Pardavimo bangos
Praeitą lapkritį Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija informavo, kad mūsų šalyje jau įrengta apie 1800 viešųjų įkrovimo prieigų, ir šis skaičius toliau nesustabdomai auga. Asociacija skaičiuoja, kad valstybės tikslas iki 2030-ųjų šalyje turėti 6 tūkst. viešųjų įkrovimo stotelių dabartiniais tempais gali būti pasiektas gerokai anksčiau, tačiau štai elektromobilių pardavimo sparta kiek atsilieka.
Pernai naujų elektromobilių rinkos dalis iš tiesų traukėsi nuo 7 iki 5,6 proc. Antrinė elektromobilių rinka dar tik rimtesnio įsibėgėjimo stadijoje. Tad galima suprasti infrastruktūros vystytojų nerimą, kad jų bandymai suplanuoti investicijų atsipirkimą stringa stebint lėčiau nei tikėtasi augantį potencialių klientų skaičių.
Na, bet pardavimo situacija, kaip ir bet kurioje kitoje srityje - ją lemia daugybė įvairiausių veiksnių, kurių vieni svarbiausių yra pasiūla ir asortimento kaina. Aš palaukčiau šių metų pabaigos, nes bus įdomu pamatyti, kaip seksis debiutuoti šiemet į mūsų kraštą atvažiuosiantiems žemesnės kainų lentynos elektromobiliams.
Tarp pigiausių bus prancūzų hečbekai „Renault 5“ ir „Citroën ë-C3“, taip pat ir mažieji krosoveriai „Citroën“ ë-C3 Aircross“, o taip pat - korėjiečių „Hyundai Inster“. Visų pradinė kaina – mažiau nei 30 tūkst. eurų. Kai kurie gamintojai skelbiasi poros metų bėgyje turėsiantys ką pasiūlyti ieškantiems ir apie 20 tūkst. eurų ar net mažiau kainuojančių elektromobilių.
Statistika rodo, kad pernai vidutiniškai naujam automobiliui (nebūtinai elektromobiliui) lietuviai išleido apie 35,5 tūkst. eurų, o šioje kainų kategorijoje (įskaitant APVA subsidiją) debiutuos labai įdomus krosoveris nedidelėms šeimoms „Kia EV3“. Gausi komforto ir saugumo įranga, moderni išvaizda, per 400 km viena įkrova realiomis sąlygomis nuvažiuojamas atstumas – štai ir pažiūrėsime, kaip platesnėms masėms atsiversiančios anksčiau tik brangesniems elektromobiliams būdingos galimybės paveiks rinką. Kita vertus, tokių toli viena įkrova nuvažiuojančių modelių kaip „KIA e-Niro“ kainos antrinėje rinkoje artėja prie psichologinės 10000 eurų ribos, už kurią lietuviai dažniausiai perka naudotą automobilį.
Įkroviklių per daug nebus
O infrastruktūros, mano galva, niekuomet nebus per daug. Kuo daugiau įkrovimo taškų, tuo mažiau argumentų amžinai viskuo abejojantiems skeptikams ir tuo daugiau paskatų iš tikrųjų norintiems persėsti į elektrinį automobilį, tik vis dar nepasitikintiems jo galimybėmis. Į visą elektromobilių patrauklumo lygtį dabar gula vis daugiau argumentų.
Mano minėtų įperkamesnių (tačiau ne kompromisinių ir super biudžetinių) žinomų gamintojų elektromobilių banga atūžia kaip tik kartu su sparčia praktiškesnių įkrovimo sprendimų plėtra. Puikus to pavyzdys: baigiantis 2024-iesiems, netoli Panevėžio, labai patrauklioje kelių tarp Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Rygos sankirtoje, įsikūrė elektromobilių stotelių centras, kuriame vienu metu gali įsikrauti 20 automobilių. Vėliau šis skaičius bus padvigubintas.
Turbūt dar svarbesnis čia yra kitas skaičius: kiekvienos įkrovimo stotelės galia siekia iki 200 kW, o ateityje svarstoma ją padidinti ir iki 400 kW. Tai reiškia, kad itin spartų įkrovimą palaikantys elektromobiliai gali iki specialistų rekomenduojamos 80 proc. baterijos įkrovos lygio energiją atkurti vos per 15 minučių ar net greičiau. Per tą laiką galima atsipūsti, pamankštinti kojas bei apsilankyti čia pat įrengtoje kavinėje ar parduotuvėje.
Panašūs įkrovimo parkai rengiami ir kitose dideliu srautu pasižyminčiose vietose: magistralėje Vilnius–Klaipėda bei Varėnoje, prie Vilniaus ir Alytaus kelių sankirtos. Tokius parkus dažniau keliaujantys po Europą jau bent keletą metų mato ir prie svarbių Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos ar net Kroatijos magistralių. Visi šie parkai, o ypač – esantys kelyje Vilnius-Klaipėda, išspręs vos ne esminį skeptikų klausimą – kelionę nuo sostinės iki jūros. Net ir su elektromobiliais, kurie negali šio atstumo įveikti viena įkrova kelionės bus absoliučiai paprastos – tereikės stabtelti kavos ar sumuštinio įkrovimo parke.
Įkrovimo parkų koncepcija leidžia negaišti daug laiko pildant baterijas ir sklandžiai keliauti didelius atstumus, o be to gerokai padidina tikimybę keliaujant rasti laisvą įkrovimo vietą. Taip iš pašaknų griaunamas dar vienas psichologinis abejojančių dėl elektromobilių barjeras: degalų ir energijos papildymo laikas tampa panašus.
Pavyzdžiui, ypač spartų įkrovimą palaikantys tokie elektromobiliai, kaip „Kia EV6“, „Audi Q6 e-tron“ ir pan., vos per 10 minučių atitinkamose stotelėse gali įsikrauti tiek, kad užtektų dar 200 kilometrų kelionei. Dėl to visas procesas tampa sklandus, o elektromobiliais galima drąsiai leistis į keliones ne tik po Lietuvą, bet ir po kitas Europos šalis.
Malonūs akiai skaičiai
Malonūs akiai skaičiai žybsi ne tik prie pagrindinių šalies kelių, bet ir miestuose. Pavyzdžiui, 40 elektromobilių vienu metu nuo praėjusios gegužės gali pasipildyti baterijų atsargas Kauno „Akropolio“ automobilių aikštelėje (iki 150 kW sparta), o plėtotojai pažadėjo netolimoje ateityje šį pajėgumą ir padvigubinti. Dar 26 vietų (iki 50 kW galios) aikštelė įrengta Kaune, prie A1 ir A6 kelių sankirtos. 24 įkrovimo vietos kone vienu metu atsirado Palangoje, kur įkrovimo infrastruktūros labai trūko.
Iš tiesų, per pastaruosius metus kone kas mėnesį buvo galima paskaityti pranešimą apie vis atsidarančius įkrovimo centrus ir centriukus. Galima net pajuokauti, kad vystytojams jau nebeapsiverčia liežuvis girtis naujomis stotelėmis, skirtomis vienu metu vienam ar keliems automobiliams. Į žiniasklaidą dabar einama, kai galima pristatyti bent 20 vietų erdvę.
Žvelgiant į netolimą ateitį, tokia plėtra, apimanti tiek miestų centrus, tiek užmiesčių vietoves, leis vairuotojams sklandžiai keliauti visoje šalyje ir už jos ribų. Ir liks mažiau erdvės skeptiškoms nuomonėms. Tad mėgindami atsakyti į vištos ir kiaušinio klausimą nenuvertinkime abiejų.
