Tuometiniai „Bertone“ vadovai išgirdę apie „Citroën“ norą sukurti elegantišką, prabangų, 2+2 tipo automobilį, nieko nelaukė ir pristatė projektą, kuriam prancūzai negalėjo pasakyti ne.
„Citroën“ nenorėdama išpūsti automobilio kūrimo ir gamybos kaštų, kolegoms iš Italijos liepė pasinaudoti „GS“ modelio važiuokle ir kitais komponentais. Vienintelė sritis, kurioje „Bertone“ specialistams buvo leista improvizuoti - eksterjeras.
Nepaisant elegantiškos „GS Camargue“ išvaizdos, automobilis buvo aprūpintas keturių cilindrų, oru aušinamu „Boxer“ tipo varikliu, kuris išvystė 55 arklio galias.
Kadangi pagal pirminį planą „GS Camargue“ turėjo būti prancūziškos markės flagmanu, elegantiškas kupė buvo aprūpintas hidro-pneumatine pakaba, kuri suteikdavo aukščiausio lygio komfortą viduje sėdintiems keleiviams.
Vis dėlto, daugiausiai diskusijų sukėlė futuristiška „GS Camargue“ išvaizda. Žvelgiant iš priekio jis priminė prabangų sedaną, žvelgiant iš šono - hečbeką, o stovint šalia galinės „GS Camargue“ - „Bertone“ dizainerių darbas primindavo amerikietiškąjį „Dodge Charger“.
Drąsūs „Bertone“ dizainerių sprendimai tarptautinėje Ženevos automobilių parodoje buvo sutikti su ovacijomis ir plojimais, tačiau „Citroën“ vadovai automobilį matė kitokiomis akimis. Pirmasis šių dviejų kompanijų projektas iškeliavo į „Citroën“ muziejų, o „Bertone“ sugrįžo prie braižymo lentos ir 1982 metais visą pasaulį su trenksmu nustebino „Citroën BX“.