Automobilių pramonėje šiuo metu dirba 13 mln. europiečių. Net 2,4 mln. europiečių tiesiogiai dalyvauja lengvųjų automobilių, furgonų, autobusų ir sunkvežimių gamyboje, todėl bet kokie reikšmingi pokyčiai šioje industrijoje sutinkami itin jautriai.
Politikos ekspertai sutartinai tvirtina, jog šiemet vykstantys rinkimai nulems ar Europos Sąjunga išlaikys griežtą žaliojo kurso krypti ar priešingą nuomonę turinčios politinės jėgos paskatins atsitraukti nuo bloko ekologinių siekių.
Pavyzdžiui, kraštutinių dešiniųjų partijos, tokios kaip Vokietijos AfD ar Prancūzijos Nacionalinis susivienijimas, nori visiškai arba iš dalies atšaukti Žaliąjį susitarimą, teigdamos, kad jis yra per brangus įprastam rinkėjui, pakenks bloko pramonei ir padidins ūkininkų išlaidas.
Nors kai kurie ES žaliojo kurso kritikai teigia, kad klimato apsaugos priemonės yra per brangios, tačiau Europos aplinkos agentūros duomenimis, žaliojo kurso laikymasis sugeba pritraukti didžiules investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, elektromobilių baterijų kūrimą ir tvarią gamybą.
Europos aplinkos agentūra apskaičiavo, kad nuo 2021 iki 2030 m. investicijos į šiuos sektorius sieks daugiau kaip 500 mlrd. eurų per metus.
Kandidatų nuomonės išsiskiria
Šiemet vykstančių rinkimų į Europos Parlamentą kandidatų nuomonės šiuo, vairuotojams jautriu klausimu išsiskiria. Dauguma kandidatų vieningai sutaria, jog aplinkosaugos klausimus reikia spręsti, tačiau radikalūs ir skuboti sprendimai gali padaryti daugiau žalos negu naudos.
tv3.lt portalas norėdamas sužinoti kandidatų į Europos Parlamentą nuomonę vidaus degimo variklių draudimo klausimu, pateikė šiuos du klausimus:
- Kaip vertinate ES sprendimą nuo 2035 m. uždrausti prekybą naujomis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais?
- Kokias naudas ar pasekmes įžvelgiate Lietuvai, jeigu draudimas išliks galioti po 2026 m. planuojamos direktyvos peržiūros?
Mantas Stulgaitis. Darbo partija
Vertinu nevienareikšmiškai. Nors toks sprendimas yra neišvengiamas, bet per ambicinga tai padaryti iki 2035 -ųjų metų. Turime diegti naujas technologijas, bet perėjimo laikotarpis turėtų būti ilgesnis, kad tiek gamintojai, tiek gyventojai turėtų daugiau laiko prisitaikyti.
-
Įžvelgiu didžiules neigiamas finansines pasekmes mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, šiuo metu vidurinės klasės lietuviai yra itin priklausomi, ypač nuo Vokietijos ir Prancūzijos pramonės gaminamų automobilių su vidaus degimo varikliais ir jei ši rinka užsivers ir lietuviai bus priversti pirkti brangesnius, elektrinius automobilius, žmonėms sumažės galimybės juos įsigyti, vien iš finansinės pusės. Kaip bus su elektromobilių įsigijimu? Ar bus pasiūlytos subsidijos ir kiek kaštų valstybių biudžetams tai pareikalaus? Yra nemažai neatsakytų klausimų.
Olga Vėbrienė. Demokratų sąjunga, „Vardan Lietuvos“
Vertinu teigiamai, nes tai siunčia labai aiškų signalą vienai svarbiausių Europos industrijų. Nors žvelgiant iš siauro kovos su klimato kaita taško, visiška automobilių elektrifikacija nėra būtina, tačiau tiek JAV, tiek Kinija jau yra išsiveržusios į priekį. Automobilių pramonė šiandien yra vienas svarbiausių geopolitinių pasaulio mūšio laukų. Kinijos eksportas 2023 metais išaugo 60 proc. ir tapo didžiausia elektromobilių eksportuotoja. Bendrai pasaulyje elektromobilių skaičius jau perkopė 40 milijonų ribą, maždaug 1 iš 4 naujų parduodamų automobilių yra varomas elektra. 95 proc. jų buvo parduoti Europoje, Kinijoje arba JAV. Ir tai nepaisant to, kad, pavyzdžiui, Europoje, tragiškai stinga infrastruktūros – per ateinančius penkerius metus mums jų reikia dar papildomai bent 3,5 milijono.
Paralelėje vyksta ir masinė atsinaujinančios energetikos plėtra, kuri elektra varomus automobilius pavers dar labiau ekonomiškais, nors jie ekonomika jau ir šiandien lenkia tradiciniais vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones. Todėl toks draudimas yra visų pirma aiškus ženklas industrijai, kad mums būtina pasukti šiuo keliu, o šiuo keliu sukti būtina dėl to, kad finale tai išsaugos darbo vietas, pataupys gyventojų pinigines ir sveikatą ir ne ką mažiau svarbu – tai bus rimtas smūgis įvairioms agresyvioms šalims, tokioms kaip Rusija, kurios iškastinį kurą naudoja savo imperinėms ambicijoms.
Dainius Žalimas. Laisvės partija
Vertiname kaip vieną žaliojo kurso įgyvendinimo priemonių. Ji skirta ir užsibrėžtam tikslui – ES pavirsti klimatui neutralia ekonomika iki 2050 m. Su mokslo ir technologijų pažanga tam reikės ilgainiui atsisakyti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais pakeičiant jas elektromobiliais ir naujos rūšies kuru (pavyzdžiui, vandeniliu) varomomis transporto priemonėmis. Suprantama, tai bus tik draudimas prekybai, todėl realus laikas perėjimui prie netaršių transporto priemonių bus ilgesnis.
-
Dešimtmetis iki draudimo įsigaliojimo suteikia geras galimybes pasirengti būsimoms permainoms. Galime prisidėti prie elektra varomo transporto pažangos, europinio krovimo stotelių tinklo plėtros. Atitinkamai turi būti kreipiama mokslinių tyrimų, technologijų ir pramonės transformacija. Lietuvai, kaip ir visai ES, tai gali suteikti vadinamąjį žaliąjį pranašumą ekonomikos augimo srityje. Kitaip tariant, pirmauti toje srityje, kurioje anksčiau ar vėliau turės veikti ir kiti.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga
ES sprendimą nuo 2035 m, uždrausti prekybą transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais vertiname neigiamai, kadangi tai atsilieps ekonominiams rodikliams, atskiroms pramonės šakoms ir rezultate ES gyventojų perkamosios galios sumažėjimui. Kitas svarbus aspektas yra tas, jog net jei ES sumažins CO2 emisiją ir pasieks užsibrėžtą tikslą iki 2050 metų tapti klimatui neutralia teritorija tai neužtikrins, kad tokios didelės pramonės šalys kaip pvz. Kinija ar Indija per tą laiką nepadidins savo išmetamo CO2 kiekio, kas reikš, kad pasauliniu mastu CO2 emisijos sumažinimo nebus pasiekta.
-
Mes pasisakome už gamtos apsaugą, bet tą turi suprasti visos didžiosios pasaulio ekonomikos ir tik bendrai galime pasiekti rezultatą. Todėl aukščiausiu politiniu lygiu turime ieškoti sutarimo ir balanso tarp gamtos apsaugos priemonių taikymo, ekonominio konkurencingumo užtikrinimo ir gyventojų mokestinės naštos minimizavimo dėl klimato apsaugos priemonių įgyvendinimo.
Jei tokio supratimo nebus ir vienos šalys bet kokią kainą ir bet kokiomis priemonėmis sieks apsaugoti gamtą, o kitos naudosis tokia situaciją savo ekonominiam konkurencingumui didinti ir nedės pastangų bendrai prisidėti prie klimato apsaugos politikos, tokiu atveju ekonominės pasekmės ES tame tarpe ir Lietuvai nebus džiuginančios. Todėl turime rinktis atsakingai ir rinkti tuos politikus, kurie sieks, kad ES sprendimai ir visas Žaliojo kurso projektas būtų peržiūrėtas ir patobulintas.
Stasys Jakeliūnas. Lietuvos regionų partija
Neigiamai.
-
Gali išaugti transporto priemonių ir jų remonto kainos, nebus spėta sukurti atitinkamos infrastruktūros šalyje.
Ramojus Girinskas, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Drastiški pokyčiai dažnai sukelia visuomenės pasipriešinimą. Vartotojai gali neigiamai reaguoti į sprendimą, kuris riboja jų pasirinkimo laisvę ir priverčia juos prisitaikyti prie naujų technologijų. Nepakankamas informuotumas ir švietimas apie elektromobilių privalumus gali dar labiau padidinti šį pasipriešinimą.
Skirtingos ES šalys narės turi skirtingą ekonominę ir technologinę bazę. Turtingesnės šalys gali lengviau prisitaikyti prie naujų reikalavimų, tuo tarpu mažiau išsivysčiusios šalys gali patirti didesnių sunkumų. Tai gali padidinti regioninę nelygybę ES viduje.
Nors ES sprendimas nuo 2035 metų uždrausti prekybą naujomis transporto priemonėmis su vidaus degimo varikliais turi aiškų tikslą – kovoti su klimato kaita ir mažinti taršą, jis susiduria su daugeliu ekonominių, technologinių ir socialinių iššūkių. Sėkmingam šio sprendimo įgyvendinimui būtina išspręsti išvardintas grėsmes ir užtikrinti subalansuotą pereinamąjį laikotarpį, kuris leistų tiek pramonei, tiek visuomenei prisitaikyti prie pokyčių be didelių neigiamų pasekmių. Tik tada galima tikėtis, kad šis sprendimas taps sėkmingu ir tvariu ilgalaikėje perspektyvoje.
-
Draudimas padėtų sumažinti oro taršą, kuri yra reikšminga problema Lietuvos miestuose, ypač Vilniuje ir Kaune. Mažesnė oro tarša gali sumažinti su tarša susijusių ligų skaičių, tokių kaip kvėpavimo takų ir širdies ligos, ir pagerinti bendrą visuomenės sveikatą.
Lietuva, siekdama sumažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinio kuro, gali pasinaudoti šia situacija ir investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Elektromobilių plitimas skatintų didesnį elektros energijos poreikį, kuris gali būti tenkinamas atsinaujinančių šaltinių, tokių kaip saulės ir vėjo energija.
Elektromobilių pramonės augimas gali paskatinti technologines inovacijas ir mokslinius tyrimus Lietuvoje. Tai gali tapti postūmiu kurti naujas darbo vietas aukštųjų technologijų sektoriuje, padedant pritraukti investicijas ir talentus.
Nors šis sprendimas gali padėti gerinti aplinkosaugą ir skatinti technologinę pažangą, jis taip pat gali sukelti ekonominių, socialinių ir technologinių iššūkių. 2026 metų įstatymo peržiūra bus kritinis momentas, kuris nulems, kaip Lietuva prisitaikys prie šio sprendimo.
Perėjimas nuo tradicinių automobilių prie elektromobilių gali sukelti darbo rinkos pertvarką. Tradicinių automobilių techninės priežiūros sektorius gali patirti nuosmukį, tuo tarpu reikės daugiau specialistų elektromobilių priežiūrai ir infrastruktūros palaikymui. Tai gali reikalauti plataus masto persikvalifikavimo programų ir socialinės paramos.
Padidėjęs elektros energijos poreikis gali kelti iššūkių elektros tinklams, ypač jei nebus pakankamai investuojama į jų modernizavimą ir plėtrą. Nepakankamas energijos tiekimo pajėgumų didinimas gali sukelti tiekimo sutrikimų ir didesnių energijos kainų.
Andrius Kubilius. Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratai.
Šis sprendimas – Europos žaliojo kurso vienas iš elementų. Europos liaudies partija palaiko Žaliąjį kursą – ne tik kaip aplinkos tausojimo, tačiau ir kaip geopolitinį instrumentą, padėsiantį Europai atsisakyti nuo iš diktatūrų importuojamo iškastinio kuro. Antra vertus, ambicingas sprendimas jau po vos daugiau nei dešimtmečio atsisakyti vidaus degimo variklių naujuose automobiliuose turėtų eiti kartu tiek su atitinkama infrastruktūra (įkrovimo, vandenilio gamybos), tiek su technologine pažanga, kuri leistų, pvz., elektromobiliu naudotis taip pat kaip „įprastu“ automobiliu (visų pirma – dėl nuvažiuojamo atstumo ir krovimo laiko), tiek su skatinimo įsigyti netaršias transporto priemones instrumentais. Kol kas neatrodo, jog esant dabartinei situacijai visa ES būtų tam pasiruošusi. Todėl iš principo pritardamas pačiai priemonei, manau, jog po kelerių metų turėtume įvertinti ES pažangą siekiant šio ambicingo tikslo.
-
Jei reikalavimas liktų galioti ir po 2026-ųjų, Lietuvai teks pasistengti keliose srityse: netaršių transporto priemonių įsigijimo skatinimas; įkrovimo/pildymo infrastruktūros plėtra. Naujoji nacionalinė energetikos strategija jau atsižvelgia į minimus reikalavimus ir, jei bus tinkamai įgyvendinama ateinančių valdžių, tikslą turėtume pasiekti. Kartu – ir naudą gamtinei aplinkai bei žmonių sveikatai (dėl taršos sumažėjimo), nors ši nauda ir turės savo kainą. Tačiau tą kainą iš dalies atsvers ir atsiveriančios galimybės – elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos sektoriaus plėtra, žaliojo vandenilio gamybos rinkos atsiradimas ir plėtra su savo tolesnėmis galimybėmis (vandenilio eksportas, konversija trąšų ar cemento gamybos sektoriuose).
Draudimui pritarė dauguma
Praėjusių metų vasarį Europos Parlamentas nedidele balsų persvara pritarė tam, kad nuo 2035 m. būtų draudžiamos transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.
Pagal naująjį reglamentą ir direktyvą, nuo 2035 m. visi nauji lengvieji automobiliai ir furgonai nebegalės išmesti ne vieno gramo CO2 emisijų, o tai reiškia, jog kiekvienas iš jų turės būti varomi elektra ar kitais alternatyviais būdais, kurie neišmeta išmetamųjų dujų.
Istoriniame balsavime šiam sprendimui pritarė 340 parlamentarų. 279 prieštaravo ir 21 susilaikė.
Lietuvos atstovų balsavimas išsiskyrė taip:
- Petras Auštrevičius – balsavo už draudimą
- Vilija Blinkevičiūtė – balsavo už draudimą
- Stasys Jakeliūnas – nebalsavo
- Rasa Juknevičienė – balsavimo prieš draudimą
- Andrius Kubilius – susilaikė nuo balsavimo
- Liudas Mažylis – balsavo prieš draudimą
- Juozas Olekas – balsavo už draudimą
- Bronis Ropė – balsavimo už draudimą
- Aušra Seibutytė – balsavo prieš draudimą
- Waldemar Tomaszewski – nebalsavo
- Viktor Uspaskich – balsavo už draudimą
Partijos, kurios nepateikė atsakymų nurodytais klausimai:
- Krikščionių sąjunga
- Liberalų sąjūdis
- Lietuvos socialdemokratų sąjunga
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
- Nacionalinis susivienijimas
- Laisvė ir teisingumas
- Žemaičių partija
