Per pastaruosius kelerius metus pakilusios degalų kainos pakoregavo trečdalio lietuvių važiavimo automobiliu įpročius. Trečdalis pripažįsta, kad nuosavu automobiliu naudojasi rečiau. Visgi didesnės dalies vairuotojų (59 proc.) nuolat brangstantys degalai negąsdina: jie važinėja tiek pat ar netgi dažniau. Tokią vairuotojų nuomonę rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo apklausa
Pasak Viktoro Daukšo, populiaraus skelbimų puslapio plėtros vadovo, per trejus metus degalų kainos stipriai šoktelėjo – remiantis degalukainos.lt svetainės statistika, dyzelinas vidutiniškai pabrango daugiau nei 1 litu, t. y. beveik 28 proc., A95 markės benzinas – 64 centais, o A98 markės benzinas – daugiau nei 40 centų.
„Lietuviai bando įvairiausius taupymo variantus, tačiau atsisakyti važiavimo nuosavu automobiliu pasiryžta tik vienetai. Apklausa rodo, kad ketvirtadalis pakeitė automobilį į ekonomiškesnį ar įmontavo dujinę įrangą. Kas dešimtas vairuotojas pradėjo kooperuotis su pažįstamais ir draugais ir tokiu būdu dalintis degalų išlaidomis“, – pasakoja V. Daukšas.
Kiek Lietuvoje turėtų kainuoti degalai, įvertinus šalies pragyvenimo lygį? 2–3 litai už litrą. Taip mano 46 proc. apklausos dalyvių. Beveik trečdalis (31 proc.) sutiktų mokėti tarp 3 ir 4 litų, penktadalis (20 proc.) – iki 2 litų. Kad dabartinė degalų kaina yra optimali (tarp 4–5 litų), atsakė vos 2 proc.
Pasak V. Daukšo, Lietuvoje vidutinės benzino ir dyzelino kainos yra didesnės negu Latvijoje ir Estijoje.
„Kitose Baltijos valstybėse degalai yra pigesni, o vidutiniai atlyginimai – didesni. Paskaičiuokime: vidutinį atlyginimą (2659 Lt) gaunantis estas už 20 procentų savo pajamų gali nupirkti 118 litrų dyzelino, latvis (1980 Lt) – 88, o lietuvis (1731 Lt) – tik 76 litrus šios rūšies degalų. Taigi lietuvis už penktadalį vidutinio atlyginimo gali nupirkti perpus mažiau (42 litrais) dyzelino nei estas“, – sako V. Daukšas.
Apklausos metu Lietuvos vairuotojų buvo klausiama, kaip jie elgtųsi, jeigu degalų kaina pasiektų 6 litus. Kas dešimtas teigė, kad atsisakytų važinėjimo automobiliu. 31 proc. žvalgytųsi pigesnių degalų iš kaimyninių šalių, 24 proc. mažiau važinėtų nuosavu automobiliu, o 18 proc. keistų automobilį į ekonomiškesnį arba įmontuotų dujinę įrangą.
Dalis vairuotojų taupo pirkdami degalus nelegaliais būdais. Tą įrodo jau ne pirmos apklausos rezultatai. Baltarusijoje kitąmet planuojama iki 3 kartų didinti akcizą degalams. Net 23 proc. vairuotojų prisipažįsta – jeigu reikės pirkti degalus Lietuvos degalinėse, tai paplonins jų piniginę. 16 proc. atskleidžia, kad degalus jie įsigyja kitais nelegaliais būdais.
Šių metų pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad net 40 proc. vairuotojų degalus perka nelegaliai. Spalį atlikta apklausa parodė, kad niekas nepasikeitė – ir dabar tik 60 proc. lietuvių teigia, jog benziną ar dyzeliną įsigyja oficialiose degalinėse. Likusieji ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus.
Per pastaruosius kelerius metus pakilusios degalų kainos pakoregavo trečdalio lietuvių važiavimo automobiliu įpročius. Trečdalis pripažįsta, kad nuosavu automobiliu naudojasi rečiau. Visgi didesnės dalies vairuotojų (59 proc.) nuolat brangstantys degalai negąsdina: jie važinėja tiek pat ar netgi dažniau. Tokią vairuotojų nuomonę rodo lankomiausio transporto skelbimų portalo apklausa
Pasak Viktoro Daukšo, populiaraus skelbimų puslapio plėtros vadovo, per trejus metus degalų kainos stipriai šoktelėjo – remiantis degalukainos.lt svetainės statistika, dyzelinas vidutiniškai pabrango daugiau nei 1 litu, t. y. beveik 28 proc., A95 markės benzinas – 64 centais, o A98 markės benzinas – daugiau nei 40 centų.
„Lietuviai bando įvairiausius taupymo variantus, tačiau atsisakyti važiavimo nuosavu automobiliu pasiryžta tik vienetai. Apklausa rodo, kad ketvirtadalis pakeitė automobilį į ekonomiškesnį ar įmontavo dujinę įrangą. Kas dešimtas vairuotojas pradėjo kooperuotis su pažįstamais ir draugais ir tokiu būdu dalintis degalų išlaidomis“, – pasakoja V. Daukšas.
Kiek Lietuvoje turėtų kainuoti degalai, įvertinus šalies pragyvenimo lygį? 2–3 litai už litrą. Taip mano 46 proc. apklausos dalyvių. Beveik trečdalis (31 proc.) sutiktų mokėti tarp 3 ir 4 litų, penktadalis (20 proc.) – iki 2 litų. Kad dabartinė degalų kaina yra optimali (tarp 4–5 litų), atsakė vos 2 proc.
Pasak V. Daukšo, Lietuvoje vidutinės benzino ir dyzelino kainos yra didesnės negu Latvijoje ir Estijoje.
„Kitose Baltijos valstybėse degalai yra pigesni, o vidutiniai atlyginimai – didesni. Paskaičiuokime: vidutinį atlyginimą (2659 Lt) gaunantis estas už 20 procentų savo pajamų gali nupirkti 118 litrų dyzelino, latvis (1980 Lt) – 88, o lietuvis (1731 Lt) – tik 76 litrus šios rūšies degalų. Taigi lietuvis už penktadalį vidutinio atlyginimo gali nupirkti perpus mažiau (42 litrais) dyzelino nei estas“, – sako V. Daukšas.
Apklausos metu Lietuvos vairuotojų buvo klausiama, kaip jie elgtųsi, jeigu degalų kaina pasiektų 6 litus. Kas dešimtas teigė, kad atsisakytų važinėjimo automobiliu. 31 proc. žvalgytųsi pigesnių degalų iš kaimyninių šalių, 24 proc. mažiau važinėtų nuosavu automobiliu, o 18 proc. keistų automobilį į ekonomiškesnį arba įmontuotų dujinę įrangą.
Dalis vairuotojų taupo pirkdami degalus nelegaliais būdais. Tą įrodo jau ne pirmos apklausos rezultatai. Baltarusijoje kitąmet planuojama iki 3 kartų didinti akcizą degalams. Net 23 proc. vairuotojų prisipažįsta – jeigu reikės pirkti degalus Lietuvos degalinėse, tai paplonins jų piniginę. 16 proc. atskleidžia, kad degalus jie įsigyja kitais nelegaliais būdais.
Šių metų pradžioje atliktas tyrimas parodė, kad net 40 proc. vairuotojų degalus perka nelegaliai. Spalį atlikta apklausa parodė, kad niekas nepasikeitė – ir dabar tik 60 proc. lietuvių teigia, jog benziną ar dyzeliną įsigyja oficialiose degalinėse. Likusieji ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus.
