Susipažinkite su aštuntame dešimtmetyje sukurtu „ESF5“ prototipu. Ant „W114“ modelio bazės sukurtas prototipas tapo keturis ratus turinčia mobilia laboratorija, kuri leido „Mercedes Benz“ inžinieriams išbandyti naujausias keleivių saugumą užtikrinančias technologijas.
„ESF5“ tapo pirmuoju „Mercedes Benz“ automobiliu, kuris turėjo trijų taškų saugos diržus su įtempėjais, vairuotojo ir keleivio oro pagalvę ir „ABS“ sistemą. Skamba juokingai? Prisiminkime, jog šis prototipas buvo sukurtas 1971 metais! Anuomet tokių privalumų neturėjo ne vienas automobilis.
Automobilis taip pat buvo aprūpintas plačiais, smūgį sugebančiais sugerti priekiniu ir galiniu buferiais. Šis pakankamai smulkus pakeitimas leido automobiliui išlaikyti priekinio ir galinio smūgio testus važiuojant 80 km/val. greičiu. Tuo tarpu šoninio smūgio bandymai buvo atliekami kitam automobiliui važiuojant 20 km/val. greičiu.
„ESF5“ visuose „Mercedes Benz“ bandymuose pasirodydavo puikiai. Netgi idealiai, tačiau vokiečių kompanijos inžinieriai apie serijinę šio modelio gamybą labai ilgai dvejojo. Kodėl? Visi atlikti pakeitimai pridėjo net 660 kilogramų papildomo svorio. Nors automobilis buvo orientuotas į komfortą, tačiau prototipą išbandę didžiausių „Mercedes Benz“ atstovybių vadovai teigė, jog šiam modeliui markės atstovybėse ne vieta. Vienintelis būdas pradėti šio automobilio gamybą - atsikratyti viršsvorio.
„Mercedes Benz“ siekė sukurti patį saugiausią sedaną pasaulyje. „ESF05“ iš tikrųjų tuo metu buvo pats saugiausias sedanas pasaulyje, tačiau nepatraukli automobilio išvaizda ir didžiulis svoris jam pakišo koją.
Pasimokę iš savo klaidų, 1972 metais „Mercedes Benz“ pristatė atnaujintą „ESF05“ modelio versiją - „ESF13“, kuri atsikratė milžiniškų buferių ir iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip ir bet kuris kitas šios markės modelis. „Mercedes Benz“ pakeitė smūgio energiją sugeriančių buferių struktūrą, automobilio struktūroje panaudojo egzotiškai skambančias medžiagas.
