Žmonėms visada reikėjo pagalbos, o atsiradus automobiliui, ją suteikti pasidarė kiek paprasčiau. Greitosios pagalbos dėka, kasmet išsaugoma milijonai gyvybių, tačiau iki dabartinio, operatyviai atliekamo gelbėjimo, buvo numinti ilgi keliai. Mes šiandien versime istorijos puslapius ir papasakosime, kaip evoliucionavo „greitukės“.
Kalbėsime daugiausiai apie Rusijoje naudotą techniką. O gi kodėl? Todėl, kad per paskutinįjį šimtmetį, Lietuva yra graudžiausiai susijusi su šia valstybe. Nors mes ir mūsų protėviai to nenorėjome, tačiau buvome vienas valstybinis darinys iš pradžių su Carine Rusija, o po to su Tarybų Sąjunga. Dėl šios priežasties, tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje, naudota technika praktiškai nesiskyrė.
Greitosios pagalbos automobilių istorija prasideda Vienoje. 1881 metais, Vienos Operos teatre įvyko didžiulis gaisras, kurio metu žuvo 479 žmonės. Nors mieste buvo ne viena didelė ligoninė, sužeistieji negalėjo greitai sulaukti pagalbos, kas komplikavo jų būklę. Įvykių liudininko, profesoriaus Jaromiro Mundžio iniciatyva, buvo pradėtos diskusijos dėl operatyvaus Greitosios pagalbos suteikimo.
Pirmoji Greitosios pagalbos stotis Carinėje Rusijoje buvo atidaryta Varšuvoje 1897 metais. Tačiau tuo metu joje budėję medikai į iškvietimus keliaudavo arkliais kinkyta karieta.
Kalbos apie „motorizuotų“ karietų poreikį gelbstint gyvybes privedė prie to, kad 1900 metais Niujorke atsirado pirmoji Greitosios pagalbos karieta, varoma elektra. Modelis vadinosi „Electric Columbia“, galėjo išvystyti 18km/h greitį ir nuvažiuoti 25 kilometrus. 1906 metais mieste jau buvo šešios tokios karietos.
Tuo metu Maskvoje dar buvo naudojami arkliais traukiami vežimai, tačiau Greitosios komandos pagalbos sudėtis iš daktaro, seselės ir paramediko yra išlikusi iki šiol. 1902 metais tokių stočių buvo septynios, kurios veikė šalia Milicijos komisariatų. Teisę kviesti Greitąją pagalbą turėjo tik Policija, durininkai ir nakties sargybiniai.
1912 metais 50 daktarų sutiko teikti pirmąją pagalbą, važinėdami šiais triračiais.
1907 metais buvo pristatytas pirmasis rušiskas Greitosios pagalbos automobilis, kuris naudojo „Renault“ platformą ir galėjo būti panaudotas ne tik civiliniais tikslais, bet ir karo lauke.
Vokiečių gamintojas „Adler“ 1913 metais Sankt Peterburge pristatė tris Greitosios pagalbos automobilius.
Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, išaugo Greitosios pagalbos poreikis. Dėl to, Maskvos automobilistų klubas ir kiti savanoriai suformavo mobilias brigadas, greitam sužeistųjų pristatymui į ligonines. Nuo 1914 metų rugpjūčio iki gruodžio jie į ligonines pristatė daugiau kaip 18 tūkst. sužeistųjų.
Vykstant karui, Rusijoje veikė ir užsieniečių Greitosios pagalbos brigados. Štai nuotrauka, kurio užfiksuoti amerikiečių savanoriai, vairuojantys "Pierce-Arrow 48-B-53" automobilius.
Anglai į Rusiją siuntė „Daimler Coventry 15HP“ mašinas. Toliau nuotraukoje esantis „Renault“ – prancūzų parama.
Po karo, Greitoji pagalba buvo teikiama ne tik įvykus nelaimingiems atsitikimams, bet ir susirgus namie. Tuo rūpinosi Maskvos greitosios pagalbos psichiatrai, į iškvietimus vykdavę su motociklais, turinčiais specialius vežimėlius. Siekiant gerinti sveikatos apsaugą Tarybinėje Rusijoje, nebuvo galima apsieiti vien importuojamais automobiliais, todėl pirmoji, nuo pagrindų sukurta rusiška Pirmosios pagalbos mašina buvo „GAZ-A“
Veliau išpopuliarėjo „GAZ-AA“ platforma. Sankt Peterburge buvo net du šimtai šių Greitosios pagalbos automobilių, kurių kiekvienas veikdavo 3,3 kilometro spinduliu.
Siekiant kuo greičiau pasiekti pacientą, medikams reikėjo greitų, patogių ir erdvių mašinų, todėl buvo pasirinkta limuzino „ZIS-101“ platforma. Šis automobilis ypač pasiteisino Maskvoje.
Prieš Antrąjį Pasaulinį karą pasirodė modifikuotas „GAZ-55“ Greitosios pagalbos automobilis, skirtas sunkiai privažiuojamoms vietoms. Jis galėjo vežti keturis gulinčius ligonius bei turėjo šildytuvą, kuris šildė išmetamųjų dujų pagalba.
1947 metais pasirodė limuzino "ZIS-110" modifikacija "ZIS-110A", skirta Greitajai pagalbai. Automobilis turėjo šešių litrų kubatūros, aštuonių cilindrų variklį su 140 arklio galių. Pagal to laikmečio standartus, tai buvo greita mašina, tačiau vidutinės sąnaudos prilygo sunkvežimiui - 27 litrai šimtui kilometrų.
„ZIS-110A“ šeštajame dešimtmetyje pakeitė „GAZ-12B ZIM“. Šis automobilis turėjo šešių cilindrų 95 arklio galių variklį, kuris buvo kur kas ekonomiškesnis už pirmtaką ir suvartodavo vos 18 litrų šimtui kilometrų.
Nuotraukoje įamžinta visiems gerai žinoma „GAZ-M20 Pobeda“ paramedikų versija.
1960 metais pasirodė latvių gamybos „RAF-977I“ Greitosios pagalbos automobilis, kurio bazė buvo paimta iš „GAZ-21 Volga“ mašinos. Tai buvo pirmasis reamobilis, turėjęs žybsinčias raudonas lemputes.
Čekijos automobilių gamintojas "Škoda" Greitosios pagalbos tarnybai tiekė „1201“ mašinas.
Ne tik Tarybų Sąjungoje eksploatuojamas, bet ir į užsienį eksportuojamas buvo „GAZ-22BM“ automobilis.
Aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje pasirodė naujas latvių kūrinys „RAF-22031“. Šis reamobilis dalinosi baze su „GAZ-24 Volga“. Vėliau, kiek patobulintas, automobilis vadinosi „RAF-2915“. „Latvijas“ atsimena dauguma, nes jos Lietuvoje tarnavo dar apie dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo.
Medicininę įrangą gaminanti Suomijos įmonė "Tamro" išleido keltą "RAF-2915" patobulintų versijų, kurios turėjo kokybišką medicininę aparatūrą, aukštesnį stogą ir naują išdažymą.
„GAZ-24-03 Volga“ taip pat buvo paversta į Greitosios pagalbos automobilį, kuris dažniausiai buvo naudojamas kaip vietinė pagalbos stotis renginių metu. Ta pati suomių įmonė „Tamro“ yra perdirbusi keletą šių „Volgų“. Beje, jos vis dar naudojamos Sankt Peterburge.
Na štai, visiems gerai pažįstamas „Uazikas“. Kaip Greitosios pagalbos automobilis, jis buvo pradėtas naudoti dar septintajame dešimtmetyje vietose, į kurias sunku nuvažiuoti. Rusijoje jie iki šiol nepakeičiami.
Dabar Rusijoje dažniausiai naudojami ant „GAZ-32214“ pagaminti automobiliai. Nors visi žino, kad jie yra tiesiog tragiški, tačiau kaina nulemia valdžios pasirinkimą.
O kokia situacija Lietuvoje? Tarybų Sąjungos rudimentų atsikratėme dar visai nesenai, todėl jokia išskirtinė istorija dar nespėjo susikurti. Patys pirmieji nupirkti „Hyundai H100“ kai kuriose savivaldybėse važinėja iki šiol. Taip pat nemažai paramos gauta naudota technika iš Vakarų Europos. Po truputėlį įgaunamas Greitosios medicinos pagalbos autoparko identitetas daugiausiai susideda iš „VW Transporter“ ar „Crafter“ ir „Mercedes-Benz Sprinter“.
Žmonėms visada reikėjo pagalbos, o atsiradus automobiliui, ją suteikti pasidarė kiek paprasčiau. Greitosios pagalbos dėka, kasmet išsaugoma milijonai gyvybių, tačiau iki dabartinio, operatyviai atliekamo gelbėjimo, buvo numinti ilgi keliai. Mes šiandien versime istorijos puslapius ir papasakosime, kaip evoliucionavo „greitukės“.
Kalbėsime daugiausiai apie Rusijoje naudotą techniką. O gi kodėl? Todėl, kad per paskutinįjį šimtmetį, Lietuva yra graudžiausiai susijusi su šia valstybe. Nors mes ir mūsų protėviai to nenorėjome, tačiau buvome vienas valstybinis darinys iš pradžių su Carine Rusija, o po to su Tarybų Sąjunga. Dėl šios priežasties, tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje, naudota technika praktiškai nesiskyrė.
Greitosios pagalbos automobilių istorija prasideda Vienoje. 1881 metais, Vienos Operos teatre įvyko didžiulis gaisras, kurio metu žuvo 479 žmonės. Nors mieste buvo ne viena didelė ligoninė, sužeistieji negalėjo greitai sulaukti pagalbos, kas komplikavo jų būklę. Įvykių liudininko, profesoriaus Jaromiro Mundžio iniciatyva, buvo pradėtos diskusijos dėl operatyvaus Greitosios pagalbos suteikimo.
Pirmoji Greitosios pagalbos stotis Carinėje Rusijoje buvo atidaryta Varšuvoje 1897 metais. Tačiau tuo metu joje budėję medikai į iškvietimus keliaudavo arkliais kinkyta karieta.
Kalbos apie „motorizuotų“ karietų poreikį gelbstint gyvybes privedė prie to, kad 1900 metais Niujorke atsirado pirmoji Greitosios pagalbos karieta, varoma elektra. Modelis vadinosi „Electric Columbia“, galėjo išvystyti 18km/h greitį ir nuvažiuoti 25 kilometrus. 1906 metais mieste jau buvo šešios tokios karietos.
Tuo metu Maskvoje dar buvo naudojami arkliais traukiami vežimai, tačiau Greitosios komandos pagalbos sudėtis iš daktaro, seselės ir paramediko yra išlikusi iki šiol. 1902 metais tokių stočių buvo septynios, kurios veikė šalia Milicijos komisariatų. Teisę kviesti Greitąją pagalbą turėjo tik Policija, durininkai ir nakties sargybiniai.
1912 metais 50 daktarų sutiko teikti pirmąją pagalbą, važinėdami šiais triračiais.
1907 metais buvo pristatytas pirmasis rušiskas Greitosios pagalbos automobilis, kuris naudojo „Renault“ platformą ir galėjo būti panaudotas ne tik civiliniais tikslais, bet ir karo lauke.
Vokiečių gamintojas „Adler“ 1913 metais Sankt Peterburge pristatė tris Greitosios pagalbos automobilius.
Prasidėjus Pirmajam Pasauliniam karui, išaugo Greitosios pagalbos poreikis. Dėl to, Maskvos automobilistų klubas ir kiti savanoriai suformavo mobilias brigadas, greitam sužeistųjų pristatymui į ligonines. Nuo 1914 metų rugpjūčio iki gruodžio jie į ligonines pristatė daugiau kaip 18 tūkst. sužeistųjų.
Vykstant karui, Rusijoje veikė ir užsieniečių Greitosios pagalbos brigados. Štai nuotrauka, kurio užfiksuoti amerikiečių savanoriai, vairuojantys "Pierce-Arrow 48-B-53" automobilius.
Anglai į Rusiją siuntė „Daimler Coventry 15HP“ mašinas. Toliau nuotraukoje esantis „Renault“ – prancūzų parama.
Po karo, Greitoji pagalba buvo teikiama ne tik įvykus nelaimingiems atsitikimams, bet ir susirgus namie. Tuo rūpinosi Maskvos greitosios pagalbos psichiatrai, į iškvietimus vykdavę su motociklais, turinčiais specialius vežimėlius. Siekiant gerinti sveikatos apsaugą Tarybinėje Rusijoje, nebuvo galima apsieiti vien importuojamais automobiliais, todėl pirmoji, nuo pagrindų sukurta rusiška Pirmosios pagalbos mašina buvo „GAZ-A“
Veliau išpopuliarėjo „GAZ-AA“ platforma. Sankt Peterburge buvo net du šimtai šių Greitosios pagalbos automobilių, kurių kiekvienas veikdavo 3,3 kilometro spinduliu.
Siekiant kuo greičiau pasiekti pacientą, medikams reikėjo greitų, patogių ir erdvių mašinų, todėl buvo pasirinkta limuzino „ZIS-101“ platforma. Šis automobilis ypač pasiteisino Maskvoje.
Prieš Antrąjį Pasaulinį karą pasirodė modifikuotas „GAZ-55“ Greitosios pagalbos automobilis, skirtas sunkiai privažiuojamoms vietoms. Jis galėjo vežti keturis gulinčius ligonius bei turėjo šildytuvą, kuris šildė išmetamųjų dujų pagalba.
1947 metais pasirodė limuzino "ZIS-110" modifikacija "ZIS-110A", skirta Greitajai pagalbai. Automobilis turėjo šešių litrų kubatūros, aštuonių cilindrų variklį su 140 arklio galių. Pagal to laikmečio standartus, tai buvo greita mašina, tačiau vidutinės sąnaudos prilygo sunkvežimiui - 27 litrai šimtui kilometrų.
„ZIS-110A“ šeštajame dešimtmetyje pakeitė „GAZ-12B ZIM“. Šis automobilis turėjo šešių cilindrų 95 arklio galių variklį, kuris buvo kur kas ekonomiškesnis už pirmtaką ir suvartodavo vos 18 litrų šimtui kilometrų.
Nuotraukoje įamžinta visiems gerai žinoma „GAZ-M20 Pobeda“ paramedikų versija.
1960 metais pasirodė latvių gamybos „RAF-977I“ Greitosios pagalbos automobilis, kurio bazė buvo paimta iš „GAZ-21 Volga“ mašinos. Tai buvo pirmasis reamobilis, turėjęs žybsinčias raudonas lemputes.
Čekijos automobilių gamintojas "Škoda" Greitosios pagalbos tarnybai tiekė „1201“ mašinas.
Ne tik Tarybų Sąjungoje eksploatuojamas, bet ir į užsienį eksportuojamas buvo „GAZ-22BM“ automobilis.
Aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje pasirodė naujas latvių kūrinys „RAF-22031“. Šis reamobilis dalinosi baze su „GAZ-24 Volga“. Vėliau, kiek patobulintas, automobilis vadinosi „RAF-2915“. „Latvijas“ atsimena dauguma, nes jos Lietuvoje tarnavo dar apie dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo.
Medicininę įrangą gaminanti Suomijos įmonė "Tamro" išleido keltą "RAF-2915" patobulintų versijų, kurios turėjo kokybišką medicininę aparatūrą, aukštesnį stogą ir naują išdažymą.
„GAZ-24-03 Volga“ taip pat buvo paversta į Greitosios pagalbos automobilį, kuris dažniausiai buvo naudojamas kaip vietinė pagalbos stotis renginių metu. Ta pati suomių įmonė „Tamro“ yra perdirbusi keletą šių „Volgų“. Beje, jos vis dar naudojamos Sankt Peterburge.
Na štai, visiems gerai pažįstamas „Uazikas“. Kaip Greitosios pagalbos automobilis, jis buvo pradėtas naudoti dar septintajame dešimtmetyje vietose, į kurias sunku nuvažiuoti. Rusijoje jie iki šiol nepakeičiami.
Dabar Rusijoje dažniausiai naudojami ant „GAZ-32214“ pagaminti automobiliai. Nors visi žino, kad jie yra tiesiog tragiški, tačiau kaina nulemia valdžios pasirinkimą.
O kokia situacija Lietuvoje? Tarybų Sąjungos rudimentų atsikratėme dar visai nesenai, todėl jokia išskirtinė istorija dar nespėjo susikurti. Patys pirmieji nupirkti „Hyundai H100“ kai kuriose savivaldybėse važinėja iki šiol. Taip pat nemažai paramos gauta naudota technika iš Vakarų Europos. Po truputėlį įgaunamas Greitosios medicinos pagalbos autoparko identitetas daugiausiai susideda iš „VW Transporter“ ar „Crafter“ ir „Mercedes-Benz Sprinter“.
