Lietuvos sistema – dar vinjetėse
Lietuvoje kelių mokesčiai šiuo metu taikomi autobusams ir krovininėms transporto priemonėms pagal jų kategorijas (M2–M3, N1–N3). Mokestis nepriklauso nuo nuvažiuoto atstumo ar transporto priemonės aplinkosauginio poveikio. Tai reiškia, kad vairuotojai moka vienodą sumą, nesvarbu, ar važiuoja trumpą atstumą, ar kerta šalį tranzitu.
Tuo tarpu daugelyje Europos šalių naudojama atstuminė apmokestinimo sistema, kur mokama už nuvažiuotus kilometrus, taip pat atsižvelgiant į transporto priemonės taršos rodiklius. „Via Lietuvos“ atlikti skaičiavimai rodo, kad tokios sistemos įdiegimas galėtų kasmet papildyti biudžetą 60 mln. eurų, kurie būtų skiriami kelių infrastruktūrai gerinti.
Europos patirtis: daugiau efektyvumo ir ekologijos
Vokietija ir Ispanija – šalys, kurios atstuminę sistemą taiko jau daugiau nei du dešimtmečius. Fraunhoferio institutas ir Madrido politechnikos universitetas išanalizavo, kaip ši sistema paveikė rinką, aplinką ir transporto sektorių. Rezultatai rodo, kad įvedus tokį mokestį sumažėjo kelionių be krovinio, optimizuoti maršrutai ir padidintas transporto efektyvumas. Tai taip pat paskatino vežėjus atnaujinti parkus ekologiškesnėmis transporto priemonėmis.
„Didesni tarifai ekologiškesniems sunkvežimiams tapo postūmiu investuoti į tvaresnį transportą“, – pastebi „DKV Mobility“ Baltijos šalių vadovas Artūras Michejenko. Taip pat nebuvo pastebėtas reikšmingas poveikis pramonės kaštams – prekių kainos dėl kelių mokesčių padidėjo tik 0,5 proc.
Ateities tendencijos
Europos Komisijos direktyva įpareigoja ir Lietuvą žengti šiuo keliu. Laiko klausimas, kada vinjetės bus pakeistos atstuminio apmokestinimo sistema. Tačiau, kaip pastebi ekspertai, pokyčiai labiausiai paveiktų vietos vežėjus, kurie orientuojasi į tarptautinį transportą. Dėl geopolitinės situacijos sumažėję srautai į rytus dar labiau sumažina užsienio sunkvežimių Lietuvoje generuojamus mokesčius. „Didžiąją dalį mokesčio mokėtų mūsų šalies įmonės,“ – teigia A. Michejenko.
Europoje kelių mokesčiai jau papildomi CO₂ emisijų komponentu, kaip tai daroma Vokietijoje ar Austrijoje. Ateityje šis modelis taps universaliu ir skatins dar tvaresnę transporto politiką. „Kelių mokestis už kilometrą netolimoje ateityje bus didesnis už energijos kaštus, ypač plečiantis vandenilio ir elektros technologijoms,“ – priduria ekspertas.
Lietuvai pereinant prie modernesnės kelių apmokestinimo sistemos, laukia ne tik iššūkiai, bet ir galimybės gerinti infrastruktūrą, skatinti ekologiškesnes transporto priemones ir didinti transporto efektyvumą. Tačiau svarbu užtikrinti, kad nauja sistema būtų subalansuota ir atitiktų visų rinkos dalyvių interesus.
