Pasiekęs finišą Gaetanas Martinezas pasakojo, jog nors tai ir buvo ilgiausias ralio greičio ruožas, buvo panašus į ankstesnius: „Trasų danga buvo labai skirtinga. Vėl gavome daug aštrių akmenų, bet pavyko išsaugoti sveikas padangas. Pabaigoje navigacija tapo kiek sudėtingesnė. Pasiekėme dideles Merzugos kopas – daugelis ten strigo ir pats prieš pradėdamas važiuoti jose turėjau abejonių, bet keturratis pravažiavo visur, kur reikėjo. Labai gera patirtis.“
Jo komandos draugas Mindaugas Skudutis taip pat finišavo be didesnių nutikimų, tačiau jau antrą dieną iš eilės kvietė medikų sraigtasparnį trasoje stovinčiam kolegai: „Ilgiausias greičio ruožas šiame ralyje įveiktas – gedimų beveik nebuvo, išskyrus vieną: važiuojant pradėjo dingti trauka, o sustojus degalų papildymo zonoje keturratis nebesivedė. Tiesa, pavyko susiremontuoti ir papildomo laiko dėl to nesugaišau, nors turėjau papildomo streso. O daugiau viskas gerai. Trasos pabaigoje teko važiuoti apie 20 kilometrų kopomis, bet jos man labai patinka, tad mėgavausi. Nors fiziškai išsunkė stipriai.
Taip pat, panašu, jau turiu draugų, skraidančių medikų sraigtasparniu. Po užpylimo zonos pamačiau stovintį kitą keturračio lenktynininką. Pristabdžius paklausti ar viskas gerai jis sakė, jog yra išsekęs ir blogai jaučiasi. Pats bandė skambinti medikams, tačiau jo įranga neveikė, tai iškviečiau pats ir kartu palaukiau atvykstančių.“
M. Skudutis su šypsena pasakojo, kad iš sraigtasparnio išlipęs medikas pasisveikino nustebęs, kad juos iškvietė ir vėl tas pats žmogus kaip vakar: „Prašė pasakyti savo startinį numerį ir žadėjo būtinai perduoti teisėjams. Normali praktika, kad laiką, praleistą suteikiant pagalbą kitam dalyviui, atima iš rezultato.“
Trečiadienį sportininkams teks įveikti 153 kilometrų greičio ruožą, po kurio lauks finišo arka. Nors finišas atrodo ranka pasiekiamas, džiaugtis galima tik jį pasiekus. Dalyvių vėl lauks aštrūs akmenys, smėlis ir aukštos Merzugos kopos.
