Iškiliausios automobilių pasaulio inovacijos

Nikolajus Otas sukonstravo pirmajį keturtaktį vidaus degimo variklį, o būtent toks agregatas yra visų automobilinių širdelių protėvis. Šis išradimas pasaulį sudrebino 1878 metais, o vos po septynių metų Karlas Benzas sukonstravo pirmąją „motorizuotą karietą“.

Įdomu tai, kad panašiu metu dar du inžinieriai sukonstravo savo mašinos interpretacijas. Austras Sigfildas Markusas tai padarė 1883, o vokietis Gotliebas Daimleris – 1886 metais. Tačiau manoma, kad inovatoriumi ir automobilių tėvų yra laikomas Karlas Benzas.

Karlo įkurta kompanija „Mercedes-Benz“ taip pat buvo pirmoji, išleidusi automobilį su dyzeliniu varikliu – tai buvo 1936 metais pasirodęs „260D“ modelis. Po daugiau nei keturių dešimtmečių, 1979 metais, prancūzai rinkai pristatė pirmąjį serijinį automobilį, turintį turbodyzelinį agregatą, kuris stovėjo „Peugeot 604“ modelyje.

Įsivaizduojate save šaltą žiemos rytą bandant rankomis prikelti keturratį draugą? O šviesas įjunginėti degtuko pagalba? Visa tai kažkada buvo kasdienybė, kol 1912 metais rinkoje pasirodė „Cadillac Model 30 Self Starter“, kuris buvo pirmasis automobilis, turėjęs variklio starterį ir galingus elektrinius žibintus. Įdomu tai, kad manoma, jog būtent starterio atsiradimas sužlugdė  elektromobilių vystimąsį.

1899 metais prancūzas Luisas Renault su broliais įkūrė kompaniją, pavadinimu „Renault Freres“, bei pradėjo gaminti „Voiturette Type A“ modelį, kuris turėjo pirmąją pasaulyje greičių dėžę. Tai buvo primityvus agregatas, turintis tris bėgius į priekį ir vieną atgal. „Vežimėlis“ pelnė Luisui didžiulę sėkmę.

Nieko keisto, kad automatinę greičių dėžę išrado amerikiečiai. Masinėje produkcijoje šis agregatas pasirodė „Oldsmobile Custom 8 Cruiser“ automobilyje. Dėžė buvo keturių pakopų ir turėjo hidraulinę sankabą.

Šiame straipsnyje neapsieisime be inovatyvaus gamintojo „Lancia“. 1922 metais išleistas modelis „Lambda“ turėjo keletą įdomių naujovių, puikiai prigijusių šiuolaikiniuose automobiliuose. Pirmiausia, mašina turėjo vientisą kėbulą, taip pat verta paminėti visus keturis būgninius stabdžius bei priekinę nepriklausomą važiuoklę.

Pirmasis visus keturis varomus ratus ir turėjo automobilis „Spyker 60HP“, kuris pasirodė dar 1903 metais.

Kaip gi mes galime nepaminėti gražuolio „Citroen DS“? Šis automobilis turėjo ne vieną inovaciją: 1958 metais tai buvo pirmoji mašina, turinti diskinius stabdžius. Taip pat reikia paminėti itin sudėtingą hidropniaumatinę važiuoklę.

Iki „Buick Roadmaster“ pasirodymo 1939 metais, automobiliai, apie savo krypties keitimą įspėdavo specialiomis rodyklėmis, iškylančiomis iš kėbulo. Tačiau „Buick“ buvo pirmasis modelis, turintis mirksinčias indikacines lemputes.

Švediškas automobilių gamintojas „Volvo“ yra lyderis saugumo srityje. Kompanija tokia yra daug metų, o tai įrodo jų išrasti trijų taškų saugos diržai, pirmą kartą pasirodę „Volvo PV 544“ modelyje.

Net ir maži nauji automobiliai dažnai standartinėje komplektacijoje turi oro kondicionierių. Šis įtaisas, kuriam dėkojame karštomis vasaros dienomis ir peikiame dėl slogos pirmą kartą pasirodė „Pacard Twelve Sedan“ modelyje 1939 metais. Tuo metu tai buvo tikras prabangos dalykas, nes jo kaina siekė 274 dolerius, o tai buvo trečdalis visos mašinos kainos! Tačiau jo naudojimas visai nebuvo prabangus. Norint įjungti kondicionierių, reikėdavo pačiam prie variklio prijungti kompresorių, o visas šaldymo aparatas užemė pusę bagažinės.

Taigi priėjome prie japonų. Jie automobiliams davė tai, ką galėjo duoti geriausio – elektroninius žaisliukus. Pavyzdžiui, navigacinės sistemos buvo montuojamos jau prieš 30 metų į „Honda Accord“ automobilį, kuris buvo skirtas vietinei rinkai. Kas įdomiausia, kad sistema veikė ne GPS, o giroskopo pagalba. Tai gan sudėtingas principas, o tuo metu sistemos kaina siekė net ketvirtadalį mašinos kainos. Pirmoji navigacinė sistema su GPS buvo pristatyta „Oldsmobile 88“ modelyje 1995 metais.

Šiuo metu, kai keliai yra slidūs, ratų antipraslydimo sistemai galima pasakyti ačiū. Kaip ir kiti dabar visiems priimtini išradimai, ABS atsirado 1966 metais angliškame „Jensen FF“ sportiniame automobilyje. Tuo metu ji kainavo beprotiškus pinigus, todėl buvo pagaminta tik 320 automobilių, turinčių šią sistemą.

2012 metais Europos parlamentas priėmė direktyvą, kurioje yra nurodyta, kad visi Europos Sąjungoje parduodami automobiliai turės turėti elektroninę stabilumo kontrolę. O kaip manote, kas buvo jos pradininkas? Taip, tai „Mercedes-Benz S klasė“. „Bosch“ 1995 metais sumontavo šią sistemą į prabangiausią „S600“ modelio versiją.
Štai ir aptarėme pagrindines automobilizmo inovacijas. Per paskutinį šimtmetį buvo nueita labai toli, o kur nueisime per ateinančius metus niekas nežino. Tikimės, kad galingi kompiuteriai, jautrūs sensoriai ir valstybių įstatymai dar ilgai neatims iš automanų vairavimo džiaugsmo, nors gamintojai juda šia linkme.