Elektrinių automobilių pasiūla šiuo metu kelis kartus pranoksta įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtrą. Šią problemą pastaruoju metu labiausiai pabrėžia Europos automobilių gamintojų asociacija „ACEA“, kuri teigia, jog iki 2030 m. Europoje privalo atsirasti bent jau trys milijonai viešųjų įkrovimo taškų, kurie galėtų patenkinti elektromobilių poreikius.
Vokietijos leidinio „Focus“ duomenimis, praėjusiais metais visoje ES teritorijoje veikė 225 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų. Nors šis skaičius atrodo įspūdingai, tačiau tai yra lašas jūroje, nes net 70 proc. šių įkrovimo taškų yra trijose valstybėse – Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Be to, tik 25 tūkst. įkrovimo stotelių galia yra didesnė nei 22 kW.
Europos Sąjunga atsižvelgdama į įkrovimo stotelių trūkumą, po šių metų birželio mėn. Prancūzijoje vykusio Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės susitikimo, Europos transporto ministrai pasiūlė visoms valstybėms narėms nustatyti privalomus tikslus. Pagal naująjį teisės aktą būtų reikalaujama, kad kiekviena Europos kelių tinkle įrengta elektromobilių įkrovimo stotelė būtų nutolusi ne daugiau kaip 60 kilometrų. Kad būtų užtikrintas greitas įkrovimas, kiekvienos įkrovimo vietos galia taip pat turėtų būti ne mažesnė kaip 150 kW.
Jei šis pasiūlymas būtų priimtas, valstybės narės iki 2025 m. naująją taisyklę pirmiausia turėtų taikyti pagrindiniuose Europos keliuose, o iki 2030 m. – visame kelių tinkle. Tačiau įstatymų leidėjai nesustojo ir čia.
Jie taip pat pasiūlė standartizuoti terminalus su universaliomis įkrovimo jungtimis ir visų pirma sukurti bendrą mokėjimo sistemą, kuri supaprastintų įkroviklių naudojimą. Šiandien įprasta, kad elektromobilių savininkai gali naudotis tik tam tikromis įkrovimo stotelėmis ir negali atsiskaityti įprasta mokėjimo kortele. Be to, jie baudžiami didesnėmis energijos kainomis, kai naudojasi kitu tinklu.
Šis pasiūlymas atitinka ES planą „Fit for 55“, kuriuo siekiama iki 2030 m. išmetamą CO2 kiekį sumažinti 55 proc. Tačiau Europos Parlamentas šiam pasiūlymui dar turi pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis šių metų Europos Vadovų Tarybos susitikimas įvyks tik rugsėjo mėnesį, šis pasiūlymas vis dar lieka neįgyvendinama svajone.
Elektrinių automobilių pasiūla šiuo metu kelis kartus pranoksta įkrovimo stotelių infrastruktūros plėtrą. Šią problemą pastaruoju metu labiausiai pabrėžia Europos automobilių gamintojų asociacija „ACEA“, kuri teigia, jog iki 2030 m. Europoje privalo atsirasti bent jau trys milijonai viešųjų įkrovimo taškų, kurie galėtų patenkinti elektromobilių poreikius.
Vokietijos leidinio „Focus“ duomenimis, praėjusiais metais visoje ES teritorijoje veikė 225 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų. Nors šis skaičius atrodo įspūdingai, tačiau tai yra lašas jūroje, nes net 70 proc. šių įkrovimo taškų yra trijose valstybėse – Nyderlanduose, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Be to, tik 25 tūkst. įkrovimo stotelių galia yra didesnė nei 22 kW.
Europos Sąjunga atsižvelgdama į įkrovimo stotelių trūkumą, po šių metų birželio mėn. Prancūzijoje vykusio Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės susitikimo, Europos transporto ministrai pasiūlė visoms valstybėms narėms nustatyti privalomus tikslus. Pagal naująjį teisės aktą būtų reikalaujama, kad kiekviena Europos kelių tinkle įrengta elektromobilių įkrovimo stotelė būtų nutolusi ne daugiau kaip 60 kilometrų. Kad būtų užtikrintas greitas įkrovimas, kiekvienos įkrovimo vietos galia taip pat turėtų būti ne mažesnė kaip 150 kW.
Jei šis pasiūlymas būtų priimtas, valstybės narės iki 2025 m. naująją taisyklę pirmiausia turėtų taikyti pagrindiniuose Europos keliuose, o iki 2030 m. – visame kelių tinkle. Tačiau įstatymų leidėjai nesustojo ir čia.
Jie taip pat pasiūlė standartizuoti terminalus su universaliomis įkrovimo jungtimis ir visų pirma sukurti bendrą mokėjimo sistemą, kuri supaprastintų įkroviklių naudojimą. Šiandien įprasta, kad elektromobilių savininkai gali naudotis tik tam tikromis įkrovimo stotelėmis ir negali atsiskaityti įprasta mokėjimo kortele. Be to, jie baudžiami didesnėmis energijos kainomis, kai naudojasi kitu tinklu.
Šis pasiūlymas atitinka ES planą „Fit for 55“, kuriuo siekiama iki 2030 m. išmetamą CO2 kiekį sumažinti 55 proc. Tačiau Europos Parlamentas šiam pasiūlymui dar turi pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinis šių metų Europos Vadovų Tarybos susitikimas įvyks tik rugsėjo mėnesį, šis pasiūlymas vis dar lieka neįgyvendinama svajone.
