Nacionalinės spalvos liko praeityje
Formulės 1 čempionatas per daugelį metų sugebėjo evoliucionuoti daugelyje sričių. Patobulėjo ne tik automobiliai, kurie milžinišku greičiu skrieja lenktynių trasoje. Pasikeitė sportininkų paruošimas, inžineriniai sprendimai, lenktynių organizavimas, saugumo lygis ir ... supratimas apie marketingo naudą.
Kelis dešimtmečius Formulės 1 (tuomet – „Grand Prix“) bolidų kėbulą puošė keli įbrėžimai, simboliškai atrodantys kolegų ir partnerių lipdukai. Formulės 1 formavimosi pradžioje pagrindinį vaidmenį atliko nacionalinės spalvos. Pavyzdžiui, D.Britanijos gamintojai savo automobilius dažydavo tamsiai žalia spalva, Vokietijos – balta arba sidabrine, Italijos – raudona, o Prancūzijos – mėlyna. Žinoma, kai kurie gamintojai bandydavo plaukti prieš srovę ir nesilaikydavo visuotinių standartų, tačiau būtent šios spalvos nuo 1920 iki maždaug septinto dešimtmečio pabaigoje buvo laikomasi būtent šių standartų.
Daugelį metų puoselėtas tradicijas sulaužė Colinas Chapmanas – tuometinis „Lotus“ markės ir Formulės 1 komandos vadovas, ir įvairiausių projektų iniciatorius. Būtent jis 1968 metais sulaužė ilgametę tradiciją.
„John Player Special“ arba – tiesiog „Imperial Tobacco“ pasirašė 85 000 svarų sterlingų vertės bendradarbiavimo sutartį su Colinu Chapmanu, kuris apie šį pelningą sandorį pranešė prieš pat Ispanijos didžiojo prizo lenktynes, 1968 metų, gegužės 12-ą dieną. Tą dieną į lenktynių trasą išvažiavę „Lotus“ bolidai dėvėjo ne legendinę „British Racing Green“ spalvą – ją pakeitė nauja spalvų schema, kuri buvo taikoma ant „Gold Leaf“ cigarečių pakelio. Būtent 1968-ųjų, gegužės 12-oji diena laikoma naujos automobilių sporto rėmimo eros pradžia, kuri komandoms atvėrė kelius link spartesnės technologinės pažangos.
Tabako kompanijos – pradininkės
Formulė 1 buvo vienintelė, pasaulinio lygio, automobilių sporto disciplina, kuri iki pat septinto dešimtmečio pabaigos nebuvo sukūrusi elementaraus komandų rėmimo modelio. Po to, kai „Lotus“ susirado stiprų finansinį užnugarį, britišką „modelį“ savo komandai pritaikė likusios Formulės 1 komandos: „Ferrari“, „McLaren“, „Brabham“ ir kiti.
Į visame pasaulyje puikiai žinomą automobilių sporto šaką atėjo ne tik stambūs rėmėjai. Kartu su jais atkeliavo ir nauja Formulės 1 bolidų puošybos mada. Kiekviena komanda savo automobiliams sukurdavo spalvų schemą, kurios varžybų gerbėjams leisdavo iškart atpažinti, jog tai būtent jų mėgstamos komandos bolidas. Skirtingas spalvų schemas puikiai išnaudojo „John Player Special“ – tabako kompanija, kuri 1972 metais pademonstravo kaip privalo atrodyti keturis ratus turinti reklama.
Sėkminga „John Player Special“ prekinio ženklo integracija į Formulės 1 varžybas atvėrė vartus į naują šios autosporto disciplinos erą. Netrukus Formulės 1 varžybomis susidomėjo „Marlboro“, „Gitanes“ ir „Camel“. Kiekviena iš jų pasirinko tą patį kelią kaip ir „John Player Special“ – lenktynėms paruoštus bolidus papuošdavo būtent jiems skirtomis spalvų schemomis.
Tradicijų puoselėtoja
Alyvos kompanijos visuomet būdavo pagrindinėmis įvairių autosporto šakų rėmėjomis – juk tai tikslinė auditorija.
Lietuvoje šios kompanijos vardas žinomas pakankamai siauram ratui vairuotojų. Taip yra dėl labai elementarios priežasties – „Gulf Oil“ kompanijos nuostabaus gyvavimo laikotarpiu Lietuvos vairuotojai turėjo visiškai kitokių rūpesčių. Tuo tarpu Vakarų Europoje „Gulf Oil“ buvo tapatinama su pačiais įspūdingiausiais lenktyniniais bolidais ir dar įspūdingesnėmis pergalėmis.
Septinto dešimtmečio pradžioje tuometinės „Gulf Oil“ kompanijos vadovai nusprendė investuoti į prekinio ženklą populiarinimą visame pasaulyje. Kaip ir daugelis kitų kompanijų, „Gulf Oil“ prekinis ženklas buvo matomas įvairiuose leidiniuose, buvo girdimas įvairiose radijo stočių programose. Vis dėlto, šios priemonės ne iš tolo neprilygo pačiai efektyviausiai priemonei – automobilių sporto varžyboms.
„Gulf Oil“ visame pasaulyje išpopuliarėjo po to, kai „Ford GT40“, „Porsche 917“ ir kiti lenktyniniai bolidai sugebėjo iškovoti reikšmingas pergales 24 valandų lenktynėse Le Mane, 1968, 1969 ir 1975 metais.
„Gulf Oil“ visoms komandoms – partnerėms, liepė įgyvendinti vieną sąlygą. Kokią? Lenktynėms paruoštus automobilius nudažyti specialia spalvų schema, kuri leistų visiems žinoti, jog tai „Gulf Oil“ kompanijos remiami bolidai.
Niekas iš pradžių nepagalvojo, jog ryškių spalvų schema taps kone puikiu pavyzdžiu ir įkvėpimo šaltiniu kitoms komandoms, kurios vėliau taip pat dominavo automobilių sporto arenoje.