Po to, kai kompaktiškų, įperkamų, masėms skirtų automobilių gamybą baigėsi nesėkmingai, „Iso Autoveicoli S.p.A.“ bendrovės įkūrėjas Renzo Rivolta šešto dešimtmečio viduryje ryžosi savo valdomo laivo nosį nukreipti link gerokai pelningesnio automobilio segmento – sportiškų kupė.
Daugiau negu pakankamai patirties automobilių industrijoje turėjęs Renzo Rivolta buvo paruošęs skrupulingą, iki smulkmenų paruoštą planą, kuris, teoriškai, turėjo padėti sudaryti konkurenciją „De Tomaso“, „Ferrari“, „Maserati“ ir „Lamborghini“.
„Iso“ įkūrėjas manė, jog šios markės atributiką dėvintys modeliai privalo būti „Gran Turismo“ klasės. Tai reiškė, jog jie turėjo pasižymėti didele galia, išskirtiniu stabilumu greitkelyje bei užtikrinti, jog ilga kelionė būtų velniškai patogi. Būtent todėl, „Rivolta IR“, „Grifo A3“ ar „Fidia“ buvo sukurti pagal tradicinę ir iki smulkmenų išdirbtą „Gran Turismo“ formulę, kurią liaupsino ne tik Italijos žiniasklaidos atstovai.
Deja, šviesi „Iso“ ateitis labai greitai aptemo. 1966 metų rugpjūtį netikėtai mirė „Iso“ įkūrėjas ir idėjų generatorius – Renzo Rivolta. Siekiant kuo greičiau stabilizuoti įsisiubavusį laivą, kompanijos vadovo kėdė buvo patikėta Renzo sūnui – Piero, kuriam tuomet buvo vos 25-eri metai.
Natūralu, jog net ir neturėdamas pakankamai patirties, už mažytės automobilių kompanijos vairo stojęs Piero susidūrė su pirmaisiais, finansiniais sunkumais, dėl kurių buvo sunku sklandžiai tęsti automobilių gamybą ar net galvoti apie rimtesnę plėtrą. Ir visgi, nepaisant milžiniškų pastangų, 1974 metais pinigų maišelis išseko.
Bandymas prisikelti
„Iso“ žymė automobilių pasaulyje buvo ganėtinai menka, tačiau tai nereiškia, jog „Iso“ vardas buvo visiems laikams užmirštas.
Piero Rivolta, kuris 1966 metais bandė suvaldyti skęstantį laivą, subūręs nemažą entuziastų ir inžinierių grupelę, devinto dešimtmečio pabaigoje pradėjo darbuotis prie visiškai naujo „Iso“ markės modelio, kuris leistų išspardyti „Ferrari“ ir „Lamborghini“ sėdimąsias.
Piero Rivolta tikėjo, jog jų pasirinkta kryptis buvo unikali ir teisinga. Anuomet daugelis gamintojų susikoncentravo į kitos komponuotės modelius arba tiesiog visiems laikams pamiršo automobilio receptą, kuriame variklis stūkso virš priekinės ašies, o galingo motoro galia būna siunčiama į galinius ratus.
Į pagalbą pasikvietęs garsųjį „Lamborghini Countach“ ir kitų legendų dizainerį, Marcello Gandini, naujasis „Iso Grifo“ buvo sukurtas vadovaujantis tuometinėms dizaino tendencijoms. Pavyzdžiui, priekinis ir galiniai buferiai buvo apvalūs. Kaip ir daugelis automobilyje panaudotų stiklų.
Deja, 1990 m. viduryje pasaulio ekonomikai susidūrus su sunkumais, Piero Rivolta sukauptas kapitalas išseko vos per keletą akimirkų. Prototipo pristatymo metu Piero Rivolta sulaukė nemažai teigiamų atsiliepimų, tačiau norint bent jau užbaigti prasidėjusį „Iso Grifo“ kūrimą, šios bendrovės įkūrėjo palikuonis turėjo pagalbos kreiptis į Italijos vyriausybę.
Natūralu, jog milžiniškos finansinės injekcijos pareikalavęs projektas nesužavėjo Italijos vyriausybės, kuri anuomet turėjo kitų prioritetų. Neigiamo atsakymo sulaukęs Piero Rivolta, deja, patyliukais nutraukė tolimesnę, neseniai prisikėlusios „Iso“ bendrovės veiklą.
Entuziastų iniciatyva
„Iso Grifo 90“ projektui nugulus į voratinkliais apraizgytą stalčių, po kelerių metų neužbaigtu projektu susižavėjo Federico Bonomelli.
Būdamas velniškai turtingas, jo galvoje gimė dar brangesnė idėja – jis dar kartą ryžosi suburti talentingus inžinierius ir priversti „Iso Grifo 90“ važiuoti.
Federicas Bonomelli iškart susisiekė su buvusiu „Iso“ kompanijos vadovu Piero Rivolta ir uždavė jam klausimą – „Ar galėtumėte man padėti realizuoti šio nuostabaus automobilio projektą?“ Jo nuostabai, buvęs „Iso“ vedlys sutiko padėti surasti partnerius, kurie turėtų tokių pačių ambicijų kaip ir Federicas.
Projekto autoriai norėdami nušauti du zuikius vienu ir sutaupyti milžinišką krepšį pinigų, pasinaudojo jau egzistuojančio automobilio skeletu. Norėtume jus pradžiuginti ir pasakyti, jog jie pasinaudojo „Ferrari“, „Jaguar“ ar „TVR“ markės inžinierių sukurtu pagrindu, tačiau, iš tikrųjų, „Iso Grifo 90“ buvo sulipdytas ant ženkliai pigesnės „Chevrolet Corvette“.
95% automobilio DNR sudarė amerikietiškas kupė: pavarų dėžė, variklis, elektros instaliacija ir kiti patys svarbiausi komponentai priklausė JAV populiariam modeliui.
Inžinieriams pavyko ant „Corvette“ važiuoklės sumontuoti itin aerodinamišką kėbulą, jie pakoregavo pakabos parametrus bei atliko tam tikrus pakeitimus interjere, jog kiekvienas potencialus „Iso Grifo 90“ pirkėjas jaustųsi sėdėdamas ypatingame automobilyje.
Ir vėlgi, didžiausia problema buvo laikmetis, kuriuo „Iso Grifo 90“ bandė tapti automobilių entuziastų numylėtiniu.
Pirmasis itališko kupė egzempliorius buvo pristatytas 2010 metais. Tais pačiais metais buvo planuojama pradėti serijinę gamybą, tačiau visame pasaulyje vyravusi ekonominė krizė, dar kartą paskatino atsisakyti planų, pradėti serijinę gamybą.
