Nors naujų markių atsiradimas ir toks pats greitas dingimas yra ganėtinai natūralus reiškinys, tačiau prieš gerą dešimtmetį prasidėjusi elektromobilių karštinė paskatino dešimtis verslininkų imtis naujos veiklos. Vis dėlto, tik dalis iš jų turėjo užtektinai kantrybės, ryžto ir užsispyrimo, jog jų svajonė taptų realybė.
Tokie gamintojai kaip „Tesla“, Rivian“, „Lucid“ ar „Rimac“ yra vos kelios išimtys, kurios sugebėjo išgyventi patį sudėtingiausią etapą, tačiau likusioji dauguma bendrovių, žadėjusių sukelti revoliuciją elektromobilių rinkoje, paskelbė bankrotą arba šiuo metu patiria egzistencinių sunkumų.
BYTON
Kinijoje įsikūręs automobilių gamintojas, 2018 metais pristatė futuristišką koncepciją, prikimštą ekranų ir pažangių technologijų.
Pompastiško pristatymo metu, „Byton“ įkūrėjai teigė, jog jų pagrindinis tikslas yra sukurti automobilius, kurie pranoktų „Audi“, BMW, „Mercedes-Benz“ ir, žinoma, „Tesla“ automobilius.
„Byton“ norėdama tai pasiekti, į pagalbą pasikvietė savo srities specialistus. Pavyzdžiui, „Byton“ vadovu buvo paskirtas buvęs BMW specialistas, Danielis Kirschertas. Automobilių dizaino departamento vadovu tapo, vėlgi, buvęs BMW specialistas, Benoitas Jacobas, kuris dirbdamas BMW sukūrė „i3“ ir „i8“ automobilių dizainą.
Iš pradžių atrodė, jog „Byton“ plėtros planai juda į priekį. Bendrovė pristatė keletą naujų prototipų ir vienu metu leido juos išbandyti žiniasklaidos atstovams. Vien tam, jog įrodytų, kad „Byton“ nėra tik kažkokia iliuzija.
Pagal pirminį bendrovės planą, „Byton“ automobilių prekyba turėjo prasidėti 2020 metais. Metais vėliau „Byton“ turėjo atkeliauti į Europą, o vėliau ir į kitus regionus. Paskelbusi šiuos planus, „Byton“ labai greitai sulaukė net 65 tūkst. išankstinių užsakymų. Vien 25 tūkst. atkeliavo iš Europos, o tai „Byton“ vadovus nuteikė kaip niekada optimistiškai.
Didžiules „Byton“ plėtros ambicijas, deja, sustabdė netikėtai prasidėjusi pasaulinė pandemija. Staigus gamyklų uždarymas bei ypatingai griežti ribojimai Kinijoje neleido imtis net pačių smulkiausių darbų, kurie, galbūt, padėtų išjudinti serijinę automobilių gamybą.
Kadangi „Byton“ visas išlaidas padengė Kinijos automobilių koncernas „FAW Group“, milžiniškus nuostolius turėjęs padengti koncernas nusprendė, jog pasaulinės pandemijos akivaizdoje, „Byton“ yra pats lengviausias būdas sumažinti nuostolius. Vieningu sprendimu, „FAW Group“ paskelbė, jog 2021 metais „Byton“ ne tik sustabdys savo veiklą, bet ir atleis visus darbuotojus, uždarys gamyklas ir išparduos „Byton“ turtą.
SONO SION
Praėjusiame dešimtmetyje įsibėgėjusi elektromobilių karšinė Vokietijoje pagimdė naują elektromobilių gamintoją – „Sonos Motors“.
Kaip ir daugelis tokio pobūdžio kompanijų, bendrovė buvo įkurta sutelktinio finansavimo platformos pagalba. Joje „Sonos Motors“ gavo pirmąją 2 mln. eurų injekciją.
Vokietijos bendrovė buvo išsikėlusi tikslą, sukurti elektromobilį, kuris didžiąją dalį energijos galėtų gauti iš saulės. Ant įvairių automobilio kėbulo dalių sumontuoti saulės elektrinių moduliai, teoriškai, kasmet būtų padėję prailginti elektromobilio nuvažiuojamą atstumą 5 800 kilometrų, arba maždaug 112 kilometrų savaitę.
Unikalus požiūris į elektromobilį kaip reikiant sudomino gamtą tausojančius vairuotojus. Po to, kai gamintojas atliko pirmuosius automobilio saugumo bandymus, bendrovė sulaukė daugiau nei 5 000 išankstinių užsakymų, tačiau to neužteko, jog gamintojas pradėtų net ir ribotą serijinę gamybą. 
2019 metais bendrovė paskelbė dvi naujienas. Pirmoji – „Sonos Motors“ savo pirmąjį elektromobilį planuoja gaminti buvusioje „Saab“ gamykloje Švedijoje. Antroji naujiena – „Sonos Motors“ tam reikia 50 mln. eurų.
Kadangi sutelktinė platforma tokios sumos nepadėjo sunešti, bendrovė keletą kartų iš eilės atidėjo automobilio gamybos pradžią, kol galiausiai, 2022 metais „Sonos Motors“ vadovas paskelbė, jog jie neturi pakankamai lėšų pradėti serijinę gamybą.
Paskelbę šią naujieną, „Sonos Motors“ dar kartą paskelbė, jog lėšas renka per sutelktinio finansavimo platformą, tačiau kaip ir anksčiau, tokie prašymai baigėsi tuo, jog 2023 vasarį „Sonos Motors“ paskelbė nutraukianti bet kokią veiklą ties šiuo projektu.
UNITI ONE
Jeigu Vokietijoje įkurtas startuolis bandė pasaulį sudominti su elektromobiliu, galinčiu išnaudoti saulės energiją, tai 2016 metais duris atvėręs startuolis „Uniti Sweden“ orientavosi į ateitį.
„Uniti One“ vardu pavadintas automobilis buvo futuristiška miesto automobilio koncepcija. Iš tiesų, tai net nebuvo automobilis. Konstrukcine prasme jis buvo artimesnis keturračiams motociklams.
Kadangi tai buvo vienas iš tų projektų, kuriame tvarumas turėjo didžiulę reikšmę, šios transporto priemonės gamyboje buvo panaudotos kompozicinės biomedžiagos bei anglies pluoštas.
„Uniti One“ turėjo turėti 2 elektros variklius, kurių bendra galia siekė 15 kW (arba 40 kW galingiausioje versijoje), todėl jis galėjo nuo 0 iki 80 km/val. įsibėgėti greičiau nei 3,5 sekundės. Priklausomai nuo versijos ir baterijos dydžio, „Uniti One“ su pilna įkrova galėjo įveikti nuo 150 iki 300 kilometrų.
Unikalia koncepcija 2017 metais susidomėjo Vokietijos industrijos gigantas „Siemens“. Naujų partnerių dėka, „Uniti Sweden“ tikėjosi, jog jiems pavyks pradėti dviviečio elektromobilio gamybą dar tais pačiais metais. 
Pagal sumanymą, „Siemens“ turėjo padėti Švedijoje pastatyti autonominę transporto priemonių gamyklą, kurioje kasmet galėtų būti pagaminama apie 50 000 transporto priemonių. Vis dėlto, praėjus vieneriems metams nuo paskelbimo, jog prie šio projekto prisijungia „Siemens“, „Uniti Sweden“ vadovas paskelbė, jog ankstesnių planų atsisakoma ir vietoje to, „Uniti Sweden“ planuoja pastatyti transporto priemonių gamyklą Jungtinėje Karalystėje. Vėlgi, praėjo dar vieneri metai, o vadovo paskelbti planai nebuvo įgyvendinti.
„Uniti Sweden“ investuotojams pradėjus klausinėti kada gi prasidės inovatyvaus elektromobilio gamyba, 2021-aisiais bendrovė galiausiai paskelbė priimanti išankstinius užsakymus transporto priemonei, kuri neturėjo nieko bendro su anksčiau pademonstruotu „Uniti One“. Kodėl? Nes pažangaus startuolio vadovas, tikėdamasis nuraminti investuotojus, tiesiog pristatė šiek tiek patobulintą kiniško „Zhidou D3“ elektromobilio versiją. Žinoma, jis to viešai nesakė.
Nenuostabu, jog po tokio įvykio bendrovė 2022-aisiais paskelbė bankrotą.
FARADAY FUTURE
Daugelį metų Jia Yuetingas buvo tik dar vienas Kinijos milijardierius, tačiau 2014-ųjų balandį jis tapo naujos automobilių kompanijos vadovu.
Vos tik jis paskelbė įkursiantis automobilių bendrovę, vos po kelių mėnesių „Faraday Future“ darbuotojų išaugo iki kelių šimtų, o 2016-aisiais kompanijoje dirbo daugiau negu 1000 specialistų.
2015 metais „Faraday Future“ paskelbė, jog ruošiasi pradėti naujos gamyklos statytas Nevados valstijoje. 2016 metais prasidėjo infrastruktūros darbai, tačiau vos po kelių mėnesių jie buvo sustabdyti baiminantis dėl „Faraday Future“ bendrovės finansinės padėties.
Kol Nevados valstija kvestionavo bendrovės finansinį stabilumą, „Faraday Future“ vadovas greitai surado kitus partnerius. Šį kartą tai buvo Kalifornijos valstijoje esančio Valjecho miesto savivaldybė, kuri patikėjo „Faraday Future“ ateities planais ir būsimomis investicijomis. 
Finansiniai sunkumai ir nuolatinės problemos su JAV agentūromis buvo „Faraday Future“ kasdienybė, kol galiausiai, bendrovės įkūrėjas Jia Yuetingas paskelbė bankrotą, o jo vietą užėmė Carstenas Breitfeldas – žmogus, kuris buvo vienas iš kelių bankrutavusios „Byton“ markės lyderių.
Galbūt tai tik sutapimas 2022 m. kovo 31 dieną, JAV vertybinių popierių ir biržos komisija iškvietė kelis „Faraday Future“ vadovybės narius į teismą, dėl netikslių pareiškimų bendrovės investuotojams. Praėjus keliems mėnesiams, „Faraday Future“ valdybos nariai nubalsavo už Carsteno Breitfeldo atleidimą ir generaliniu direktoriumi paskyrė Xuefeng Chen
Kaip bebūtų keista, tačiau „Faraday Future“, vis dar, vykdo savo veiklą. Joje dirba 500 žmonių, tačiau kas joje vyksta – niekas nežino. Nors bendrovė 2023 m. pradžioje paskelbė, jog prieš keletą metų pristatyto „FF 91“ automobilio gamyba prasidės kovo 29-ą dieną, tačiau daugelis kompanijos pažadais jau nebetiki. 
DYSON
Dulkių siurblius ir kitą buitinę techniką gaminanti „Dyson“ vienu metu buvo pasiryžusi įžengti į elektromobilių pasaulį.
Vienas turtingiausių žmonių planetoje, „Dyson“ įkūrėjas, Jamesas Dysonas, 2017 metais užsimanė pradėti elektromobilių gamybą, kuriuose jis norėjo naudoti pažangias kieto būvio baterijas. Technologiją, apie kurią tradiciniai automobilių gamintojai dar tik planuoja naudoti netolimoje ateityje.
Norėdamas įgyvendinti savo svajonę, jis pasamdė 500 ekspertų komandą, kuriai pavedė sukurti naują, konkurencingai įkainotą elektromobilį. Iš pradžių „Dyson“ tikėjosi, jog elektromobilio projektui užteks 2 mlrd. eurų, tačiau vos per dvejus metus projektas pareikalavo net 2,8 mlrd. eurų, o projekto pabaigos net nebuvo matyti.
Atsižvelgdamas į nesuvaldomai augančias išlaidas, „Dyson“ vadovas paskelbė, jog stabdo elektromobilio kūrimo procesą. Tuomet Jamesas Dysonas teigė, jog jiems nepavyko paversti elektromobilių gamybos projekto komerciškai sėkmingo.
LIGHTYEAR
Europoje įsikūrusi „Lightyear“ visą pasaulį pribloškė su inovatyviu elektromobiliu – „Lightyear 0“. Kaip ir „Sonos Motors“ projektas, taip ir šis stengėsi maksimaliai išnaudoti saulės energiją, todėl ant automobilio kėbulo įrengė penkis kvadratinius metrus fotovoltinių plokščių.
„Lightyear“ žadėjo, jog esant idealioms oro sąlygoms, šis papildomas energijos šaltinis per metus užtikrins iki 11 tūkst. nemokamų kelionių. Stulbinantį efektyvumą užtikrino ir rekordiškai mažas oro pasipriešinimo koeficientas – 0,175 cd.
Fantastiškai skambėję „Lightyear“ vadovų pažadai padėjo užsitikrinti net 40 tūkst. išankstinių užsakymų. Atsižvelgiant, jog automobilio kaina siekė 100 000 eurų, tai buvo įspūdingas rodiklis.
Ribota „Lightyear“ automobilių gamyba prasidėjo 2022-aisiais, tačiau dabar gamybos linija yra sustojusi. Šių metų pradžioje bendrovė teisinosi, jog verčiau turimus išteklius nukreips į naujojo „Lightyear 2“ modelio kūrimą. Buvo teigiama, jog naujasis modelis būtų pigesnis ( 40 tūkst. eurų ), o nuvažiuojamas atstumas būtų buvęs didesnis (800 km). Tačiau praėjus vos kelioms dienoms po gamybos sustabdymo, „Atlas Technologies“ dukterinė įmonė kreipėsi į Nyderlandų teismo dėl apsaugos nuo kreditorių.
Būtent „Atlas Technologies“ buvo atsakinga už automobilio gamybą ir kūrimą. Be to, joje dirbo 650 darbuotojų ir beveik visi iš jų buvo „Lightyear“ startuolio darbuotojai.
Šiuo metu nėra aišku kas nutiks su „Lightyear“, tačiau vargu ar situacija pasikeis per artimiausius kelis mėnesius. 
NIKOLA
„Nikola“ yra bene prieštaringiausiai vertinamas elektrinių transporto priemonių startuolis pasaulyje. Bendrovės įkūrėjai dar 2016 metais paskelbė pradėsiantys vandeniliu varomų sunkvežimių gamybą ir netrukus sulaukė įspūdingo investuotojų susidomėjimo.
Sparčiai pūtęsis „Nikola“ burbulas pasiekė savo piką 2020-aisiais, kuomet bendrovės vertė siekė net 20 mlrd. dolerių. Bendrovė, kuri tik dalino pažadus buvo vertingesnė už „Nissan“, kuri per metus pagamina penkis milijonus ir turi tūkstančius atstovybių visame pasaulyje.
„Nikola“ siekdama nuraminti investuotojus ir užtikrinti, jog įmonės vertė augtų toliau, paskelbė prieštaringai vertinamą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas važiuojantis „Nikola“ vilkiko prototipas, tačiau vėliau paaiškėjo, jog tai buvo tik optinė apgaulė.
2021 metais, naujoji „Nikola“ vadovybė viešai prisipažino dėl virtinės melagysčių ir apgaulių, bei ėmė barstytis pelenais sau ant galvos, kol galiausiai buvo priversti grąžinti šimtus milijonų dolerių apgautiems investuotojams.
2022 m. viduryje „Nikola“ pagamino 11 elektrinių vilkikų pirmiesiems klientams, tačiau kiekvienas iš jų veikia bandomuoju režimu. Nors „Nikola“ demonstruoja norą pradėti vandeniliu varomų vilkikų gamybą, tačiau daugelis automobilių pramonės ekspertų mano, jog „Nikola“ dienas jau suskaičiuotos.
