Pasak VšĮ Darnaus vystymosi centro vadovo Liutauro Stoškaus, klimato kaitos stabdymo pagrindas – kiekvieno asmens veiksmai. Tačiau keisti judumo įpročius – sudėtingas iššūkis.
„Pagrindinė problema yra žmonių nenoras atsisakyti komforto. Automobilis tapo itin patogiu judėjimo būdu, o viešasis transportas ar kitos alternatyvos dažnai atrodo mažiau patrauklios. Dėl šios priežasties pokyčiai vyksta lėtai“, – sako ekologas.
Vis dėlto valstybės ir miestai stengiasi skatinti darnų judumą įvairiomis priemonėmis: elektrifikuojami geležinkeliai, plečiama elektromobilių įkrovimo infrastruktūra, didinami viešojo transporto patrauklumas ir prieinamumas. Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Taline, viešasis transportas netgi yra nemokamas. Tačiau, pasak L. Stoškaus, dažnai organizacijos ir institucijos tvarumą tik imituoja, o ne realiai diegia reikšmingus pokyčius.
Mažos taršos zonos ir jų poveikis
Vienas iš efektyviausių sprendimų, siekiant mažinti transporto taršą, yra mažos taršos zonos. Didžiuosiuose Europos miestuose tokios zonos jau rodo teigiamus rezultatus. Londone transporto srautų reguliavimas ir mažos taršos zonų įvedimas leido sumažinti automobilių skaičių centre, pagerinti oro kokybę ir skatinti dviračių bei viešojo transporto naudojimą.
Lietuvoje mažos taršos zonos jau įgyvendintos Kaune, kur, pasak VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovo Domanto Tracevičiaus, tarša sumažėjo 20 proc. Šios zonos draudžia įvažiuoti senesnėms, daugiau teršiančioms transporto priemonėms. Tuo pat metu plečiama elektromobilių įkrovimo stotelių infrastruktūra, vystomi dviračių takai, didinami parkavimo mokesčiai, skatinantys persvarstyti kelionių automobiliu būtinumą.
Didėjantys parkavimo mokesčiai miesto centruose dažnai sukelia gyventojų pasipiktinimą. Tačiau, kaip pažymi D. Tracevičius, tai yra neišvengiamas žingsnis link mažesnio transporto srauto ir švaresnio miesto.
„Nors parkavimo brangimas daugeliui atrodo kaip neigiama priemonė, jis siunčia aiškią žinutę, kad miestų centrai nėra pritaikyti automobiliams. Tokie pokyčiai galiausiai paskatina rinktis darnesnes alternatyvas – viešąjį transportą, dviračius ar pėsčiųjų takus“, – teigia ekspertas.
Automobilių gamintojų atsakomybė
Automobilių gamintojai taip pat įsitraukia į tvarumo iniciatyvas. Kai kurios kompanijos, tokios kaip „Volkswagen“ ar „Mercedes-Benz“, investuoja į automobilių dalijimosi platformas, kitos – kaip „Hyundai“ ar „Toyota“ – lygiagrečiai elektromobiliams vysto ir vandenilio kuro technologijas.
„Nors gamintojų veiksmai dažnai skatinami pelno siekio ar rinkos spaudimo, jų indėlis tvarumo srityje yra reikšmingas. Daug kompanijų naudoja perdirbtas medžiagas, mažina energijos suvartojimą gamybos procesuose, kuria vietinius gamybos cechus. Tai – žingsniai teisinga linkme“, – sako L. Stoškus.
Pasak Tarptautinės energetikos agentūros (IEA), miestai užima tik 2 proc. Žemės paviršiaus, tačiau generuoja net 70 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Tokie gamintojai kaip „Hyundai Motor Company“ prisideda prie miestų klimato tikslų, skelbdami kampanijas ir investuodami į tvarumo projektus. Pavyzdžiui, Frankfurte vystomi išmanieji dviračių takai, Los Andžele plečiama atsinaujinančių energijos šaltinių infrastruktūra.
Remiantis Pasaulinės klimato kaitos ataskaita, transporto sektorius yra atsakingas už penktadalį pasaulinės emisijos. Elektromobiliai padės mažinti taršą, tačiau jų nepakanka. Sprendimas slypi integruotoje sistemoje – darnus judumas, automobilių technologijų tobulinimas ir atsakingas vartojimas turi veikti kartu.
„Vien elektromobiliai klimato kaitos nesustabdys, tačiau jie yra svarbi dalis visapusiškame sprendime“, – apibendrina L. Stoškus.
