Nacionalistinių jausmų apimti, su didžiausia pagarba ir meile Tėvynei, po jos didvyrių triuškinančio žygio per pasaulio krepšinio čempionatą, nejučia ėmėme dairytis kuo gi čia dar pasididžiavus... S.Brundza jau seniai nebeskina laurų tarptautiniuose raliuose, o K.Vasiliauskas vis dar tebesiruošia imti F-1, bet niekaip nepaima. Rokiškio automobilių gamykla savo pasiekimais surenkant GAZeles mus nelabai įkvepia, tačiau porą perlų vistik atkapstėme. Apie vieną iš jų rašome dabar. Gal ne veltui ministras E.Masiulis Lietuvą regi kaip elektromobilių pramonės lyderę regione... Uf.. kad taip Eligijaus žodžiai Dievui į ausį.
Kartas nuo karto tenka nugirsti apie vienokį ar kitokį bandymą pagaminti elektromobilį Lietuvoje. Štai vienas toks bandymas - JonElis! Kas jis toks ir kaip atsirado? Tuoj pasidomėsim. Šiandien kapstomės po automobilį, o artimiausiu metu pateiksime ir interviu su jo kūrėjais, tad jei turite klausimų - rašykite mums į [email protected] arba tiesiog komentaruose.
Elektromobilis pavadinimu JonElis yra padarytas ant Ford Connect automobilio bazės. Tačiau pirmtako kėbulas stipriai pakeistas, tad originalių Ford detalių likę ne taip ir daug. Vietoj buvusio standartinio dyzelinio variklio įmontuotas elektrinis, trifazis variklis. Jis per movą yra sujungtas su originalia greičių dėže. Toks jungimas leidžia be didelių pastangų perdaryti bet kokio gamintojo gaminamą automobilį. Pasak kūrėjų, šis sujungimo procesas nėra sudėtingas, tad jį automanai gali atlikti savo garaže, kuriame yra bazinis įrankių komplektas.
Variklį valdo valdymo blokas, kuris nuolatinę įtampą verčia trijų fazių kintama įtampa, tuo pačiu pagrindinius parametrus pastoviai siunčia į CAN magistralę. Šis valdiklis taip pat gali variklį perjungti į generatoriaus rėžimą. Regeneraciniu stabdymo būdu (kai variklis veikia kaip generatorius) stabdant automobilį mechaninė stabdymo energija paverčiama elektros energija, kuri yra gražinama atgal į traukos bateriją. Šio valdiklio darbinė įtampa 144V. Automobilyje yra sumontuoti 45 ličio geležies fosfatų (LiFePO4) tipo 100Ah talpos akumuliatoriai. Šie akumuliatoriai tarpusavyje sujungti nuosekliai, taip gaunama darbinė (144V) įtampa. Su numatytu kiekiu ir talpos akumuliatoriais automobilis vienu pakrovimu turėtų nuvažiuoti 80-100 km atstumą.
Šiuo metu elektromobiliams labiausiai tinka LiFePO4 tipo akumuliatoriai, kadangi jie nėra sprogūs (paveikti mechaniškai ar elektriškai jie nesprogsta, todėl tai nekelia pavojaus nei žmonėms, nei automobiliui), o jų įtampa yra praktiškai pastovi iki pat akumuliatoriui išsikraunant. O tai reiškia vieną - kad automobilio trauka akumuliatoriams išsikraudinėjant mažės nežymiai. Akumuliatoriams krauti įmontuotas pakrovėjas, kuris krauną visą iš 45 elementų sudarytą bateriją, ją pilnai pakrauna per 8 valandas, tad JonElį galima eksploatuoti kiekvieną dieną, kraunant jį naktį.
Siekiant optimizuoti baterijų darbą ir tarnavimo laiką, buvo sukurta baterijos stebėjimo ir valdymo sistema. Prie kiekvieno baterijos elemento yra primontuotas mikrovaldiklis, kuris pastoviai matuoja elemento temperatūrą ir įtampą, krovimo metu įjungiantis šuntą, jei akumuliatorius pasikrovė. Tokiu būdu pakrauti akumuliatoriaus elementai nebus toliau kraunami, taip bus balansuojama baterija. Duomenys iš baterijos (baterijos elementų įtampos bei temperatūros) yra surenkami ir išsiunčiami į CAN magistralę. Kad vartotojui ir tehniniam personalui būtų paprasčiau suvokti kas vyksta sistemoje, yra sukurtas įrenginys, kuris kaupia CAN magistrale gautus duomenis, juos apdoroja ir pateikia vartotojui ar techniniam personalui suprantamu formatu lietimui jautriame ekrane. Šis įrenginys rodo baterijose likusios energijos kiekį, nuvažiuotą bei likusį nuvažiuoti atstumą iki baterijos išsikrovimo, automobilio važiavimo greitį, variklio sūkių skaičių, traukos baterijos įtampą, taip pat važiavimo metu vartojamą ar regeneracinio stabdymo metu į baterijas tiekiamą srovę. Taipogi, šiame ekrane galima stebėti ir detalesnę informaciją: kiekvieno baterijos elemento įtampą bei temperatūrą, taip pat stebėti kaip bėgant laikui, esant skirtingom temperatūrom bei važiavimo greičiui keičiasi akumuliatoriaus vidinė varža ir talpa. Naudojant šį įrenginį techniniam personalui daug patogiau derinti sistemą ir variklio valdymo bloko veikimą, taip pat daug lengviau rasti sistemos blokų gedimus ir juos greitai pašalinti.
Apskaičiuota, kad važiuojant šiuo elektromobiliu bus ne tik neteršiama gamta, tačiau bus pasiekiama ir ekonominės naudos – 100 km nuvažiuoti kainuos apie 8Lt.
Nacionalistinių jausmų apimti, su didžiausia pagarba ir meile Tėvynei, po jos didvyrių triuškinančio žygio per pasaulio krepšinio čempionatą, nejučia ėmėme dairytis kuo gi čia dar pasididžiavus... S.Brundza jau seniai nebeskina laurų tarptautiniuose raliuose, o K.Vasiliauskas vis dar tebesiruošia imti F-1, bet niekaip nepaima. Rokiškio automobilių gamykla savo pasiekimais surenkant GAZeles mus nelabai įkvepia, tačiau porą perlų vistik atkapstėme. Apie vieną iš jų rašome dabar. Gal ne veltui ministras E.Masiulis Lietuvą regi kaip elektromobilių pramonės lyderę regione... Uf.. kad taip Eligijaus žodžiai Dievui į ausį.
Kartas nuo karto tenka nugirsti apie vienokį ar kitokį bandymą pagaminti elektromobilį Lietuvoje. Štai vienas toks bandymas - JonElis! Kas jis toks ir kaip atsirado? Tuoj pasidomėsim. Šiandien kapstomės po automobilį, o artimiausiu metu pateiksime ir interviu su jo kūrėjais, tad jei turite klausimų - rašykite mums į [email protected] arba tiesiog komentaruose.
Elektromobilis pavadinimu JonElis yra padarytas ant Ford Connect automobilio bazės. Tačiau pirmtako kėbulas stipriai pakeistas, tad originalių Ford detalių likę ne taip ir daug. Vietoj buvusio standartinio dyzelinio variklio įmontuotas elektrinis, trifazis variklis. Jis per movą yra sujungtas su originalia greičių dėže. Toks jungimas leidžia be didelių pastangų perdaryti bet kokio gamintojo gaminamą automobilį. Pasak kūrėjų, šis sujungimo procesas nėra sudėtingas, tad jį automanai gali atlikti savo garaže, kuriame yra bazinis įrankių komplektas.
Variklį valdo valdymo blokas, kuris nuolatinę įtampą verčia trijų fazių kintama įtampa, tuo pačiu pagrindinius parametrus pastoviai siunčia į CAN magistralę. Šis valdiklis taip pat gali variklį perjungti į generatoriaus rėžimą. Regeneraciniu stabdymo būdu (kai variklis veikia kaip generatorius) stabdant automobilį mechaninė stabdymo energija paverčiama elektros energija, kuri yra gražinama atgal į traukos bateriją. Šio valdiklio darbinė įtampa 144V. Automobilyje yra sumontuoti 45 ličio geležies fosfatų (LiFePO4) tipo 100Ah talpos akumuliatoriai. Šie akumuliatoriai tarpusavyje sujungti nuosekliai, taip gaunama darbinė (144V) įtampa. Su numatytu kiekiu ir talpos akumuliatoriais automobilis vienu pakrovimu turėtų nuvažiuoti 80-100 km atstumą.
Šiuo metu elektromobiliams labiausiai tinka LiFePO4 tipo akumuliatoriai, kadangi jie nėra sprogūs (paveikti mechaniškai ar elektriškai jie nesprogsta, todėl tai nekelia pavojaus nei žmonėms, nei automobiliui), o jų įtampa yra praktiškai pastovi iki pat akumuliatoriui išsikraunant. O tai reiškia vieną - kad automobilio trauka akumuliatoriams išsikraudinėjant mažės nežymiai. Akumuliatoriams krauti įmontuotas pakrovėjas, kuris krauną visą iš 45 elementų sudarytą bateriją, ją pilnai pakrauna per 8 valandas, tad JonElį galima eksploatuoti kiekvieną dieną, kraunant jį naktį.
Siekiant optimizuoti baterijų darbą ir tarnavimo laiką, buvo sukurta baterijos stebėjimo ir valdymo sistema. Prie kiekvieno baterijos elemento yra primontuotas mikrovaldiklis, kuris pastoviai matuoja elemento temperatūrą ir įtampą, krovimo metu įjungiantis šuntą, jei akumuliatorius pasikrovė. Tokiu būdu pakrauti akumuliatoriaus elementai nebus toliau kraunami, taip bus balansuojama baterija. Duomenys iš baterijos (baterijos elementų įtampos bei temperatūros) yra surenkami ir išsiunčiami į CAN magistralę. Kad vartotojui ir tehniniam personalui būtų paprasčiau suvokti kas vyksta sistemoje, yra sukurtas įrenginys, kuris kaupia CAN magistrale gautus duomenis, juos apdoroja ir pateikia vartotojui ar techniniam personalui suprantamu formatu lietimui jautriame ekrane. Šis įrenginys rodo baterijose likusios energijos kiekį, nuvažiuotą bei likusį nuvažiuoti atstumą iki baterijos išsikrovimo, automobilio važiavimo greitį, variklio sūkių skaičių, traukos baterijos įtampą, taip pat važiavimo metu vartojamą ar regeneracinio stabdymo metu į baterijas tiekiamą srovę. Taipogi, šiame ekrane galima stebėti ir detalesnę informaciją: kiekvieno baterijos elemento įtampą bei temperatūrą, taip pat stebėti kaip bėgant laikui, esant skirtingom temperatūrom bei važiavimo greičiui keičiasi akumuliatoriaus vidinė varža ir talpa. Naudojant šį įrenginį techniniam personalui daug patogiau derinti sistemą ir variklio valdymo bloko veikimą, taip pat daug lengviau rasti sistemos blokų gedimus ir juos greitai pašalinti.
Apskaičiuota, kad važiuojant šiuo elektromobiliu bus ne tik neteršiama gamta, tačiau bus pasiekiama ir ekonominės naudos – 100 km nuvažiuoti kainuos apie 8Lt.
