Dar iki šiol su kiek skausminga šypsena prisimenu 2018 metais keturias dienas trukusią savo kelionę su „Kia Soul“ elektromobiliu iš Prancūzijos–Vokietijos pasienio į Kauną. Tuo metu elektromobilių savininkams neapsakomai trūko viešųjų įkrovimo stotelių, o galybė laiko nueidavo šuniui ant uodegos beieškant tų retų energijos papildymo taškų. Na, ir kaipgi dar be nuotykių juose.
Pavyzdžiui, Vokietijoje jau pirmą dieną poros stotelių, kurios buvo pažymėtos tiek „PlugShare“, tiek „PlugSurfing“ platformose – apskritai neradau, nors įdėmiai dairydamasis apėjau nurodytus pastatus. Dalis įkrovimo stotelių buvo mokamose stovėjimo aikštelėse, bet jos buvo lėtos net tiems laikams, tad krautis ten būtų buvęs visiškas absurdas. Į kai kurias įkrovimo stotelių žemėlapiuose pažymėtas įkrovimo „stoteles“, o tiksliau – elementarius elektros skydus su rozetėmis, teko literaliai „įsilaužti“, nes jokio kito atsarginio varianto nebuvo.
Viena įkrovimo stotelė paprašė autorizuotis, o nė viena mano turima autorizavimo priemonė nepadėjo. O buvau įkrovimo kortelių / pakabukų bei programėlių pasiruošęs visą galybę! Taip pat radau keletą stotelių, kurios buvo... išjungtos, nes sekmadienis! Na, o viską „vainikavo“ įkrovimas iš rozetės pas lenkų elektromobilių entuziastą kieme naktį, nes aplink 150+ km spinduliu jokių įkrovimo stotelių neegzistavo.
Žinoma, net ir galų gale radus tinkamą vietą, lėtesnis įkrovimo greitis reikalaudavo gerokai pastovėti. Jau net nekalbu apie bandymus viską iš anksto suplanuoti taip, kad teoriškai galėčiau tokių vargų išvengti.
Tiksliai susidėlioti planus buvo bergždžias reikalas – kiekviena kelionės diena tapdavo savotiška loterija. Atitinkamai būdavo labai sunku planuoti nakvynės vietas – galėdavai užsakyti viešbutį per populiarias platformas, tačiau sugaišti valandų valandas prie užimtų retų įkrovimo taškų ir, naktį atvykęs į galutinį tašką, pabučiuoti duris.
Rodos, praėjo vos septyneri metai – per tiek laiko dažnas gamintojas net nepakeičia populiaresnių modelių, tik juos kosmetiškai atnaujina. Tačiau dabar turbūt sutiksite, kad jeigu tai nėra sąmoningas jūsų pasirinkimas, tuomet beveik 2 000 kilometrų važiuoti keturias paras atrodo lyg visiškas nesusipratimas.
Šiuo metu nuvažiuotą per parą kilometrų skaičių labiau riboja miego poreikis, o ne įkovimo infrastruktūra. Į gerąją pusę pasikeitė ne tik Lenkijos keliai ar patobulėjo elektros pavara, - smarkiai pasikeitė infrastruktūros situacija visoje Europoje. Neaplenkiant ir mūsų krašto.
Vietoje 4 valandų – pusvalandis
Per pastaruosius metus ženkliai išaugus sparčiojo įkrovimo stotelių skaičiui ir ištobulėjus elektromobilių technologijoms, visų kelionių laikas susitraukė – ne keliomis valandomis, o kartais.
Pradėkime nuo automobilių. Anuomet mano vairuotas „Kia Soul“ turėjo 27 kWh naudingosios talpos bateriją ir realiai viena įkrova užmiestyje galėjo įveikti apie 130 km, o taupant – iki 170 km – kuo ir įsitikinau minėtoje kelionėje. Šiandien santykinis „KIA Soul“ atitikmuo pagal dydį galėtų būti naujasis „Kia EV3“ – taip pat nedidelis elektrinis krosoveris.
Jame gali būti sumontuota 77,4 kWh naudingosios talpos baterija, o realiomis sąlygomis (ev-database.org duomenimis) nuvažiuojamas atstumas pailgėjo iki 450 kilometrų. Kitaip tariant, prieš septynerius metus važiuodamas šiuo automobiliu tokias pat atkarpas būčiau turėjęs stoti papildyti energijos atsargų vos vieną kartą vietoje trijų ar keturių.
Dar daugiau – tuomet ilgoje kelionėje įkrovimui skirti apie 4 valandas, kad galėčiau nukeliauti apie 550 kilometrų (startuojant su jau įkrauta baterija), atrodė normalu. Kiekvienas baterijos įkrovimas galėdavo užtrukti valandą, jei sekdavosi ir įkrovimo stotelės, tų laikų supratimu, būdavo greitos (pavyzdžiui, 50 kW galios), veikdavo ir nebūdavo užimtos.
Dabar tokios trukmės kelionėje gali pakakti ir gero pusvalandžio sparčiojo įkrovimo stotelėje. Nelygu, kokiu elektromobiliu naudojatės ir kur konkrečiai vykstate, bet apie 30 minučių įkrauti bateriją nuo 10 iki 80 proc. energijos lygio pamažu tampa nerašytu moderniųjų elektrinių modelių įkrovimo standartu.
Aš jau nekalbu apie tuos elektromobilius, kurie palaiko itin aukštą įkrovimo galią: prabangius „Porsche Taycan“, „Audi e-tron GT“ ar, pavyzdžiui, įperkamesnį „Kia EV6“ ir t. t. Pavyzdžiui, pastarasis modelis palaiko iki 263 kW įkrovimo galią, todėl sparčiojo įkrovimo stotelėse gali energiją atkurti nuo 10 iki 80 proc. neužtrukęs nė 20 min. Per tiek laiko užtenka gauti energijos bent 250 papildomų kilometrų greitkelyje važiuojant 120–130 km/val. greičiu.
Infrastruktūros kuriozas
Visas šis progresas leidžia ilgesnėje kelionėje žymiai lanksčiau planuoti sustojimus. Jeigu pasirinktas taškas A yra užimtas, be problemų nusigausi ir iki taško B. Net ir čia nepavykus įsikrauti, dažniausiai tarp galimų pasirinkimų bus ir taškas C. Todėl iš esmės visuomet žinai, kad norimą kelionės tikslą, pavyzdžiui - viešbutį pasieksi daugmaž įsivaizduojamu laiku, kas buvo neįmanoma per mano kelionę prieš septynerius metus.
Per vos kelis metus pasikeitė ne tik naujų elektromobilių galimybės, bet ir įkrovimų taškų gausa. Pasibaigus 2023 metams, Europos automobilių gamintojų asociacija buvo suskaičiavusi, kad viešųjų įkrovimo taškų skaičius mūsų žemyno keliuose perkopė 630 tūkst., o praėjusią vasarą rinkos tyrėjai evmarketsreports.com jau rašė apie peržengtą 900 tūkst. kartelę. Jų skaičiavimu, per 2021–2024 metus tinklas kasmet išsiplėtė vidutiniškai 55,4 proc., tad šiemet tikrai kopsime virš milijono. Taigi, infrastruktūros įrengimo tempo ignoruoti taip pat negalima.
Keliaujantiems, žinoma, svarbiausia, kad vis daugėja galimybių įsikrauti ypač sparčiojo įkrovimo (ultra fast) stotelėse (dabar jos sudaro apie dešimtadalį visų viešųjų taškų) prie pagrindinių Europos magistralių. Šiose vietose neretai būna ir ką veikti įkrovimo metu: įrengtos kavinės, parduotuvės ir pan. Daugiausia stotelių šiuo metu turi Nyderlandai, Vokietija ir Prancūzija, šias šalis stipriai vejasi Belgija, Graikija.
O Lietuvoje jau susidūrėme su kuriozu: praėjusių metų pabaigoje Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacija susirūpino, kad įkrovimo stotelių statymo tempas pernelyg pranoksta elektromobilių pardavimo spartą. Mūsiškiai energetikai tuomet skaičiavo, kad mūsų šalyje jau buvo įrengta apie 1800 viešųjų įkrovimo prieigų.
Atsivertus įkrovimo taškų žemėlapį, iš tiesų plika akimi matyti, kad, pasirinkus bet kurią populiaresnę pagrindinių Lietuvos kelių kryptį, joje rasime ne vieną alternatyvą, kur galima papildyti energijos aruodus. Belieka įvertinti pažangą mėgaujantis kelionėmis elektromobiliais!
