Įprastai, anglies dioksidas išmetamas deginant anglis, medieną, gamtines dujas, dyzeliną arba benziną. Tačiau yra ir kitų kuro rūšių, kurias deginant nereikia jaudintis dėl galimų CO2 emisijų.
Vienos iš jų – vandenilis ir amoniakas, mat jų pagrindą sudaro ne anglis. Todėl nenuostabu, jog variklių konstruktoriai jau kurį laiką tyrinėja šiuos energijos šaltinius, mat jie demonstruoja didžiausią potencialą. Vis dėlto, iki šiol vandeniliu arba amoniaku varomos mašinos buvo didelės, pasižyminčios masyvia keliamąja galia, tačiau Kinijos „GAC“ ir Japonijos „Toyota“ inžinieriai pristatė pirmąjį, lengviesiems automobiliams skirtą variklį, kuris yra maitinamas ne bet kuo, o amoniaku.
Tarša sumažėja 90%
Iki šiol amoniakas buvo laikomas perspektyviu energijos šaltiniu, ypač laivyboje. Šis vandenilio ir azoto junginys yra vienas iš labiausiai paplitusių pagrindinių cheminių medžiagų, todėl iš jo galima gaminti elektros energiją kuro elementuose ir tiesiogiai generuoti kinetinę energiją vidaus degimo varikliuose. Tai, kad „GAC“, nepaisant brangiai kainuojančių elektromobilių kūrimo, taip pat domisi kitomis alternatyvomis yra nepaprastai svarbu.
Bendradarbiaudami su kolegomis iš „Toyota“, jie sukūrė 2,0 litrų, keturių cilindrų variklį, kuris yra varomas skystu amoniaku. Jis veikia kaip ir bet kuris kitas vidaus degimo variklis ir išvysto 163 arklio galias. Tai tėra vienintelės charakteristikos, kurias panoro atskleisti „GAC“ inžinieriai.
Bendrovių atstovai taip pat tikina, jog amoniaku varomas variklis pasižymi daugiau nei 90% mažesnėmis CO2 emisijomis, tačiau šis rodiklis gali būti dar įspūdingesnis, mat variklis dar nėra pasiekęs galutinės kūrimo stadijos ir yra nuolatos toliau tobulinamas.
Tarša mažesne, bet kyla kitų iššūkių
Kaip ir vandenilis, amoniakas nėra ta medžiaga, su kuria būtų lengva dirbti. Ši medžiaga yra ėsdinanti, o didesnės koncentracijos ore, kuriuo kvėpuojame, gali sukelti nosies ir gerklės nudegimus, ir net būti mirtina.
Įprastomis sąlygomis amoniakas yra dujinis, tačiau, kitaip nei vandenilį, jį galima palyginti lengvai suskystinti.
Kitas akivaizdus privalumas – amoniakas priklauso atsinaujinančiai kuro rūšiai. Tai reiškia, jog jį galima gaminti į pagalbą pasitelkus vėjo arba saulės energiją. Kaip ir vandenilis ar iškastinis kuras, amoniakas taip pat savyje sukaupia daug energijos.
Viename litre galima sukaupti 3,2 kWh, o viename kilograme - net 5,4 kWh. Be to, šį azoto junginį galima lengvai ir dideliu pramoniniu mastu gaminti. Net ir šiandien amoniakas laikomas vienu svarbiausių ir labiausiai paplitusių chemijos pramonės produktų ir daugiausia naudojamas dirbtinėms trąšoms gaminti.
Nepaisant to, amoniako gamybos, transportavimo ir saugojimo infrastruktūra dar nėra taip stipriai išplėtota, tačiau „GAC“ ir „Toyota“ vadovams tai neatrodo labai didelė kliūtis.
