Tada, kai reikia
Šiemet Jungtinėse Amerikos Valstijose, Las Vegase, vykusioje tradicinėje tarptautinėje plataus vartojimo elektronikos įrenginių mugėje (Consumer Electronics Show) – viename didžiausių tokio masto renginių pasaulyje – dalyvavo ir transporto gamybos įmonės. Ir tai nenuostabu, nes čia kasmet pristatomos vis platesnes mūsų gyvenimo sritis apimančios svarbiausios skaitmeninės naujienos.
Pietų Korėjos bendrovė „Kia“ šį kartą Las Vegaso parodų centre rodė ir būsimus, ir jau gaminamus automobilius, tačiau dar daugiau dėmesio skyrė mobilumo platformos „Platform Beyond Vehicle“ (PBV) pristatymui. Ši platforma iš esmės atskleidė, kaip korėjiečiai mato perėjimą nuo tradicinių transporto priemonių gamybos prie integruotų mobilumo paslaugų sprendimų (Mobility as a Service, MaaS), kuriuos užtikrins elektrifikuoti ir prie nuolatinio interneto ryšio prijungti automobiliai, visuomenei teikimo.
Dalis jų galimybių aiškiai orientuotos į grūste prigrūstų šiuolaikinių miestų transporto problemų sprendimus, taip pat akivaizdus ir ekonominis gamintojo siekis geriau patenkinti vartotojų lūkesčius. Kitaip sakant, gamintojai numato, kad ateityje augs naudojimasis mobilumo paslaugomis tiksliai tada, kai jų prireikia.
Automobilių istorijos patikros platformos „carvertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad šios krypties apraiškų nesunku pastebėti jau ir dabar. Geriausiai matomas pavyzdys yra automobilių dalijimosi paslaugos. Kita auganti kategorija – įvairios automobilių prenumeratos.
„Šias paslaugas gali teikti nebūtinai gamintojai, galbūt kokie nors tarpiniai tiekėjai, o gal ir specializuoti gamintojų tinklai. Tokių paslaugų teikėjų jau ir šiuo metu yra Lietuvoje. Vartotojams, naudojantis transportu tik tada, kai reikia, atsiranda galimybių sutaupyti“, – tvirtina rinkos žinovas.
Miestų problemų sprendimas
„Kia PBV“ platforma taip pat leido pažvelgti, kaip ateityje galėtų būti efektyviai panaudojamos automobilių autonomiškumo technologijos. Savo viziją atskleidę korėjiečiai pažymėjo, kad platformos veikla iš pradžių bus grindžiama visiškai nauja moduline transporto priemone. Jos koncepcinę versiją „Kia Concept PV5“ buvo galima išvysti ir CES mugėje.
Modulinė konstrukcija leidžia gamintojui kurti konkrečiam tikslui skirtą elektromobilį, tačiau jį suprojektuoti taip, kad vartotojai patys galėtų transformuoti automobilio erdves nesudėtingais fiziniais veiksmais. Taip elektromobilis galėtų turėti keletą paskirčių per dieną: pavyzdžiui, ryte ir vakare vežioti žmones, o dienos viduryje – pristatyti prekes. Tokiuose modeliuose bus diegiamos pažangios programinės įrangos technologijos pagal absoliutaus suprogramuojamumo ir suderinamumo strategiją (software-to-everything).
Įvairių paskirčių transporto priemonės, galinčios bendrauti su išoriniais interneto tinklais ir įrenginiais, iš esmės leis sukurti tiek naujų verslo paslaugų, tiek laisvalaikio praleidimo būdų ir naujų keliavimo galimybių.
„Jeigu autonomiškumo lygis būtų pažangus, veikiausiai tokius automobilius būtų galima ne tik išsinuomoti: jie patys privažiuotų prie reikiamo taško, paimtų keleivį ir jį nuvežtų“, – pastebi M. Buzelis.
Specialisto teigimu, tai leistų spręsti ir miestų spūsčių problemas, ir mažinti taršą. Tokie mobilumo sprendimai gali netgi turėti įtakos miestų planavimui.
„Tai ir vartojimo patogumo klausimas, kai gali užsakyti automobilį, nepriklausomai nuo vietos ir galimybių. Tokie sprendimai praverčia ne tik vietos gyventojams, bet ir keliaujantiems užsienyje. Pavyzdžiui, aš nuvykstu į Berlyną ir nenoriu nuomotis automobilio iš nuomos bendrovės, bet noriu pasinaudoti kokia nors dalijimosi paslauga ir nuvažiuoti tiksliai tiek, kiek man reikia. Taip būtų mažinamas automobilių skaičius miestuose“, – sako M. Buzelis.
Ar tiks lietuviams?
Pašnekovas pažymi, kad plėtojamos mobilumo paslaugos turi daugybę kitų privalumų, kurie leistų didmiesčių gyventojams mažiau sukti galvą dėl visų su automobiliais susijusių kasdienių iššūkių: kamščių, stovėjimo vietų trūkumo, finansinių išlaidų. Pagrindinis klausimas, ar lengva lietuviams bus atsisakyti asmeninių transporto priemonių?
Nors įprasta manyti, kad mūsų šalies gyventojai be nuosavos mašinos tiesiog neįsivaizduoja savo kasdienybės, statistika rodo, kad šiuo rodikliu ypatingai neišsiskiriame. „Regitros“ duomenimis, 2024 m. lapkričio 1 d. Lietuvoje iš viso buvo registruota beveik 1,74 mln. lengvųjų automobilių. Tiek jų teko kiek daugiau nei 2,87 mln. gyventojų, kitaip sakant, 1 gyventojui teko apie 0,6 automobilio.
Tarptautinės variklinių transporto priemonių gamintojų asociacijos (OICA) 2024 m. duomenimis, pagal šį rodiklį Europoje mus pranoksta ne viena valstybė, tarp jų: Lenkija (0,76), Italija (0,75), Prancūzija (0,7), Čekija (0,66) ar Portugalija (0,64).
„Yra paskaičiuota, kad vienas automobilis per dieną atliepia maždaug 10 žmonių poreikius. Tai reiškia, kad tik apie dešimtadalį laiko mes juo individualiai prasmingai naudojamės. Visą kitą laiką jis tiesiog stovi, užima vietą. Numiname į darbą ir grįžtame namo. Automobilis stovi, nors už jį yra mokami pinigai: lizingas, draudimas, eksploatacinės išlaidos ir pan. Ir dar per tą laiką jis nuvertėja“, – lenkia pirštus M. Buzelis.
Vis dėlto, norint sėkmingai integruoti bet kokią alternatyvą, reikia pradėti nuo tikslinių grupių ir užtikrinti jos spartų vystymą. Tad „Kia PBV“ platformos kūrėjai taip pat apskaičiavo, kad visų pirma programine įranga valdomų modulinių transporto priemonių parkai turėtų būti diegiami verslo bendrovėse.
Šioms pavyktų gauti didžiausią naudą iš tokių sprendimų, be to, įmonės galėtų tapti tais tolimesniais paslaugos katalizatoriais, jei transporto galimybes pritaikytų prie vietinių vartotojų mobilumo lūkesčių.
Tam „Kia“ planuoja sukurti verslui skirtą sistemą, o vėlesnėje fazėje vystyti produktus jau drauge su klientais, t. y. išbandyti automobilius jų verslo ekosistemose ir rinkti duomenis apie kasdienį jų naudojimą. Tai leis dar geriau nušlifuoti kiekvieną proceso aspektą. Bendrovė taip pat toliau tobulina automobiliuose naudojamas informacijos ir pramogų sistemas, automobilių parkų valdymo programinę įrangą bei įkrovimo valdymo technologijas.
„Pasitelkus išvystytas sistemas, būtų galima sukurti tokias efektyvias automobilių dalijimosi paslaugas, kurios leistų naudoti transportą tiksliai pagal poreikį. Tai reikštų ir ekonominės situacijos pagerėjimą, nes žmonės galėtų sutaupyti mano minėtas išlaidas. Tuomet jie tuos pinigus galėtų išleisti kažkur kitur, vadinasi, įpūstų gyvybės kitose srityse. Miestų autoparkai pagaliau nustotų augę, spręstųsi ir taršos klausimai“, – vertina M. Buzelis.
