Įmonės ir toliau skaičiuoja, bet dabar ir motyvuoja
Anksčiau firmos darbuotojus sodindavo į B ir C segmento hečbekus, nes toks pasirinkimas buvo optimalus pagal kainos ir kokybės santykį. Aukštesnes pareigas užimantys darbuotojai važinėjo dyzeliniais sedanais, universalais, tačiau staigiai išpopuliarėjusių krosoverių su įmonių logotipais ant durų dar prieš kelerius metus nebuvo matyti. Natūralu, kad jie buvo brangesni už atitinkamo dydžio hečbekus.
Krosoveriai aukštesni, sunkesni, dėl to ir jų degalų sąnaudos didesnės, be to, apskritai visais ratais varomų modelių eksploatacija brangesnė. Žiūrint tik iš racionaliosios pusės, pirkti krosoverių ir SUV neapsimokėjo.
„Anksčiau įmonių vadovams net mintis nekilo pirkti didesnio pravažumo automobilius, jei aukštesnės prošvaisos ar visų varančiųjų pavaros nereikėjo. Tačiau dabar laikai iš dalies keičiasi. Aišku, gatvėse ir toliau važinėja daug „Škoda Octavia“ ar „Volkswagen Passat“ modelių, bet kai gamintojai nusprendė krosoverius pardavinėti už tokią pačią kainą kaip hečbekus ir ėmė į juos montuoti tokias pačias jėgaines, diegti tokias pačias technologijas, įmonės pradėjo pirkti ir krosoverius“, – sako žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.
Dabar su įmonių logotipais ant šoninių durelių gatvėse galima pamatyti ir „Nissan Juke“ ar „Ford Puma“ krosoverius. Firmoms tiek finansiškai, tiek pagal siūlomą įrangą ir technologijas tinka netgi stilingi, išskirtiniai kupė krosoveriai, kaip antai išaugę naujosios „Citroën C4“ kartos modeliai. Įmonių automobilių stovėjimo aikšteles jau pamažu pildo ir elektromobiliai.
Kadangi šiais laikais darbdaviams rasti gerų specialistų nėra lengva, ekspertų tvirtinimu, darbuotojams perkami madingi automobiliai yra ir paskata.
„Faktas, kad žmonės nori krosoverių ir SUV, taip yra visame pasaulyje, matome pagal pardavimo mastą. Viena iš priežasčių, dėl ko perkami aukštesni automobiliai, yra darbuotojų motyvacija. Jeigu už tiek pat pinigų darbdavys gali duoti mašiną, su kuria žmogus jausis geriau, važiuos išdidžiau, jis taip ir padaro. Ypač jei mėnesio gale nesiskiria kaštai, ar vairuoji krosoverį, ar „Ford Focus“, – aiškino V. Milius.
Stilingas krosoveris gali būti pigesnis už klasikinį hečbeką
Įmonės pradėjo dairytis į didesnio pravažumo transporto priemones, nes kai kurių gamintojų salonuose mažųjų tiesiog nebeliko.
Taip pat pačių krosoverių kainos tapo priimtinos. Dabar įmonės savo darbuotojams populiarius, stilingus ir trokštamus automobilius gali nupirkti netgi pigiau nei tradicinius hečbekus. Štai anksčiau bendrovių parkuose mėgtas „Volkswagen Golf“ dabar kainuoja nuo 23 800 eurų, o stilingas kupė krosoveris „Citroën C4“ – nuo 21 400 eurų ir jis jau komplektuojamas su gausia komforto, saugumo ir junglumo įranga, kaip antai „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“ jungtimi, oro kondicionieriumi, pastovaus greičio palaikymo sistema ir kitais patogumais.
Toms bendrovėms, kurių darbuotojai važinėja didelius atstumus, vis dar aktualus dyzelinis variklis. „Golf“ modelis su tokiu jėgos agregatu dabar kainuoja net nuo 32 300 eurų, o „Citroën“ – nuo 28 965 eurų.
„Įmonės ir toliau skaičiuoja, bet anksčiau vykdydami pirkimą konkrečiai rašydavo, kad reikia C klasės automobilių, o dabar nebežiūri taip į automobilio tipą. Atvirkščiai, žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, krosoveriai yra pigesni, nes dėl populiarumo pardavėjai siūlo geresnę jų likutinę vertę“, – dėsto „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis.
O kaip su elektros pavara? Ši taip pat populiarėja, ją renkasi ekologines vertybes propaguojančios tarptautinės bendrovės, maži verslai, taip pat – valstybinės įstaigos. Ekspertų teigimu, elektrinės transporto priemonės leidžia ne tik sukurti gamtai draugišką įvaizdį, bet ir apkarpyti automobilių parko išlaikymo išlaidas.
Skaičiai stebina, bet versti elektromobilius pirkti – nevalia
„Vieni verslai renkasi elektromobilius, nes toks nurodymas jiems yra nuleidžiamas iš Vakarų Europos, kiti – dėl įmonės politikos. Dar yra valstybinis sektorius, kuris turi vykdyti direktyvas, žaliuosius pirkimus. Jie negali nepirkti elektromobilių. Tačiau yra dalis verslo, kuris tiksliai susiskaičiuoja, kad elektromobiliai jiems apsimoka, nes perkant elektromobilį iki 50 tūkst. eurų galioja PVM lengvata, tada dar 4 tūkst. eurų grįžta iš APVA paramos, ir išeina visai geri skaičiai. Ypač tiems, kurie savo elektrą pasigamina“, – rinkos tendencijas atskleidžia V. Stanislovaitis.
Pavyzdys: racionalaus dydžio 50 kWh bateriją turintis ir 355 km viena įkrova nuvažiuojantis „Citroën ë-C4“ elektromobilis atsieina 35 990 eurų. Atskaičius PVM, jo kaina sumažėja iki 29 743 eurų. APVA parama ją sumažina dar 4 tūkst. eurų – jau iki 25 743 eurų. Taigi naujas elektrinis „Citroën“ įmonei kainuos pigiau nei 130 AG variklį ir automatinę pavarų dėžę turintis analogiškas benzinu varomas modelis.
Taip pat verta pastebėti, jog elektromobilio eksploatacinės išlaidos bus gerokai mažesnės nei automobilio su vidaus degimo varikliu, nes elektromobiliui nereikia periodiškai keisti tepalų, mažiau dėvisi jo stabdžiai ir yra mažiau mechaniškai besidėvinčių mazgų. Jei bendrovė yra įsirengusi saulės elektrinę ar pati pasigamina pigios elektros kitokiais būdais, per visą eksploatacijos laikotarpį, iš pirmo žvilgsnio net už „VW Golf“ brangesnis elektrinis „Citroën ë-C4“, gali atsieiti pigiau nei bazinis benzininis C4 modelis su mechanine pavarų dėže.
„Nemažos dalies įmonių veikla apsiriboja tam tikrose teritorijose, mažai kam reikia į Berlyną kasdien važinėti, tai elektromobilių nuvažiuojamo atstumo užtenka. Be to, įmonės moka savo energetiką susitvarkyti su saulės elektrinėmis, tad elektros pavara išties gali padėti nurėžti transporto parko kaštus“, – teigia V. Milius.
Ekspertas priduria, kad vis dėlto tai galioja ne visiems, nes elektromobiliai gali būti naudingi tik tam tikromis sąlygomis. Renkantis elektromobilius, reikia gerai juos išmanyti, viską pasverti ir paskaičiuoti, ar jie tikrai atsipirks, nes jei darbuotojams tenka važinėti tolimus atstumus, gali kilti nepasitenkinimas.
„Yra, kam jie dar netinka. Manau, jog nereikėtų tų įmonių prievartauti pirkti elektromobilių, nes jų darbuotojai paskui skleidžia blogą žinią, nors iš anksto buvo aišku, kad elektromobiliai jiems netiks“, – reziumuoja V. Milius.
