Šiuo metu Lietuvos gatvėmis rieda vis daugiau dyzelinu varomų automobilių, o bene kiekviena degalinė gali pasiūlyti mažiausiai dvi dyzelino rūšis. Nepaisant populiarumo, kartais diskutuojama dėl šių degalų kokybės skirtumo ir poveikio aplinkai. Ekspertų nuomone, technologijos sparčiai tobulėja, todėl įsitikinimai, kurie prieš kelerius metus dar buvo tikrovė, dabar jau tikrai gali būti priskiriami prie mitų.
Dvigubi kokybės standartai?
Degalų kokybė – svarbiausias klausimas automobiliu besirūpinančiam vairuotojui. Tad kartais diskutuojama, ar tikrai Lietuvos ir kitų Europos šalių vairuotojai gali gauti tokios pačios kokybės degalus.
„Šiuo metu tai vienas populiariausių mitų, kuris yra visiškai nepagrįstas. Dyzelino kokybė priklauso nuo gamyklos ir technologijos. Jeigu dyzelino gamintojai laikosi ES galiojančių standartų, degalų kokybė visur bus labai panaši“, – sako dr. Alfredas Rimkus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros docentas. Šiuo metu Lietuvoje dyzelinui galioja LST EN 590:2014 standartas. Degalų kokybei neigiamos įtakos gali turėti ne ES šalyse taikomi standartai bei gamybai naudojama žaliava.
Kristi kokybės kartelei Lietuvoje neleidžia ir keičiama degalų logistika. Štai automatinių degalinių tinklas „Neste“ praėjusių metų pradžioje pradėjo dyzelino importą iš Suomijos per Klaipėdos terminalą į degalines Vakarų Lietuvoje, o šiais metais – jau visas „Neste“ dyzelinas tiekiamas tiesiai iš Suomijos. „Tai, kad Lietuvos vairuotojai gali naudotis visa palete Suomijoje gaminamų populiariausių degalų – labai naudinga rinkai dėl didesnės konkurencijos, sklandaus tiekimo ir, žinoma, kokybės“, – teigia Audrius Miežys, „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas.
VGTU atstovas dr. Alfredas Rimkus vairuotojams, norintiems įsitikinti degalų kokybe, pirmiausia pataria paprašyti pateikti parduodamų degalų kokybės sertifikatą. Kilus abejonėms, galima atkreipti dėmesį į degalų kvapą, skaidrumą bei spalvą, bet tam reikalinga patirtis. Naudojant nekokybišką dyzeliną, greičiau kemšasi degalų filtras, variklis sunkiau užvedamas žemoje temperatūroje, pastebimas triukšmingesnis variklio veikimas, didesnis dūmingumas. Dėl nekokybiškų degalų greičiau genda variklio maitinimo sistemos elementai, išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema bei kiti variklio elementai.
Mažesnė oro tarša – įmanoma
Dėl didelio automobilių generuojamų atmosferos teršalų kiekio Europos Komisija yra užsibrėžusi iki 2030 m. iki 50 proc. sumažinti įprastiniais degalais varomų automobilių skaičių mieste. Tad degalų poveikio klausimas tampa vis aktualesnis ne tik aplinkosaugininkams, bet ir paprastam vairuotojui.
Lyginant dyzeliną su benzinu, iki šiol vyravo nuomonė, kad dyzelinas orą teršia kur kas labiau. „Tikrai negalime vienareikšmiškai sakyti, kad dyzelinas teršia orą labiau, nes reikia įvertinti visus aspektus. Remiantis išmetamųjų dujų emisijos standartu lengviesiems automobiliams „Euro 6“, transporto priemonėms su dyzeliniais varikliais, palyginus su benzininiais, numatytos mažesnės anglies monoksido ir nepilnai sudegusių angliavandenilių emisijos. Dėl mažesnių degalų sąnaudų yra mažesnės ir šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisijos. Didysis galvos skausmas – azoto oksidai ir kietosios dalelės, kurių emisijos benzine yra sąlyginai mažesnės, bet ši problema sprendžiama tobulinant išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas“ – pasakoja dr. A. Rimkus. Suprantama – tai problematiška senos kartos automobiliams.
Daugiau kaip prieš 125 metus Rudolfo Dyzelio sukonstruotas variklis naudojo biodegalus – žemės riešutų aliejų. Didėjant naftos produktų pasiūlai ir mažėjant jų kainai, biodegalų buvo atsisakyta. „Prieš 10-20 metų buvo vykdomi aktyvūs pirmos kartos biodyzelino, kuris gaminamas naudojant žemės ūkio naudmenis (dažniausiai rapsą), tyrimai. Biodegalai mažina priklausomybę nuo iškastinės naftos ir teigiamai įtakoja aplinkos taršą. Šio amžiaus pradžioje buvo priimta, kad 5% šių biodegalų maišymas į tradicinį dyzeliną – geriausias variantas ir aplinkosaugos atžvilgiu, ir nereikalaujantis konstrukcinių variklių pakeitimų. Vystant tyrimus ir tobulinant biodegalus, siūloma biodyzelino koncentraciją degaluose didinti (šiuo metu ji yra 7%). Šiuo metu jau yra atsisakoma pirmos ir pereinama prie antros kartos biodyzelino, kurio gamybai naudojama ne maistinės kilmės žaliava, o žvelgiant į ateities perspektyvą, reikėtų intensyviau vykdyti trečios ir ketvirtos kartos biodyzelino eksploatacinius tyrimus ir gamybą“, – mano dr. A. Rimkus.
Oficialių institucijų keliami reikalavimai kartu skatina tobulinti degalus ir variklius. Prieš kelerius metus pasaulyje buvo patentuota NExBTL technologija, pagal kurią antros kartos biodegalai pradėti gaminti iš biomasės – hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. Kyla klausimas, o koks poveikis aplinkai? Nustatyta, kad NExBTL net iki 20 proc. sumažina išmetamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį. Taip pat sumažėja ir kitų išmetamųjų dujų, pavyzdžiui, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir angliavandenilių emisijos.
VGTU jau kuris laikas vysto degalų mišinių tyrimus. „Geriausias efektas buvo pasiektas su dyzelinu, kurio sudėtyje yra antros kartos biodegalų, pagamintų iš biomasės. Matome akivaizdų dūmingumo ir azoto oksido sumažėjimą“, – pasakoja VGTU ekspertas.
Šie rezultatai, kaip ir pasaulinių tyrimų rezultatai, patvirtina, kad naujausios technologijos pagaliau gali padėti paneigti mitą dėl nevaldomo dyzelino poveikio aplinkai.
Šiuo metu Lietuvos gatvėmis rieda vis daugiau dyzelinu varomų automobilių, o bene kiekviena degalinė gali pasiūlyti mažiausiai dvi dyzelino rūšis. Nepaisant populiarumo, kartais diskutuojama dėl šių degalų kokybės skirtumo ir poveikio aplinkai. Ekspertų nuomone, technologijos sparčiai tobulėja, todėl įsitikinimai, kurie prieš kelerius metus dar buvo tikrovė, dabar jau tikrai gali būti priskiriami prie mitų.
Dvigubi kokybės standartai?
Degalų kokybė – svarbiausias klausimas automobiliu besirūpinančiam vairuotojui. Tad kartais diskutuojama, ar tikrai Lietuvos ir kitų Europos šalių vairuotojai gali gauti tokios pačios kokybės degalus.
„Šiuo metu tai vienas populiariausių mitų, kuris yra visiškai nepagrįstas. Dyzelino kokybė priklauso nuo gamyklos ir technologijos. Jeigu dyzelino gamintojai laikosi ES galiojančių standartų, degalų kokybė visur bus labai panaši“, – sako dr. Alfredas Rimkus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros docentas. Šiuo metu Lietuvoje dyzelinui galioja LST EN 590:2014 standartas. Degalų kokybei neigiamos įtakos gali turėti ne ES šalyse taikomi standartai bei gamybai naudojama žaliava.
Kristi kokybės kartelei Lietuvoje neleidžia ir keičiama degalų logistika. Štai automatinių degalinių tinklas „Neste“ praėjusių metų pradžioje pradėjo dyzelino importą iš Suomijos per Klaipėdos terminalą į degalines Vakarų Lietuvoje, o šiais metais – jau visas „Neste“ dyzelinas tiekiamas tiesiai iš Suomijos. „Tai, kad Lietuvos vairuotojai gali naudotis visa palete Suomijoje gaminamų populiariausių degalų – labai naudinga rinkai dėl didesnės konkurencijos, sklandaus tiekimo ir, žinoma, kokybės“, – teigia Audrius Miežys, „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas.
VGTU atstovas dr. Alfredas Rimkus vairuotojams, norintiems įsitikinti degalų kokybe, pirmiausia pataria paprašyti pateikti parduodamų degalų kokybės sertifikatą. Kilus abejonėms, galima atkreipti dėmesį į degalų kvapą, skaidrumą bei spalvą, bet tam reikalinga patirtis. Naudojant nekokybišką dyzeliną, greičiau kemšasi degalų filtras, variklis sunkiau užvedamas žemoje temperatūroje, pastebimas triukšmingesnis variklio veikimas, didesnis dūmingumas. Dėl nekokybiškų degalų greičiau genda variklio maitinimo sistemos elementai, išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema bei kiti variklio elementai.
Mažesnė oro tarša – įmanoma
Dėl didelio automobilių generuojamų atmosferos teršalų kiekio Europos Komisija yra užsibrėžusi iki 2030 m. iki 50 proc. sumažinti įprastiniais degalais varomų automobilių skaičių mieste. Tad degalų poveikio klausimas tampa vis aktualesnis ne tik aplinkosaugininkams, bet ir paprastam vairuotojui.
Lyginant dyzeliną su benzinu, iki šiol vyravo nuomonė, kad dyzelinas orą teršia kur kas labiau. „Tikrai negalime vienareikšmiškai sakyti, kad dyzelinas teršia orą labiau, nes reikia įvertinti visus aspektus. Remiantis išmetamųjų dujų emisijos standartu lengviesiems automobiliams „Euro 6“, transporto priemonėms su dyzeliniais varikliais, palyginus su benzininiais, numatytos mažesnės anglies monoksido ir nepilnai sudegusių angliavandenilių emisijos. Dėl mažesnių degalų sąnaudų yra mažesnės ir šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisijos. Didysis galvos skausmas – azoto oksidai ir kietosios dalelės, kurių emisijos benzine yra sąlyginai mažesnės, bet ši problema sprendžiama tobulinant išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas“ – pasakoja dr. A. Rimkus. Suprantama – tai problematiška senos kartos automobiliams.
Daugiau kaip prieš 125 metus Rudolfo Dyzelio sukonstruotas variklis naudojo biodegalus – žemės riešutų aliejų. Didėjant naftos produktų pasiūlai ir mažėjant jų kainai, biodegalų buvo atsisakyta. „Prieš 10-20 metų buvo vykdomi aktyvūs pirmos kartos biodyzelino, kuris gaminamas naudojant žemės ūkio naudmenis (dažniausiai rapsą), tyrimai. Biodegalai mažina priklausomybę nuo iškastinės naftos ir teigiamai įtakoja aplinkos taršą. Šio amžiaus pradžioje buvo priimta, kad 5% šių biodegalų maišymas į tradicinį dyzeliną – geriausias variantas ir aplinkosaugos atžvilgiu, ir nereikalaujantis konstrukcinių variklių pakeitimų. Vystant tyrimus ir tobulinant biodegalus, siūloma biodyzelino koncentraciją degaluose didinti (šiuo metu ji yra 7%). Šiuo metu jau yra atsisakoma pirmos ir pereinama prie antros kartos biodyzelino, kurio gamybai naudojama ne maistinės kilmės žaliava, o žvelgiant į ateities perspektyvą, reikėtų intensyviau vykdyti trečios ir ketvirtos kartos biodyzelino eksploatacinius tyrimus ir gamybą“, – mano dr. A. Rimkus.
Oficialių institucijų keliami reikalavimai kartu skatina tobulinti degalus ir variklius. Prieš kelerius metus pasaulyje buvo patentuota NExBTL technologija, pagal kurią antros kartos biodegalai pradėti gaminti iš biomasės – hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. Kyla klausimas, o koks poveikis aplinkai? Nustatyta, kad NExBTL net iki 20 proc. sumažina išmetamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį. Taip pat sumažėja ir kitų išmetamųjų dujų, pavyzdžiui, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir angliavandenilių emisijos.
VGTU jau kuris laikas vysto degalų mišinių tyrimus. „Geriausias efektas buvo pasiektas su dyzelinu, kurio sudėtyje yra antros kartos biodegalų, pagamintų iš biomasės. Matome akivaizdų dūmingumo ir azoto oksido sumažėjimą“, – pasakoja VGTU ekspertas.
Šie rezultatai, kaip ir pasaulinių tyrimų rezultatai, patvirtina, kad naujausios technologijos pagaliau gali padėti paneigti mitą dėl nevaldomo dyzelino poveikio aplinkai.
