Automobilių kolekcionieriai yra pagrindinė ir svarbiausia „Ferrari“ markės vadovų auditorija. Būtent jiems nuolatos kuriami itin brangūs ir reti modeliai, kurių išliekamoji vertė visuomet išliks septynių ar aštuonių nulių zonoje. Ir „Ferrari Enzo“ yra vienas iš tokių.
Naujo tūkstantmečio pradžioje debiutavęs modelis staiga tapo vienu geriausiu bendrovės kūrinių, tačiau tik galutinį rezultatą matę kolekcionieriai ir „Ferrari“ markės gerbėjai retai gauna galimybę pažvelgti į keturis ratus važinėjančią laboratoriją, kurioje buvo išbandomi „Ferrari Enzo“ automobiliui skirti sprendimai.
Atsarginių detalių kratinys
Šiandien „Ferrari“ naujo automobilio kūrimui, testavimui ir paruošimui gamyba išleidžia milijardus eurų, tačiau dešimto dešimtmečio pradžioje italų gamintoja nebuvo nei tokia turtinga, nei technologiškai pažangi.
Kaip ir daugelis panašaus kalibro kompanijų, „Ferrari“ inžinieriai turėjo ieškoti įvairiausių būdų, kuriais galėtų bendrovės flagmano kūrimo kaštus sumažinti iki minimumo.
Skirtingai nei „La'Ferrari“, kuris turi šūsnį tik jam būdingų detalių, „Ferrari Enzo“ prototipe naudoti komponentai buvo surinkti iš eilės skirtingų markės modelių.
Pavyzdžiui, alyvos aušintuvas buvo paimtas iš „Ferrari 550 Maranello“, stabdžių sistema ir nemaža dalis pakabos elementų inžinieriai pasiėmė iš lenktynėms skirto „Ferrari 355 Challenge“, o štai salono detalės buvo išluptos iš dar senesnio „Ferrari 348“.
Pagamino tik tris prototipus
Automobilių prototipai kuriami ne tik tam, jog inžinieriai galėtų įvairiomis sąlygomis išbandyti naują modelį. Prototipai yra kuriami ir tam, jog surinkimo linijoje dirbantys specialistai galėtų tinkamiau susipažinti su surinkimo, remonto, išrinkimo procesais.
Įprastai, „Volkswagen“ dydžio gamintojas kurdamas naują modelį turi nuo 10 iki 30 skirtingų prototipų, kurie yra naudojami įvairiausioms reikmėms. Nuo bandymų surinkimo linijoje iki žiaurių bandomųjų važiavimų speiguotoje šiaurėje. „Ferrari“, deja, tokios prabangos anuomet neturėjo.
Kiekvienas būsimo „Ferrari Enzo“ prototipas buvo sukonstruojamas tik su sąlyga, jeigu visi parametrai ir kiti smulkūs sprendimai buvo aptarti tarpusavyje ir kai visa komanda žinojo, jog atėjo metas visus sprendimus išbandyti realiame gyvenime,
Būtent dėl šios priežasties „Ferrari“ pagamino tik tris „Enzo“ superautomobilio prototipus, kurie tarpusavyje skyrėsi ne tik vizualiai.
Pavyzdžiui, pirmasis prototipas buvo maždaug 5 centimetrais trumpesnis ir 1,5 centimetro siauresnis už antrąjį. Pirmasis prototipas taip pat turėjo silpnesnį, 480 arklio galių generuojantį variklį, kuomet paskutinė prototipo evoliucija džiugino 660 arklio galių kaimene.
Evoliucionavo į dešimtmečio ikoną
„Ferrari“ ne vieną kartą pabrėžė, jog naujo tūkstantmečio pradžioje pristatytas „Enzo“ superautomobilis buvo sukurtas siekiant pagerbti garsųjį bendrovės įkūrėją – Enzo Ferrari.
Kadangi E. Ferrari buvo didžiulis „Ferrari“ automobilių sporto programos rėmėjas, „Enzo“ projekto autoriai turėjo pasirūpinti, jog jame netrūktų glaudžių sąsajų su Enzo mylima Formule 1.
„Ferrari“ tvirtino, jog „Enzo“ kūrimo procese iš tikrųjų buvo naudojamos Formulės 1 technologijos. Pavyzdžiui, kėbulo detalės buvo pagamintos iš anglies pluošto, variklis buvo suporuotas F-1 stiliaus robotizuota mechanine pavarų dėže.
Be to, „Enzo“ buvo aprūpintas aktyviai aerodinaminiais elementais, kurie galėdavo sugeneruoti nuo 340 iki 775 kilogramų prispaudžiamąją jėgą. Paranku, kai nori prasilėkti 300 km/val. greičiu Vokietijos autobane.
Sunkiai suvokiama dinamika
„Ferrari Enzo“ buvo vienas pirmųjų naujos kartos superautomobilių, galėjusių pademonstruoti iki tol neregėtą dinamiką. Gamintojas deklaruodavo, jog „Enzo“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 3,6 sekundės, tačiau įvairūs nepriklausomi bandymai parodė, jog itališkas superautomobilis tai gali padaryti greičiau – vidutiniškai per 3,1 sekundės.
Įspūdingas charakteristikas pabrėžia ir kiti akceleracijos testai. Štai, 0 iki 160 km/val. jis įsibėgėdavo tik per 6,6 sekundės. 400 metrų distanciją jis įveikdavo per maždaug 11 sekundžių, o priešakyje esant labai ilgai tiesiajai „Enzo“ pasiekdavo 355 km/val. maksimalų greitį.
