to, kai Rusiją užplūdo milžiniškas vakarietiškų ir rytietiškų automobilių skaičius, „Lada“ automobilių populiarumas po truputėlį pradėjo blėsti. Nors šios markės automobiliai daugelį metų buvo mėgstami dėl mažos kainos ir paprastos konstrukcijos, tačiau naują automobilį galintys įsigyti Rusijos gyventojai suprato, kad protingesnė investicija yra ne vietinės gamybos „Lada“, o truputėlį brangesnė „
Kia“, „
Renault“ ar „
Volkswagen“.
1995 metais „Lada“ pristatė naują visiškai naują modelį - „Lada 110“, automobilį, kuris turėjo pakeisti itin populiarųjį devintuką. Į naujutėlio modelio kūrimą „Lada“ kompanija investavo pakankamai didžiulę sumą pinigų ir net į projekto komandą įtraukė „Porsche“ inžinierius, kurie tobulino automobilio aerodinamiką savo vėjo tunelyje Vokietijoje.
„Lada“ norėdama neatsilikti nuo savo konkurentų iš Vakarų Europos, naująjį modelį aprūpino elektra valdomais langais, vairo stiprintuvu, kai kurias kėbulo detales padengė antikorozine medžiaga.
Rusijos automobilių pramonės gigantas namų darbus atliko nepriekaištingai, nes „Lada 110“ prekybos startas buvo nepriekaištingas. „Lada“ sulaukė daugybės užsakymų, pozityvių atsiliepimų iš automobilių tema rašančių žurnalistų, tačiau netikėtai užklydusi sėkmė labai greitai apsisuko ir išėjo ieškoti tų kompanijų, kurios neužmiega ant laurų.
„Lada“ vadovai norėdami atsikąsti dalelę pyrago dalies, kurią savo rankose turėjo „Subaru“, pradėjo darbuotis prie padidinto pravažumo universalo - „Lada 111 2.0 GTi 4x4“.
Iki šiol nėra aišku kodėl „Lada“ inžinieriai nusprendė šiam modeliui suteikti „GTi“ raides, nes automobilis net nenorėjo užsukti į žaidimų aikštelę, kurioje dominavo tokie modeliai kaip : „Volkswagen Golf GTI“ ar „Peugeot 306 GTI/S16“. Rusų kompanijos pagrindinis tikslas buvo sukurti pigesnę ir ne ką prastesnę „Subaru Impreza“ universalo versiją.
„Lada“ savo atsarginių detalių sandėlyje, deja, neturėjo tinkamų komponentų, kurie leistų sukonstruoti patikimą padidinto pravažumo universalą, tad vietoj to, kad nuleistų rankas ir išeitų namo pakilnoti taures, „Lada“ specialistai į savo dirbtuves atsivežė „Opel“ inžinierių sukurtą „C20XE“ keturių cilindrų benzininį variklį, išvystantį 150 arklio galių ir 196 Nm sukimo momentą.
Kartu su varikliu atkeliavo ir „Opel“ pavarų dėžė, transmisija ir priekinis diferencialas, galinis diferencialas buvo paimtas iš „Lada Niva“, o stabdžių sistema iš „Lancia“.
Įvairiausių detalių mišinys sulaukė pakankamai gerų atsiliepimų, tačiau išpopuliarėti šiam modeliui sutrukdė didoka kaina, kuri anuomet siekė 20 000 eurų. Jeigu jūs planuotumėte įsigyti naują automobilį už tokią sumą, vargu ar jūs bent svarstytumėte šio automobilio kandidatūrą.
Jeigu ne „Renault-Nissan“ aljanso ištiesta ranka, Rusijos automobilių pramonės žvaigždę „
Lada“, būtų ištikęs toks pats likimas kaip ir britiškojo „Rover“. Kaip ir bankrotą paskelbusi „
Rover“, taip ir nepriklausomos „Lada“ inžinieriai bandė ieškoti įvairiausių būdų kaip išlipti iš gilios duobės, kurią gamintojos vadovai sau išsikasė 1990-ųjų pradžioje.
Po to, kai Rusiją užplūdo milžiniškas vakarietiškų ir rytietiškų automobilių skaičius, „Lada“ automobilių populiarumas po truputėlį pradėjo blėsti. Nors šios markės automobiliai daugelį metų buvo mėgstami dėl mažos kainos ir paprastos konstrukcijos, tačiau naują automobilį galintys įsigyti Rusijos gyventojai suprato, kad protingesnė investicija yra ne vietinės gamybos „Lada“, o truputėlį brangesnė „
Kia“, „
Renault“ ar „
Volkswagen“.
1995 metais „Lada“ pristatė naują visiškai naują modelį - „Lada 110“, automobilį, kuris turėjo pakeisti itin populiarųjį devintuką. Į naujutėlio modelio kūrimą „Lada“ kompanija investavo pakankamai didžiulę sumą pinigų ir net į projekto komandą įtraukė „Porsche“ inžinierius, kurie tobulino automobilio aerodinamiką savo vėjo tunelyje Vokietijoje.
„Lada“ norėdama neatsilikti nuo savo konkurentų iš Vakarų Europos, naująjį modelį aprūpino elektra valdomais langais, vairo stiprintuvu, kai kurias kėbulo detales padengė antikorozine medžiaga.
Rusijos automobilių pramonės gigantas namų darbus atliko nepriekaištingai, nes „Lada 110“ prekybos startas buvo nepriekaištingas. „Lada“ sulaukė daugybės užsakymų, pozityvių atsiliepimų iš automobilių tema rašančių žurnalistų, tačiau netikėtai užklydusi sėkmė labai greitai apsisuko ir išėjo ieškoti tų kompanijų, kurios neužmiega ant laurų.
„Lada“ vadovai norėdami atsikąsti dalelę pyrago dalies, kurią savo rankose turėjo „Subaru“, pradėjo darbuotis prie padidinto pravažumo universalo - „Lada 111 2.0 GTi 4x4“.
Iki šiol nėra aišku kodėl „Lada“ inžinieriai nusprendė šiam modeliui suteikti „GTi“ raides, nes automobilis net nenorėjo užsukti į žaidimų aikštelę, kurioje dominavo tokie modeliai kaip : „Volkswagen Golf GTI“ ar „Peugeot 306 GTI/S16“. Rusų kompanijos pagrindinis tikslas buvo sukurti pigesnę ir ne ką prastesnę „Subaru Impreza“ universalo versiją.
„Lada“ savo atsarginių detalių sandėlyje, deja, neturėjo tinkamų komponentų, kurie leistų sukonstruoti patikimą padidinto pravažumo universalą, tad vietoj to, kad nuleistų rankas ir išeitų namo pakilnoti taures, „Lada“ specialistai į savo dirbtuves atsivežė „Opel“ inžinierių sukurtą „C20XE“ keturių cilindrų benzininį variklį, išvystantį 150 arklio galių ir 196 Nm sukimo momentą.
Kartu su varikliu atkeliavo ir „Opel“ pavarų dėžė, transmisija ir priekinis diferencialas, galinis diferencialas buvo paimtas iš „Lada Niva“, o stabdžių sistema iš „Lancia“.
Įvairiausių detalių mišinys sulaukė pakankamai gerų atsiliepimų, tačiau išpopuliarėti šiam modeliui sutrukdė didoka kaina, kuri anuomet siekė 20 000 eurų. Jeigu jūs planuotumėte įsigyti naują automobilį už tokią sumą, vargu ar jūs bent svarstytumėte šio automobilio kandidatūrą.
