Sportiniai bateliai, automobilių dalys, baldai ar stilinga apranga – tai tik keletas produktų, kurių gamyboje naudojamos antrinės žaliavos. Tokios įmonės kaip „Adidas“, „Patagonia“, „Veja“, „Kia“, BMW, „Ford“ ir daugelis kitų į savo gamybos procesus integruoja plastiko atliekas, surinktas vandenynuose, bei senus žvejybos tinklus.
Atliekų problema – skaičiai, kurie verčia veikti
Didėjantis plastiko atliekų kiekis skatina ieškoti tvarių sprendimų. Organizacijos „The Ocean Conservancy“ duomenimis, pasaulio vandenynuose šiuo metu yra nuo 150 iki 250 milijonų tonų plastiko atliekų. Jei šios atliekos būtų sudėtos į vieno metro aukščio krūvą, jos užimtų plotą, šimtą kartų didesnį už Monako teritoriją. Kasmet šis kiekis padidėja dar 11 milijonų tonų.
Iš butelių ir tinklų – į drabužius, avalynę ir automobilius
Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto vadovė, prof. dr. Žaneta Stasiškienė, aiškina, kad perdirbti labiausiai tinka stambios plastiko atliekos, pavyzdžiui, buteliai ir žvejybos tinklai. Šias atliekas jau dabar aktyviai naudoja daugelis žinomų gamintojų.
„Adidas“ pirmieji pradėjo gaminti sportinius batelius iš perdirbto plastiko, o „Patagonia“ striukių pamušalams ir marškinėliams plačiai naudoja perdirbtą poliesterį. Avalynės gamintojas „Vivaia“ ne tik kuria batus iš perdirbtų butelių, bet ir rūpinasi aplinkai draugiška pakuote iš perdirbto kartono. Perdirbtų medžiagų naudojimas jau taikomas ir baldų, žaislų, elektronikos gamyboje.
Transporto sektoriaus inovacijos
Automobilių pramonė taip pat sparčiai žengia tvarumo keliu. „Kia“, „Škoda“, BMW ir kiti gamintojai savo transporto priemonių interjerui naudoja perdirbtą plastiką. Pavyzdžiui, „Kia EV3“ modelio bagažinės įdėklai, kilimėliai ir durų apdaila gaminami iš vandenynuose surinktų plastiko atliekų.
„Renault Megane“ automobiliuose jau dabar apie 30 proc. naudojamo plastiko yra perdirbta, o iki 2030 m. šis skaičius turėtų siekti 50 proc. „Ford“ taip pat taiko perdirbto plastiko technologijas įvairių automobilių dugno ir bagažinės elementams gaminti.
Ar perdirbtas plastikas iš tiesų tvarus?
Nepaisant perdirbto plastiko populiarumo, kyla klausimų dėl jo tikrojo poveikio aplinkai. Anot prof. dr. Žanetos Stasiškienės, nors perdirbimas padeda mažinti atliekų kiekį ir CO₂ emisijas, pats procesas taip pat sunaudoja energiją, vandenį ir kitus išteklius. Be to, plastikas gali būti perdirbtas tik ribotą skaičių kartų – dažniausiai iki 7–10 kartų.
Vis dėlto ekspertė pažymi, kad perdirbimas vis dar yra geresnė alternatyva nei atliekų kaupimas sąvartynuose. Technologijų pažanga leidžia gerinti perdirbimo procesus, mažinti jų poveikį aplinkai ir gerinti perdirbtų medžiagų kokybę.
Žiedinė ekonomika – ateities sprendimas
Perdirbtų žaliavų naudojimas rodo ne tik įmonių siekį išlikti novatoriškoms, bet ir būtinybę prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų iššūkių. Tvarumas tampa neatsiejama modernios pramonės dalimi, o vis daugiau gamintojų renkasi žiedinės ekonomikos principus, siekdami mažinti taršą ir tausoti gamtos išteklius.
